Neįgaliųjų globa ir integracija: tikslai, iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje

Neįgaliųjų globa yra svarbi visuomenės dalis, siekiant užtikrinti orų ir visavertį gyvenimą žmonėms su negalia. Ši globa apima įvairias sritis, pradedant specialiuoju ugdymu ir baigiant socialine integracija.

Tarptautinis ir Europos kontekstas neįgaliųjų teisėms užtikrinti

Kiekvienas turi teisę nepatirti diskriminacijos ir naudotis savo teisėmis lygybės sąjungoje. Kiekvienas turi turėti galimybę gauti gerą išsilavinimą, įsidarbinti, keliauti ir rinktis be kliūčių. Europos Komisijos dešimties metų strategija siekiama pagerinti neįgaliųjų gyvenimą ES ir už jos ribų. Šioje strategijoje numatyti konkretūs veiksmai, kad neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir gyvenime turėti tokias pačias galimybes kaip ir visi kiti.

Dar 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau - Konvencija). Ratifikuotos Konvencijos tikslas - skatinti ir užtikrinti visų asmenų su negalia visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Nors nuo Konvencijos ratifikavimo praėjo daugiau nei dešimtmetis, šiandien vis dar mokomės atviriau kalbėti apie asmenų su negalia įtrauktį, lygias galimybes ir visuomenės atvirumą.

Neįgaliųjų globos tikslai ir principai

Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis skatiname įvairiapusišką bendruomeninių paslaugų plėtrą, neįgaliųjų teisinę savišvietą, užtikriname bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizaciją ir kompetencijų kėlimą. Ugdome neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir suteikiame visapusišką informaciją apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą. Jūs ne vieniši! Psichikos ligos dažnai klaidingai suprantamos.

Vykdome visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą. Siekiame glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą, organizuojame bendras sociokultūrines veiklas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatiname savanorystę.

Paslaugų kokybė ir prieinamumas

Mūsų tikslas - užtikrinti teikiamų bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų kokybę, prieinamumą ir plėtrą. Pavyzdžiui, VšĮ Raseinių neįgaliųjų užimtumo ir paslaugų centras siekia užtikrinti teikiamų bendrųjų ir specialiųjų socialinių paslaugų kokybę, prieinamumą ir plėtrą.

Negalios suvokimas kaip įvairovė

Gerbiamo Jono Ruškaus, kuris yra Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, Socialinio darbo katedros profesorius, socialinių mokslų daktaras, taip pat - Jungtinių Tautų ekspertas, pirmasis Lietuvos atstovas, tapęs JT Neįgaliųjų teisių komiteto nariu, teigimu, negalios fenomenas yra nuolatinis ir negali išnykti, nes jis visada egzistavo ir toliau egzistuos. Svarbu, kad visuomenė priimtų negalią kaip įvairovę, su kuria būtina bendrauti ir gyventi.

Radviliškio socialinių paslaugų centro Dienos socialinės globos centro specialistai, teikdami paslaugas vadovaujasi tokia formule: NEgalia + ĮGALINIMAS = neGALIA. Norime, kad Dienos socialinės globos centro lankytojai ir jų šeimos daugiau dėmesio skirtų ir išmoktų savo artimąjį vertinti per jo gebėjimus ir turimas stipriąsias puses. Negalia ne tik ją turinčiam asmeniui, bet ir jo artimiesiems atsiranda iš aplinkos ir visuomenės egzistuojančių fizinių, informacinių, komunikacinio požiūrio ir kitų socialinių kliūčių.

Specialusis ugdymas ir socialinė integracija

Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįgaliojo (neįprasto) vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialiųjų mokymo priemonių, mokymo metodų arba įrangos, kartais net patalpų.

Specialiojo ugdymo etapai

1. Darželis/parengiamoji mokykla: Užsiima vaiko užimtumu nuo 1 metų iki tol, kol jie pradeda lankyti mokyklą. Daugelyje Europos šalių yra įsteigti specialieji darželiai, žaidimų mokyklos.
2. Grupinė integracija: Mažos vaikų grupės sudaromos sveikų vaikų darželyje/parengiamojoje mokykloje. Tai suteikia progą abiejų grupių vaikams bendrauti bei žaisti.
3. Specialiosios mokyklos: Jų tikslas yra skatinti kiekvieną mokinį, kad jis įgytų pagal jo gebėjimus įmanomų įgūdžių ir žinių.
4. Individuali integracija: Tai neįgalių vaikų integracija į įprastines klases. Siekmingai individualiai integracijai turi būti tinkamos sąlygos: teigiamas požiūris iš mokytojų ir klasės draugų.
5. Specialios profesinės mokyklos: Skirtos žmonėms, turintiems protinę negalią. Čia jie mokosi įvairių profesinių dalykų. Šis mokymas nuo kitų skiriasi tuo, jog čia daugiau dėmesio skiriama praktiniam, o ne teoriniam mokymui.
6. Dienos centrai: Užsiimama neįgaliųjų treniravimu, aktyvia veikla, bendravimu su kitais žmonėmis. Centras pirmiausia skirtas turintiems didžiausią negalią, o užsiėmimai turėtų būti individualūs ir kuo įvairesni. Jiems turėtų vadovauti darbo terapeutai ir kiti specialistai.

Dieninių centrų veiklai ypač svarbus glaudus artimųjų ir specialiosios įstaigos personalo bendradarbiavimas. Šis centras gali egzistuoti kaip atskiras vienetas arba būti įrengtas prieglaudoje ar internate.

Socialinė integracija: pagalba ir parama

Daugeliui tėvų yra reikalinga pastovi, nuolatinė informacija, patarimai, parama, kurią gali suteikti socialiniai darbuotojai ir psichologai. Specialistų pagalba vaikui priklauso nuo jo pagrindinės ir galimos šalutinės negalios. Kuo labiau sutrikusi funkcija, tuo svarbiau, kad būtų lavinami ir jau egzistuojantys įgūdžiai.

Svarbūs socialinės integracijos elementai:

• Kontaktinis asmuo: Tai ligoniui artimas asmuo, kuris palaiko su juo ryšius, lanko, duoda patarimų, gali atstovauti įvairiomis situacijomis.
• Asmeninis globėjas: Jo tikslas padėti vienam žmogui su negalia. Dažniausiai tai yra tokiais atvejais kai žmogui sunku bendrauti (autizmo, ryškaus protinio atsilikimo, baimės, nerimo, savidestrukcijos atveju). Specialistas neįgaliajam padeda išmokti gyventi su kitais.

Klausos sutrikimai: ugdymas ir integracija

Klausos sutrikimas - tai yra bendras terminas, apibrėžiantis klausos sutrikimą (tai gali būti labai įvairaus laipsnio - ir lengvas, ir labai sunkus). Moksleiviai su klausos sutrikimais ugdomi įvairioje aplinkoje - pradedant bendrojo ugdymo klasėms ir baigiant mokyklomis-internatais. Tiems vaikams yra taikytinos specialiosios programos. Ugdymo programose, skirtose įvairaus amžiaus bei gebėjimų moksleiviams, yra numatyti kūrybingumą ugdantys užsiėmimai. Sutrikusios klausos mokiniams padeda įvairūs technikos pasiekimai. Jie susiję su klausos aparatų, televizijos, telefonų, kompiuterizuoto mokymo tobulinimu.

Globos institucijų evoliucija ir dienos socialinė globa

16 a. Europoje vyravo nuostata, kad globoti vargšus yra bažnyčios ir tikinčiųjų pareiga, todėl pirmąsias globos įstaigas kūrė bažnyčios, vienuolynai, labdaros organizacijos. 17 a. dėl socialinių ir ekonominių pokyčių augant vargšų skaičiui atsakomybės už jų globą ėmėsi valstybė. Globos įstaigose vyravo drausminamosios priemonės, pagrindinis globos įstaigų tikslas buvo globojamuosius izoliuoti, kontroliuoti, išmokyti ir priversti dirbti. Po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybėse ėmė formuotis socialinės apsaugos sistemos, kūrėsi socialinių paslaugų tinklas.

Lietuvoje nuo 16 a. prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. 18 a. pradėta organizuoti vaikų (našlaičių, pamestinukų) globa. Nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi globos įstaigų decentralizacijos ir plėtros, pradėtas kurti globos įstaigų tinklas savivaldybėse, gausėjo globos įstaigų, įsteigtų nevalstybinių organizacijų.

Globos įstaigų tipai

Pagal globos formą ir trukmę globos įstaigos skirstomos į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas. Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai.

Vaikų globos įstaigose apgyvendinami ir globojami vaikai, dėl tam tikrų aplinkybių negalintys gyventi namuose. Neįgaliųjų globos įstaigos skirtos laikinai arba nuolat gyventi proto negalią turintiems vaikams arba suaugusiesiems, kuriems būtina priežiūra, slauga ir jie negali gyventi namuose arba savarankiškai. Senų žmonių globos įstaigos skirtos nuolat gyventi seniems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.

Dienos socialinė globa institucijoje

Dienos socialinė globa institucijoje - tai kompleksinė socialinė paslauga, skirta asmenims su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra dienos metu. Paslaugos teikimo tikslas - kryptingai planuojant ir organizuojant Dienos socialinės globos centro veiklą, teikti visumą paslaugų, kurios pilnai patenkintų paslaugų gavėjų poreikius bei gerintų jų gyvenimo kokybę.

Dienos socialinės globos centro patalpos specialiai įrengtos, saugios, ir pritaikytos asmenų su negalia poreikiams. Kvalifikuoti specialistai pasirūpina paslaugų gavėjų dienotvarke, užimtumu, asmens higienos priežiūra, emocine savijauta bei individualiais poreikiais. Teikiant paslaugą orientuojamasi į paslaugų gavėjų stiprybes ir gebėjimus. Dienos socialinė globa - tai ne tik parama asmeniui su negalia, bet ir gyvybiškai reikšminga atokvėpio galimybė jų artimiesiems. Dienos socialinės globos centras yra ne tik pagalba pavieniams asmenims ar jų šeimoms. Tai investicija į bendruomenės gerovę. Mūsų paslaugų sėkmė remiasi viena svarbiausia ašimi - profesionalia, jautria ir atsakinga komanda.

Deinstitucionalizacija ir jos iššūkiai Lietuvoje

Akivaizdu, kad pastaruoju dešimtmečiu Lietuvos spec. ugdymo sistemoje susidarė tam tikrų nevienareikšmių ugdymo paradigmų požiūriu situacija. Daugelio specialistų, susižavėjusių integracijos ir dalyvavimo idėjomis, ateinančiomis iš Vakarų šalių, jau nebetenkino tai, jog specialiojo ugdymo sistema, sutelkdama dėmesį į sutrikimo pedagoginę korekciją, paliko nuošalyje vaikų įsiliejimą į socialinės veiklos struktūras, nepajėgė jų parengti savarankiškam gyvenimui. Šiuo metu, kai dauguma internatinio pobūdžio įstaigų perduodamos apskričių administravimui, visgi realiausiai neįgaliųjų reikmėmis ir ugdymu rūpinasi: mažo tipo organizacijos, NVO ir invalidų draugijos.

Nors perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planas patvirtintas dar 2014-ųjų vasarį, specialistų teigimu, pertvarkos procesas vyksta pernelyg vangiai. Nors pertvarka vyksta jau trečius metus, specialistų teigimu, realių pokyčių kol kas nematyti. Šiuo metu Lietuvoje dar tebeveikia apie 40 globos namų suaugusiesiems ir vaikams, turintiems proto ar psichikos negalią. Juose gyvena daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių.

Lietuvos globos įstaigų statistika 2016 metais

Ekspertų įžvalgos ir rekomendacijos

Specialistų teigimu, institucijų darbuotojai dar ne visada geba įvertinti realias neįgaliųjų galimybes, dažnai elgiasi pernelyg globėjiškai. Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sutinka, kad deinstitucionalizacijos procesas vyksta ne taip greitai kaip norėtųsi. Jos teigimu, visi dabar vykdomi procesai reikalauja atidumo, kruopštumo, įsiklausymo į kiekvieną žmogų.

Seimo narys Justas Džiugelis pritaria, kad dar ne visos savivaldybės supranta vykdomos pertvarkos svarbą. Jis mano, kad su savivaldybių atstovais daugiau turėtų dirbti Neįgaliųjų reikalų departamento darbuotojai. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova taip pat įsitikinusi, kad derėtų dažniau vykti į savivaldybes ir kalbėti su žmonėmis tiesiogiai, derinti veiksmus.

VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorės Karilės Levickaitės teigimu, labai svarbu numatyti ilgalaikius pertvarkos tikslus, žinoti, kur dabar esame ir kur einame. Jos teigimu, būtina Europos Sąjungos lėšas panaudoti ne institucijoms stiprinti, o bendruomenėms paslaugoms kurti. Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, įgyvendinant deinsitucionalizacijos procesus būtina sutvarkyti įstatyminę bazę, numatyti finansavimą iš valstybės biudžeto paslaugoms sukurti bendruomenėse. Lietuvos Neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė pritaria, kad be finansinių resursų situacija nesikeis. Jos teigimu, šiuo metu svarbiausias tikslas - siekti, kad į globos įstaigas nepatektų naujų žmonių.

Seimo narės Monikos Navickienės teigimu, didesnį dėmesį derėtų skirti šeimoms, kuriose yra psichikos ar proto negalią turinčių asmenų. Svarbu, kad neįgaliaisiais būtų rūpinamasi jų namų aplinkoje. D. Migaliova sako, jog atėjo metas pasakyti „ne“ globos įstaigoms. Ji mano, kad atėjo metas paskelbti moratoriumą žmonių siuntimui į globos įstaigas. D. Juodkaitė įsitikinusi, kad vykdant deinstitucionalizaciją ypač svarbus visų pertvarka suinteresuotų organizacijų bendradarbiavimas.

tags: #neigaliuju #globa #ir #tikslas

• vaikų sveikatos ugdymo ypatumai
• Svarbu žinoti apie maudymąsi nėštumo pradžioje
• Išmintis, meilė ir pagarba auklėjant vaikus
• Avent garantinio aptarnavimo informacija
• Vištų, ančių ir žąsų kiaušinių kainos