Kiekvienos šeimos, auginančios mažylį, gyvenime ateina svarbus ir ypatingas etapas - pasiruošimas mokyklai. Artėjanti nauja pradžia tiek būsimam pirmokui, tiek tėveliams, gali reikšti didelį džiuginantį jaudulį, kuris kutena širdį.
Pirmieji mokslo metai vaikui yra itin svarbus naujas etapas, kuris gali sukelti įvairiausių jausmų. Pirmą kartą pradedančio eiti į mokyklą vaiko įprastinė namų ar darželio rutina kardinaliai keičiasi: vaikui tenka palikti pažįstamą bei saugią aplinką, atsiranda naujų žmonių, veiklų, taisyklių bei užduočių, keičiasi miego bei maitinimosi rėžimai, darbo bei pramogų santykis. Mokykloje vaikas pradeda atrasti savo identitetą už namų ar šeimos ribų, taip pat žengiami pirmieji nepriklausomybės žingsniai.
„Dėl šių priežasčių vaikas gali jausti jaudulį, nervingumą, susirūpinimą, smalsumą, nerimą dėl atsiskyrimo, baimę, stresą, liūdesį, džiugesį ar nekantrumą bei entuziazmą. Vaikui gali kilti tik malonūs arba vien tik nemalonūs jausmai. Gali būti, kad vaikas patirs mišrius jausmus, pavyzdžiui jaus smalsumą ir nerimą vienu metu“, - sako psichologė I. Plauškutė. Specialistė pastebi, kad paaugliui bei vyresnio amžiaus vaikui nauji mokslo metai gali sukelti labai panašius jausmus kaip ir į pirmą klasę pradedančiam eiti vaikui. Po vasaros atostogų grįžtančio paauglio mokykloje laukia galbūt šiek tiek pasikeitę klasės draugai, spaudimas gerai pasirodyti, padidėjusi atsakomybė ir jau primiršta griežta rutina. Vieniems tai - džiugesio, jaudulio bei nostalgijos kupinos dienos, kitiems - nerimo bei streso, tretiems - prieštaringų ir sparčiai besikeičiančių emocijų laikas.
„Tokie pokyčiai lemia daug skirtingų jausmų, kurie priklauso nuo vaiko ar paauglio asmenybės bruožų. Drąsiems, socialiems bei gerai besimokantiems vaikams ir paaugliams tokie pokyčiai kelia džiugesį bei jaudulį, tačiau vaikams, kurie linkę būti vieni, yra ramesnio būdo, šie pasikeitimai atneša daug nerimo bei baimės“, - tikina I. Plauškutė.
Artėjantys mokslo metai kelia nerimą daugeliui tėvų. Visi žino, kad mokyklinukui reikia nupirkti ne tik kuprinę. Tačiau labai svarbu ir tai padaryti laiku. Tam, kad vaikas jaustųsi gerai artėjant mokslo metų pradžiai, mokyklos reikmenis kartu su juo reikėtų pirkti ne paskutinėmis vasaros dienomis. Būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, juos pačiupinėti, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą.

Psichologės teigimu, emocinio pasiruošimo poreikis priklauso nuo vaikui su grįžimu į mokyklą susijusių jausmų bei jų intensyvumo: „Labai svarbu su vaiku pasikalbėti, padėti vaikui įsivardinti, ką jis jaučia ir leisti suprasti, kad taip jaustis yra natūralu. Suvokdamas, ką jaučia ir priimdamas savo jausmus kaip natūralius, esant poreikiui, vaikas galės po truputį su jais „tvarkytis“. Gali būti, kad kilęs jausmas visiškai nepranyks, tačiau kalbėjimasis apie tai kokius jausmus šie pokyčiai sukelia, padeda sumažinti jų intensyvumą.“
Anot jos, itin reikšmingas ir svarbus tėvų įsitraukimas, tačiau jo lygis gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus bei asmenybės bruožų. Jaunesnio amžiaus vaikams gali reikėti daugiau dėmesio ir rūpesčio, o vyresniems - mažiau. „Vieniems vaikams reikia daug dėmesio ir palaikymo, o kiti siekia didesnio savarankiškumo ir nepriklausomybės. Svarbu atrasti pusiausvyrą tarp paramos vaikui ir leidimo vaikui pačiam išsiugdyti pasitikėjimą bei įgūdžius reikalingus pasiruošti mokyklai ir susidoroti su iškilusiais iššūkiais“, - sako I. Plauškutė.
Ji priduria, kad vaiko nerimą gali sumažinti atviras ir priimantis pokalbis. Svarbu pasikalbėti, iš kur kyla nerimas ir aptarti, ką būtų galima padaryti jam sumažinti. Patartina su vaiku pasikalbėti apie galimus scenarijus, tinkamus veiksmus skirtingoms situacijoms, taip pat gali padėti dar iki mokslo metų pradžios pradėta taikyti tinkama miego bei maitinimosi rutina, išspręsti buitiniai pasiruošimo klausimai, pasivaikščiojimai. Tėvai gali suteikti naudingų įrankių.
Pasak I. Plauškutės, vaikui pradedant ruoštis mokslo metams, gali kilti daug klausimų, tad į juos svarbu į juos atsakyti išsamiai ir su rūpesčiu. Galima papasakoti, kaip atrodys diena mokykloje, kokia bus rutina, aptarti tinkamo bendravimo su bendraklasiais ir mokytojais taisykles. Vaikui reikia parodyti, kad visada esate šalia ir kilus bet kokiems klausimams ar ištikus bėdoms visada galima kreiptis į jus. Besirūpinantiems savo vaikais tėvams patarčiau nepamiršti savęs. Tai intensyvus laikas ne tik mokiniams, bet ir jų tėvams. Svarbu atsigręžti į savo poreikius, jausmus bei laiku pasirūpinti savimi.
Kiekvienam vaikui ypatingai svarbu jausti palaikymą, padrąsinimą, būti išgirstam ir suprastam. Daugelio mūsų gyvenime vykstančių dalykų sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Nuo to, kaip vaikas bus pasiruošęs psichologiškai, kiek turės žinių, daug priklausys ir jo tolesni mokymosi rezultatai.
Kiekviena mokslo metų pradžia kupina nerimo vaikams ir tėveliams, ypač jei šeimoje - būsimas pirmokas. Mokyklos pradžia yra svarbus momentas kiekvieno vaiko ir jo tėvų gyvenime. Kiekvienais metais prieš rugsėjo pirmąją stebiu, kaip sukyla tėvų nerimas, ar vaikas tikrai yra pasiruošęs mokyklai. Būsimų pirmokų tėvai panikuoja matydami, kaip jų būsimas mokyklinukas nebenori mokytis, o mokslo metai dar nė neprasidėjo. 95% tėvų pasiruošimas pirmai klasei yra kažkas labai sudėtingo.
Paprašius tėvų konkrečiai įvardinti, kokios žinios ir įgūdžiai yra svarbiausi būsimam pirmokui, neretai tėvai pasimeta ir negali įvardinti svarbiausių dalykų arba atsakydami susikoncentruoja vien į akademines žinias. Bet ar tikrai pirmos klasės programos išmokimas būnant 5 ar 6 metų yra pasiruošimas mokyklai?
Mitas: pirmos klasės programos išmokimas būnant 5 ar 6 metų yra pasiruošimas mokyklai.
Tiesa: Švietimo ir mokslo ministerijos puslapyje yra pateikta valstybinė priešmokyklinio ugdymo programa. Pasiskaitykite. Ten labai aiškiai surašyta, ką baigdamas priešmokyklinę klasę turi žinoti ir gebėti vaikas. Akademiniams gebėjimams ten skiriama iki 20% dėmesio. Svarbiau yra vaiko pasiruošimas mokytis, jo emocinė ir socialinė branda bei darbinės funkcijos: gebėjimas sukaupti ir išlaikyti dėmesį, atmintis, savireguliacija, nepasidavimas po pirmos nesėkmės. Pasiruošimas mokyklai - tai ne pirmos klasės kurso išmokimas būnant 5 ar 6 metų. Tai resursų krepšelio, kuris padės mokytis ir patirti sėkmę mokantis, suformavimas.
Būsimam pirmokui neretai daug didesnis iššūkis yra sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti 30 minučių nei mokytis raidžių ar skaityti. Laikytis taisyklių ir savireguliuotis: kelti ranką prieš kalbant, nepasiduoti po pirmos nesėkmės. Susitvarkyti po pamokos ir pasiruošti naujai pamokai. Dar pradinukui labai svarbu rasti klasėje draugų ir būti priimtam į vaikų tarpą.
Mitas: jei vaikas priešmokyklinėje grupėje dar neišmoko skaityti, tai tėvų pareiga išmokyti to vaiką namuose, per vasarą.
Tiesa: Skaitymas. Priešmokyklinėse programose aiškiai parašyta, kad vaikas turėtų pažinoti kai kurias raides, rodyti susidomėjimą skaitymu, norėti bandyti jungti raides. Tačiau pirmos klasės programoje visas ruduo yra skirtas raidžių pažinimui ir mokymui jas jungti. Per kelis mėnesius vaikai išmoksta skaityti. O sukaupti ir išlaikyti dėmesį, laiktis mokytojo nurodymų dažnai išmokti trunka kur kas ilgiau. Ir jei jau patys mokote skaityti namuose, tik jau nesakykite vaikams raidžių taisyklingai, nes tada jos niekaip nesusijungia. Pvz., iš em-a-em-a nesigauna „mama“. Todėl sakome taip kaip skaitome: m-a-m-a. Analogiškai, nesakome „el“, „em, „en“; sakome „l“, „m“, „n“ ir t.t.
Skaičiavimas. Ne tiek svarbu pats skaičiavimas (jo vaikas gali išmokti kaip eilėraštuko), bet skaičiaus suvokimas. Kad paprašius 5 obuolių, vaikas juos ir atsiskaičiuotų. Todėl skaičiuokite, kiek išsinešėte kreidelių iš namų ir kiek jų parsinešėte. Kiek padėta ant stalo vaisių ir kiek kiekvienam šeimos nariui teks vaisių. Tai turi būti natūralaus gyvenimo dalis, o ne „pritemptos“ pamokos. Ne mažiau svarbu parengti smegenis mąstymo operacijoms, kad vaikas turėtų pirmuosius rūšiavimo, klasifikavimo įgūdžius. O to mokomės tvarkydami, kasdien. Rašymas. Jei jau labai jaučiate mokytojo pašaukimą, parodykite vaikui kaip užrašyti spausdintinę raidę, ne rašytinę.

Mitas: šešiamečiai, pradėję mokytis anksčiau, bus pranašesni ir patirs didesnę sėkmę.
Tiesa: Šešiamečio ir septynmečio branda labai skiriasi. Kuo vyresnis vaikas, tuo lengviau jam sukaupti dėmesį ir išlaikyti jį pamokos metu, nesiblaškant pabaigti užduotį iki galo. Operatyvinė atmintis skiriasi. Vyresnis vaikas gali prisiminti 4-5 informacijos vienetus, penkiametis - tik 2-3. Vyresni vaikai turi geresnę emocinę savireguliaciją. O tai labai svarbu susikaupiant prie užduoties, susidorojant su nusivylimu, kai kažkas nepavyksta iš pirmo karto ar tai būtų projektas, ar draugysčių klausimai, ar mokėjimas išlaukti savo eilės, laikytis taisyklių, kelti ranką prieš klausiant ir daugybė dalykų, kurie labai svarbūs mokykloje. Akivaizdu, kad septynmečiui bus lengviau mokytis nei šešiamečiui.
Tyrimai rodo atvirkštinę tendenciją. Mokyklą pradėję lankyti nuo 7 metų, vaikai geriau mokosi, jų pasiekimai geresni, jie patiria mažiau streso. Jų pranašumas išlieka 2-3 ir ilgiau metų, lyginant su tais, kurie mokyklą pradėjo lankyti 6 metų ar jaunesni. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad vėliau mokyklą pradėję vaikai dažniau siekia aukštesnių išsilavinimo lygių ir aš tai aiškinčiau tuo, kad jiems mokymasis atnešė daugiau džiaugsmo. Ir atvirkščiai, anksčiau pradėję lankyti mokyklą vaikai paprastai patiria daugiau streso, jiems mokymasis kelia mažiau džiaugsmo, nes jiems dalykai sekasi sunkiau, jie jaučiasi labiau „atsilikę“ prieš vyresnius ir brandesnius savo klasiokus.
Mokykloje reikalingi įvairūs gebėjimai, tokie kaip išlavėjusi kalba, koordinuotas judėjimas, savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, susivaldymas, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai. Šie gebėjimai turi būti ugdomi ne tik vasarą prieš mokyklą. Kiekvieni vaiko augimo ir vystymosi metai bei visas ugdymo ir auklėjimo procesas yra svarbus vaiką ruošiant mokyklai.
Psichologiškai ruošiant vaiką jam būtina sudaryti sąlygas dirbant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesui reikia daug pastangų ir valios. Derėtų vaiką skatinti darbą padaryti iki galo, kad padaręs jaustų pasitenkinimą, padėti vaikui „išgyventi“ susidūrus su nesėkme, įtikinant, kad sunkumas yra laikinas dalykas, galbūt papasakoti kokią nors istoriją. Mokykloje vaikui reikės susitaikyti, jog daugelį dalykų teks daryti prieš savo norą - „pirmiausia pamokos, paskui žaidimai“. Kad šio „norų tramdymo“ jau būtų išmokta, prieš mokyklą reikėtų dažniau tai praktiškai taikyti namuose. Vaikas turi turėti jo amžiui tinkančių pareigų, darbų, kuriuos atlikęs jis gali užsiimti jo mėgstama veikla.
Mokymuisi reikėtų išnaudoti kasdienio šeimos gyvenimo situacijas. Labai svarbu, kad mokymasis vyktų natūraliai ir būtų smagus. Nereikėtų persistengti skatinant didaktinius pokalbius ir užverčiant vaiką užduotimis - taip jis gali prarasti norą mokytis. Labai griežtų ir kontroliuojančių tėvų vaikai neretai sunkiau sukaupia dėmesį ir priešiškai reaguoja į mokyklą.
Likus kelioms savaitėms iki mokslo metų pradžios reikėtų vaiką pratinti prie būsimos dienotvarkės. Pirmiausiai derėtų sureguliuoti svarbiausius fiziologinius poreikius, kaip miegą, mitybą, vaiko saugumą. Miego, mitybos laiką reikėtų kuo priartinti prie būsimos mokslo metų dienotvarkės. Taip vaikui bus lengviau adaptuotis mokykloje, vaikas bus linksmesnis, norės eiti į mokyklą. Po ilgų vasaros atostogų mokyklinę veiklą prisiminti reikia ir vyresniems, jiems galioja tie patys, anksčiau išvardinti patarimai. Tik šiuo atveju patarčiau daugiau su vaiku kalbėtis apie jų draugus, vaiko vietą draugų tarpe, konkurenciją, susidūrimą su agresija, savitvardos įgūdžius kolektyve, pripažinimą. Per didelis susirūpinimas tik mokslo pasiekimais, vaikui kelia didelę įtampą. Ją nuima mėgiama veikla, mokslo draugų ratas.
Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas, priduria, kad tėvai savo atžaloms papildomai gali padėti ir suteikdami įrankių lengvesniam ir labiau interaktyviam mokymuisi. „Šiuolaikinės technologijos yra vis labiau įtraukiamos į ugdymo procesus ir yra labai priimtinos skaitmeniniame pasaulyje augančiai kartai. Tokie įrankiai, kurie padeda paprasčiau mokytis esamos programos arba suteikia papildomų įgūdžių, gali paįvairinti moksleivių kasdienybę“, - tikina A. Lukošius ir dalijasi keliais nemokamais įrankiais mokyklinio amžiaus vaikams.

Rugpjūčio pabaiga - metas, kai dauguma tėvų baigia atostogauti ir jau ruošiasi mokslo metų pradžiai. Neatsiejama to dalis - mokyklinių prekių pirkimas. Kad apsipirkimas vyktų kuo sklandžiau, o pirkiniams išleistumėte mažesnę sumą, verta prisiminti esmines taisykles.

Pradinio ugdymo pirmą klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 7 metai. Pradinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau, jei vaikas tokiam ugdymui subrendęs. Amžius yra svarbus, bet ne vienintelis subrendimo mokyklai veiksnys. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau skirtingų vaikų raidos tempai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai septynmetis jau moka paklusti kitam suaugusiam asmeniui, kai šalia nėra tėvų ir mokėti elgtis didesnėje vaikų grupėje. Vaikas turi būti pajėgus suvokti, kad jo reakcijos sukelia kitų reakcijas. Natūralu, didžiajai daliai būsimų pirmokėlių tėvų sunku patiems įvertinti, ar tikrai jų atžala yra pasiruošusi mokyklai.
Mokyklos pradžiai itin reikšminga komunikavimo kompetencija. Būsimas pirmokas turi gebėti dalyvauti kasdienėse veiklose naudoti verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones. Bendrauti, tartis, diskutuoti, kelti klausimus, dalytis patirtimi, gebėti papasakoti apie save ir savo jausmus, išklausyti ir suprasti kito pasakojimą - visa tai būsimam pirmokui turėtų būti lengvai įkandama. Komunikavimo kompetencijos pagrindas - kalba, todėl natūralu, kad vaikui reikalingas pakankamai išplėtotas žodynas bei kiti kalbiniai įgūdžiai. Vienas esminių - pakankamas kalbos suvokimas: gebėjimas suprasti ir įgyvendinti kelių dalių instrukcijas, suvokti pasakojimą ar skaitomo teksto reikšmę, išskirti pagrindinį pasakojimo įvykį, suprasti jo reikšmę visam pasakojamam turiniui. Ne mažiau svarbus kalbinis įgūdis - gebėti rišliai pasakoti. Skaitymo ir rašymo veikloms itin svarbus fonologinis suvokimas (garsų suvokimas), gebėjimas išgirsti, kokie garsai sudaro žodžius, mokėjimas išskirti konkretų garsą garsų eilėje, nustatyti garso vietą žodyje, sieti garsą su grafema, pakankamai greitai atpažinti raides, gebėti jungti paskirus garsus į skiemenį, o skiemenis - į žodį.
Individualių ugdymosi poreikių centre „Upės teka“ įgyvendinama pasirengimo mokyklai programa, kurią sudaro kelios dalys: vaiko pasirengimo mokyklai vertinimas bei paruošimas mokyklai 5-7 metų vaikams. Mokyklinio pasirengimo įvertinimas apima kalbinių įgūdžių, t. y. kalbos supratimo ir raiškos gebėjimų, fonologinių gebėjimų, skaitymo pradmenų susiformavimo, gebėjimo sutelkti ir išlaikyti dėmesį, stambiosios bei smulkiosios motorikos vertinimą. Tinkami stambiosios bei smulkiosios motorikos įgūdžiai itin reikšmingi rašymo veiklai, kuri reikalauja tikslių rankų ir rankų pirštų judesių bei tinkamos judesio gradacijos. Gebėjimas taisyklingai laikyti rašymo ar piešimo priemonę ir spausti ją tinkamu jėga, t. y. nei per silpnai, nei per stipriai, padeda vaikui rašyti tvarkingai ir nepavargti. Per didelis rašymo ar piešimo priemonės spaudimas bei netaisyklingas jos laikymas lemia greitą nuovargį ir rašymą paverčia nemalonia, daug energijos reikalaujančia veikla. Ilgainiui vaikas gali imti vengti rašymo.
Pasirengimo mokyklai programą sudaro keli etapai. Pirmasis - pasirengimo mokyklai įvertinimas bei išvadų pateikimas, antrasis - parengimas mokyklai, trečiasis - vaiko pažangos aptarimas su tėvais ar globėjais bei, esant poreikiui, rekomendacijų teikimas. Mokyklos pasirengimo testas vaikui atliekamas vieno ar dviejų susitikimų metu, po kurių vaiko tėvai ar globėjai tiksliai sužino vaiko pasirengimo mokyklai lygį, išgirsta, kokie vaiko gebėjimai jau yra pakankami, o kuriuos vertėtų lavinti namuose ar specialisto kabinete. Kai tikslias vertinimo išvadas bei detalias rekomendacijas pateikia logopedas, pasirengimas mokyklai gali tapti kur kas lengvesnis ir aiškesnis, tėvams lengviau suprasti, ar vaikas pasiruošęs, o galbūt jam reikalinga papildoma pagalba.
