Kiek vandens gerti nėštumo ir žindymo metu: rekomendacijos
Vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvieno žmogaus organizmui, o jo svarba ypač išauga nėštumo ir žindymo metu. Šiuo ypatingu laikotarpiu tinkama skysčių pusiausvyra organizme yra būtina tiek motinos, tiek augančio vaisiaus sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kiek vandens turėtų gerti besilaukiančios ir maitinančios moterys, kodėl tai svarbu ir kokių klaidų reikėtų vengti.
Vandens svarba nėštumo metu
Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters organizme vyksta daugybė pokyčių, didėja skysčių poreikis. Vanduo sudaro 60-70% žmogaus kūno, o nėštumo metu jo poreikis padidėja dėl kelių priežasčių:
- Kraujodaros procesams: Nėštumo metu moters kraujo tūris padvigubėja, kadangi kraujas aprūpina vaisių reikiamomis maistinėmis medžiagomis, deguonimi ir šalina apykaitos produktus.
- Vaisiaus vandenų susidarymui: Vaisiaus vandenys, kurių didžiąją dalį sudaro vanduo, apsaugo kūdikį, leidžia jam judėti ir treniruoti raumenis bei smegenis.
- Organizmo aprūpinimui: Jei organizmas nuolat nėra aprūpinamas šviežiu vandeniu, jis turi naudoti esamas atsargas gyvybiškai svarbių funkcijų veiklai palaikyti.
Papildomai skysčių gali prireikti atostogaujant karštoje klimato zonoje, kalnuose arba intensyviai sportuojant.
Nėščiosioms rekomenduojama išgerti mažiausiai aštuonias stiklines vandens per dieną, o dar geriau - dvylika. Dehidracija nėštumo metu gali sukelti rimtų problemų tiek motinai, tiek kūdikiui.
Rekomenduojamas vandens kiekis nėštumo metu
Nėščios moters kūno svoris padidėja, todėl didėja ir jos vandens poreikis. Nėštumo metu kasdien rekomenduojama išgerti iki 2,8 litro vandens. Net jeigu svoris pradžioje stipriai nedidėja, vandens poreikis išlieka didelis, nes formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius.
Jei moteris laukiasi ir jos svoris nėštumo pradžioje stipriai nedidėja, tai nereiškia, kad reikia gerti įprastą kiekį vandens - pirmojo nėštumo trimestro metu formuojasi placenta, amniono skystis, kuriame bręsta vaisius ir kuris jam yra tarsi pagalvė ar apsauga. Todėl nors kilogramai neauga, vandens poreikis yra labai didelis.
Patarimas moterims - nepamiršti su gydytoju pasikonsultuoti apie individualų vandens poreikį kiekviename nėštumo etape, aiškintis, ar ji geria pakankamai vandens.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Dehidracijos požymiai ir pavojus
Dehidracija nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų. Pagrindiniai jos požymiai yra šie:
- Troškulys (tai jau dehidratacijos požymis).
- Vidurių užkietėjimas.
- Kūno temperatūros nesusireguliavimas, karščio pojūtis.
- Galūnių tinimas (organizmas pradeda kaupti skysčius).
- Sausos lūpos ir burnos gleivinė.
- Retesnis šlapinimasis (mažiau nei 6 kartus per dieną) arba tamsios spalvos šlapimas.
- Verkimas be ašarų.
- Įdubęs momenėlis.
- Silpnumas, mieguistumas ar dirglumas.
Dehidracija yra pavojinga ne tik motinai, bet ir vaisiui, nes sutrinka gyvybiškai svarbių sistemų veikla. Ypač pavojinga greita dehidratacija, kuri gali užklupti skrydžio metu ar esant karštiems orams. Taip pat dehidratacija itin pavojinga diabetu sergančioms moterims.
Jei pastebite dehidratacijos požymius, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vandens trūkumas gali sukelti dehidrataciją. Paprastai vaikai vartoja skysčius valgio metu ir kai yra ištroškę, tačiau lauke tvyrant karščiams arba kai vaikas serga, sportuoja, jam vandens reikia pasiūlyti dažniau, kad gurkšnotų reguliariai.
Kūdikių ir vaikų skysčių poreikis
Mažyliui pirmaisiais gyvenimo metais reikia gauti 150-200 ml vandens vienam kg svorio per parą. Vadinasi, jei kūdikis sveria 5 kg, jis turi gauti apie 750-1000 ml vandens per parą. Tokį vandens kiekį paprastai jis gauna su motinos pienu ir kitais patiekalais.
Vėliau vaikas turi gauti 100-150 ml vienam kg kūno svorio.
Kada galima pradėti duoti vandens kūdikiui?
Kūdikiai iki 6 mėnesių: Iki 6 mėnesių amžiaus kūdikiams papildomo vandens gauti neturėtų - motinos pienas ar mišinėlis visiškai patenkina jų skysčių poreikius. Motinos pienas sudaro apie 88% vandens, todėl net ir karštomis dienomis arba kai kūdikis karščiuoja, papildomų skysčių dažniausiai nereikia.
Jei kūdikis maitinamas mišinėliu, taip pat svarbu laikytis rekomenduojamų proporcijų, kad skysčių ir maistinių medžiagų balansas būtų tinkamas.
Kūdikiai nuo 6 mėnesių: Vandens kūdikiui galima pradėti duoti nuo 6 mėnesių amžiaus, kai pradedamas papildomas maitinimas. Šiame amžiuje kūdikis pradeda valgyti kietą maistą, kuris turi mažiau skysčių nei motinos pienas ar mišinėlis, todėl papildomas vanduo padeda palaikyti skysčių balansą organizme. Pradžioje užtenka pasiūlyti kelis gurkšnius vandens valgant arba po valgio. Geriausia naudoti vandenį iš puodelio su snapeliu arba mažo tūrio gertuvės, kad kūdikis priprastų prie naujo gėrimo būdo. Vanduo turėtų būti virintas ir atvėsintas, ypač jei naudojamas vandentiekio vanduo, kad būtų sumažinta bakterijų ir teršalų rizika.
6-12 mėnesių kūdikiui pakanka apie 60-120 ml vandens per dieną, be motinos pieno ar mišinėlio.
Svarbu, kad vanduo nebūtų vartojamas vietoj pagrindinio maitinimo. Iki 6 mėnesių amžiaus vanduo gali užpildyti mažą kūdikio skrandį, sumažinti jo apetitą ir lemti nepakankamą maistinių medžiagų suvartojimą. Taip pat gali kilti vandens intoksikacijos rizika, kai praskiedžiamas natrio kiekis kraujyje, sukeliant pavojingus simptomus, tokius kaip irzlumas, mieguistumas, net traukuliai.
Jei kūdikis atsisako maisto arba sumažėja jo apetitas, geriau vengti duoti vandens, kol nepasikonsultuosite su gydytoju.
Kita svarbi informacija besilaukiančioms ir maitinančioms moterims
Ką gerti? Tinkamiausias gėrimas kūdikiams ir vaikams yra švarus vanduo. Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą.
Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis!
Vanduo iš čiaupo: Kiekvienam sveikam suaugusiam žmogui, nesergančiam jokiomis ligomis, saugu gerti vandenį iš čiaupo. Tačiau nėštumo ir maitinimo metu moteris yra atsakinga ne tik už save, bet ir už gležną kūdikio organizmą. Todėl gerti vandenį iš čiaupo joms reikėtų tik atlikus vandens tyrimus ir įsitikinus, kad jame visiškai nėra pavojingų medžiagų - nitratų ir nitritų, sunkiųjų metalų, bisfenolio. Net ir mažiausias, net ir leistinas šių medžiagų kiekis besilaukiančiai ar maitinančiai moteriai gali būti pavojingas.
Nitratai ir nitritai neleidžia pasisavinti pakankamai deguonies kraujyje, ir tai labai pavojinga kūdikiams iki vienų metų, o bisfenolis pavojingas moteriai dėl poveikio hormonų veiklai, be to, per pieną jis perduodamas kūdikiui.
Nerekomenduojama gerti ir filtruoto vandens, nes iš jo būna pašalinti mineralai. Besilaukdamos moterys dažnai geria mineralų papildus, kad jų užtektų ir joms pačioms, ir augančiam vaisiui, tačiau kartais nesusimąsto, kad gerdamos filtruotą vandenį kaip tik mažina mineralų kiekį organizme.
Natūralus mineralinis vanduo: Paprasčiausia išeitis - rinktis natūralų mineralinį vandenį be nitratų ir nitritų. Toks vanduo padeda reguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme. Geriant negazuotą mineralinį vandenį, jo pH siekia 8, o gazuoto - 5. Net jeigu gazuotas vanduo yra natūralus, angliarūgštė sumažina jo šarmingumą.
Šiltas ar šaltas vanduo? Nėščioms moterims rekomenduojama gerti šiltą vandenį, nes jis:
- Padeda virškinimui, gerina virškinamojo trakto veiklą.
- Mažina vidurių užkietėjimą, padeda žarnynui susitraukti.
- Padeda atsikratyti toksinų per prakaitavimą.
- Stiprina imunitetą, malšina gerklės skausmą ir palengvina peršalimo simptomus.
- Gerina kraujo cirkuliaciją.
- Mažina stresą, gerina nuotaiką.
Prieš gerdamos karštą vandenį, įsitikinkite, kad jis nėra per karštas, kad nenusidegintumėte burnos.
Kavos ir arbatos vartojimas: Kofeinas yra diuretikas - skatina skysčių praradimą iš organizmo. Kava taip pat sutrikdo poilsio režimą, slopina geležies įsisavinimą. Leistinas kofeino kiekis nėščiajai - 150 µg per dieną. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade.
Fizinis aktyvumas: Sveika nėščioji per savaitę turėtų 2,5 val. aktyviai judėti. Mažo-vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai yra patogūs ir malonūs daugumai nėščiųjų: vaikščiojimas, plaukimas, šokiai, važiavimas dviračiu, lengva aerobika. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Mankštinantis svarbu nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Svorio prieaugis: Naujausi tyrimai teigia, kad moterims, kurios nėštumo metu priauga daugiau nei 10-13 kg svorio ir kurioms jis nenukrenta per 6 mėn. po gimdymo, stipriai išauga nutukimo per ateinančius 10 metų rizika. Jei svoris auga per greitai, pirmiausiai atsisakykite pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.
Vaistai: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Kai kurie analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje, gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Žalingi įpročiai: Būtina atsisakyti alkoholio ir rūkymo ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus alkoholio sindromą.
Kelionės: Saugiausia keliauti antroje nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai judant.
Kada vanduo kūdikiui yra reikalingas?
Nors pirmus šešis mėnesius kūdikiams paprastai nereikia papildomo vandens, yra tam tikrų situacijų, kai jo gali prireikti:
- Karštomis dienomis: Jei oras labai karštas, kūdikis gali prakaituoti daugiau nei įprastai. Tokiais atvejais, jei kūdikis atrodo neramus ar išsausėjęs, galima duoti kelis lašus virinto ir atvėsinto vandens.
- Esant vidurių užkietėjimui: Kai kuriems kūdikiams, maitinamiems mišinukais, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Nedidelis kiekis vandens tarp maitinimų gali padėti sušvelninti šią problemą.
- Ligos atveju: Jei kūdikis serga, ypač jei jis turi karščiavimą ar viduriavimą, papildomas skysčių vartojimas gali būti svarbus. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju, kiek ir kokio vandens duoti.
Kiekvieno kūdikio skysčių poreikis gali skirtis priklausomai nuo jo amžiaus, svorio, oro temperatūros ir fizinio aktyvumo. Tačiau apytikslės rekomendacijos yra šios:
- 6-12 mėnesių kūdikiui: Pakanka apie 60-120 ml vandens per dieną, be motinos pieno ar mišinėlio.
- Karštomis dienomis arba jei kūdikis serga: Vandens kiekį galima šiek tiek padidinti, tačiau visada reikia stebėti, ar kūdikis nenustojo valgyti įprasto maisto.
Geriamasis vanduo nėštumo metu: kodėl tai svarbu?
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
