Juosmens skausmas nėštumo metu - tai skausmas ar diskomfortas apatinėje nugaros dalyje, kuris dažnai pasitaiko besilaukiančioms moterims. Nugaros skausmas nėštumo metu yra itin dažna problema, su kuria susiduria net apie 50-80% moterų įvairiose nėštumo stadijose. Statistikos duomenimis, apie 50-70 % nėščiųjų tam tikru nėštumo etapu jaučia juosmens skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, nuolatinis ar epizodinis.
Šis skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje stuburo dalyje, tačiau gali plisti į sėdmenis ar kojas. Nugaros skausmas nėštumo metu gali pasireikšti apatinėje nugaros dalyje, pasklisti į kojų ar sėdmenų sritį, gali būti juntamas nuolat arba atsirasti kartais. Nugaros skausmas dažniausiai atsiranda ties 5 nėštumo mėnesiu, tačiau kartais gali būti juntamas jau nuo 2 mėnesio. Tai neretai priklauso nuo moters fizinės būklės prieš nėštumą ir kitų sveikatos faktorių.

Nėštumo metu kūnas patiria daug pokyčių - hormoninių, biomechaninių ir svorio pokyčių, kurie prisideda prie skausmo atsiradimo. Nėštumo metu moteris patiria diskomfortą ir skausmą. Skausmas yra ženklas, kad kūnas stengiasi prisitaikyti prie fizinių reikalavimų, kuriuos jam kelia augantis vaisius. Nėštumo metu kūnas patiria didelių pokyčių, dėl kurių raumenys, kaulai ir organai patiria papildomą stresą.
Nėštumo metu organizmas gamina relaksiną - hormoną, kuris atpalaiduoja raiščius ir sąnarius, ypač dubens srityje, kad pasiruoštų gimdymui. Nugaros skausmas nėštumo metu yra bendras nėščiųjų nusiskundimas, mat hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja raiščius bei padidina dubens sąnarių laisvumą. Dėl hormoninių pokyčių atsipalaiduoja raiščiai, keičiasi stuburo linkiai ir laikysena.
Augant vaisiui, pilvas didėja, todėl kūno svorio centras pasislenka į priekį. Vaisiui augant, svorio centras palaipsniui juda į priekį. Pilvo ir nugaros raumenys patiria didesnį krūvį, nes turi palaikyti augantį svorį. Nėščiosioms būdingas nugaros tiesiamųjų raumenų aktyvumas, įsitempimas siekiant kompensuoti padidėjusią pilvo masę, tuo tarpu pilvo raumenys yra linkę nusilpti.

Didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Dar didesnę riziką turi tos, kurios priauga per daug svorio. Prevencinės priemonės, tokios kaip svorio kontrolė, padeda sumažinti skausmo riziką.
Juosmens skausmas dažniausiai stiprėja vakare arba po fizinio krūvio, o pailsėjus gali sumažėti. Šie simptomai gali būti juntami po vieną ar visi kartu.
Nors juosmens skausmas dažniausiai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Šie simptomai yra nepavojingi, jei skausmas yra pakenčiamas. Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat.
Svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip stiprus skausmas ar tirpimas, ir laiku kreiptis į specialistą. Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip tirpimas, karščiavimas ar pilvo spazmai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą.
Juosmens skausmo diagnostika nėštumo metu dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, nes rentgeno spinduliai ar kiti vaizdiniai tyrimai dėl vaisiaus saugumo paprastai neatliekami. Svarbu paminėti, jog šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Gydytojas gali nukreipti pas kineziterapeutą ar kitą specialistą, kad būtų įvertinta laikysena ar raumenų būklė.
Juosmens skausmą dažnai galima sumažinti taikant paprastus metodus. Tinkamai valdant juosmens skausmą, galima žymiai pagerinti savijautą.
Kaip sau padėti? Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Kineziterapija: Specialūs pratimai, skirti stiprinti nugaros, pilvo ir dubens raumenis, gali sumažinti skausmą. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti.
Kineziterapija, nėščiųjų joga ar lengvi pratimai padeda ne tik sumažinti skausmą, bet ir pasiruošti gimdymui. Dabar jau žinoma, kad nėštumo metu sportas ne tik nekenkia, bet ir yra naudingas. Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi.
Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas. Tačiau žinoma ir tai, kad nėščiosios turėtų sportuoti nepersistengdamos ir atsakingai. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite. Negalima drąsiai teigti, kad pradėjus sportuoti visiškai išnyks skausmas, bet reguliariai sportuojant skausmo atsiradimo tikimybė labai sumažėja.

Osteopatija yra veiksmingas būdas pagerinti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo, kartu sumažinant patiriamą diskomfortą. Osteopatija gali grąžinti kūną į tinkamą padėtį, o tai leidžia geriau prisitaikyti prie pokyčių, atsirandančių nėštumo ir gimdymo metu. Osteopato rankomis atliekamos technikos nėštumo metu yra švelnios ir saugios, kad būtų išvengta rizikos motinai ir vaisiui.
Atliekant kruopščią kūno korekciją, siekiama sukurti balansą tarp vaisiaus ir motinos raumenų ir kaulų struktūrų. Švelnios technikos padeda sumažinti juosmens ir dubens įtampą bei skausmą. Tai pagerina judrumą ir suteikia organizmui daugiau prisitaikymo galimybių prie nuolatinių nėštumo sukeliamų laikysenos pokyčių bei sumažina moters stresą. Pagrindinis osteopatų gydomas simptomas nėštumo metu yra apatinės nugaros dalies skausmas, kurį patiria du trečdaliai moterų ir kuris būna stipriausias trečiąjį nėštumo trimestrą. Tačiau osteopatija gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą diskomfortą ir dėl kitų dažnai pasitaikančių negalavimų.
Po gimdymo osteopatija gali padėti atkurti pusiausvyrą, kuri sutrinka dėl streso, patirto nėštumo ir gimdymo metu. Gimdymo metu esant sudėtingoms situacijoms gali įvykti dubens kaulų ir uodegikaulio poslinkiai, dėl kurių gali skaudėti vaikštant ir sėdint. Osteopatijos procedūros metu šiuos poslinkius galima atstatyti.

Prevencinės priemonės, tokios kaip reguliarus fizinis aktyvumas, padeda sumažinti skausmo riziką. Nėštumas - tai moters organizmo testas: besilaukiant kūdikio gali išryškėti silpniausios jo vietos. Tad, idealiu atveju, kūną nėštumui reikia paruošti iš anksto. Būsima nėščioji gali užkirsti kelią arba bent jau sumažinti šiuos ateities skausmus bei patiriamą diskomfortą, jeigu nėštumui savo kaulų ir raumenų sistemą pradeda ruošti iš anksto.
Prieš ruošiantis nėštumui, siūloma apsilankyti ne tik pas ginekologą, bet ir pas fizinės medicinos gydytoją ar kineziterapeutą, kad šis įvertintų, ar kaulų-raumenų sistema yra pasiruošusi išlaikyti augantį moters svorį, besikeičiantį kūno masės centrą, dėl hormonų kintančią sąnarių ir raiščių būklę. Konsultacijos metu turėtų būti atliekami nėštumo metu rizikingiausių kūno segmentų kaulų-raumenų sistemos būklę vertinantys testai bei paskiriami tikslingi pratimai, probleminėms kūno vietoms.
Medikai pabrėžia, jog nei nėštumo metu, nei apskritai profilaktiškai prižiūrint savo kūno raumenis, atsitiktinai pasirinktos grupinės mankštos ar treniruotės nepadės, priešingai, gali tik pabloginti judėjimo sistemos būklę. Nėščioji, kaip ir bet kuris kitas asmuo, turi nesivaikyti populiarių sporto veiklų, o rūpintis individualia kaulų-raumenų sistemos situacija, atsižvelgiant į savo kūno problematiką.
Stuburo gydymo centro kineziterapeutai teigia, jog 45-75 procentai moterų nėštumo laikotarpiu yra jautusios nugaros skausmus. Ilgą laiką buvo manoma, kad nugaros skausmas nėščiai moteriai - natūrali būsena. Tačiau dėl to nederėtų kaltinti vien nėštumo, mat stuburo negalavimus nėštumo metu nulėmusios priežastys moters kaulų ir raumenų sistemoje slypi dar iki nėštumo.
Neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis ypač akcentuoja moterų, kurių laikysenai būdingas priekinis dubens pasvirimas, priežiūrą. Būtina informuoti, kad jos turėtų labiau stiprinti pilvo presą, o ne nugaros raumenis: kadangi augant vaisiui priekinis dubens pasvirimo kampas dar labiau didėja, ypač apkraunama juosmeninės srities tarpslankstelinių diskų užpakalinė dalis, tad iškyla grėsmė juos pažeisti. Taigi ruošiantis nėštumui nugaros raumenis reikia ne stiprinti, kaip stereotipiškai manoma, o tempti. Tuokart pilvo preso raumenis - ne tempti, o stiprinti.
Tiesusis pilvo raumuo yra atsakingas už nugaros lankstumą juosmens dalyje. Dėl silpno pilvo preso gali kilti įvairaus masto problemų: pradedant pogimdyvinių strijų tikimybe baigiant negrįžtamu tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimu. Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas - diastazė - paskutinį nėštumo trimestrą būdingas daugeliui moterų. Tai lemia gimdoje augantis vaisius. Įprastai po gimdymo prasiskyrusi pilvo siena turi grįžti į pradinę padėtį. Visgi ne visoms pagimdžius prasiskyrę pilvo raumenys suauga, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Stuburo gydymo centro specialistai rekomenduoja nelaukti šios trauminės patirties ir imtis prevencijos - prieš nėštumą stiprinti pilvo priekinius ir šoninius raumenis.

Nėštumo metu hormonai (relaksinas ir estrogenas) atpalaiduoja dubens kaulus jungiančius raiščius bei padidina dubens kaulus jungiančių sąnarių laisvumą. Tuo pačiu, augantis vaisius padidina spaudimą į dubens dugną. Formuojasi palankios sąlygos gaktinės sąvaržos disfunkcijai, jos nestabilumui, dubens kaulų išsiskyrimui. Šios traumos riziką padidina silpni pilvo, dubens dugno bei itin elastingi šlaunies pritraukiamieji raumenys.
Taigi, nėštumo metu, dėl augančio vaisiaus padidėjus spaudimui į dubens dugną, pilvo, dubens dugno ir šlaunies pritraukiamieji raumenys turi būti pakankamai stiprūs, kad tą spaudimą kompensuotų ir užtikrintų dubens kaulų stabilumą.

Juosmens skausmas gali stipriai paveikti būsimos mamos gyvenimo kokybę. Jis trukdo vaikščioti, miegoti ar atlikti kasdienius darbus, pvz., apsirengti ar prižiūrėti kitus vaikus. Nuolatinis diskomfortas gali sukelti nuovargį, dirglumą ar net depresiją, ypač jei skausmas stiprus ar ilgalaikis. Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, sąlygojančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni. Vis dėlto, tinkamai valdant juosmens skausmą, galima žymiai pagerinti savijautą.