Kur gimsta žmogaus jausmai: mokslinis paaiškinimas ir emocijų valdymas

Žmogaus jausmai ir emocijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, veikianti mūsų veiksmus, mąstymą, jausmus bei fizinę ir psichikos sveikatą. Kuo įvairesni yra žmogaus jausmai ir emocijos, tuo turtingesnė jo patirtis. Daugumai žmonių būtent jausmai yra pagrindinis informacijos apie pasaulį šaltinis. Šiame straipsnyje gilinsimės į emocijų ir jausmų sampratą, jų kilmę, reikšmę ir valdymą.

Kuo skiriasi emocija nuo jausmo?

Nors kasdienėje kalboje emocijos ir jausmai dažnai vartojami kaip sinonimai, psichologijoje jie turi skirtingas reikšmes. „Emocijomis vadinamos labai staigios ir trumpos neurofiziologinės reakcijos“, - apibrėžė medikė G. Germanavičienė. Kai susiduriame su kažkokiu dirgikliu, maždaug per ketvirtadalį sekundės mūsų nervų sistema jį identifikuoja ir tam tikru būdu interpretuoja, praktiškai nedalyvaujant sąmoningam protui, dėl ko organizme įvyksta atitinkamos biocheminės reakcijos, sukeliančios pojūčius visame kūne - tai ir yra emocija.

Dirgiklis, kuris sužadina emocinę reakciją, gali būti tiek iš išorės (pavyzdžiui, tam tikra situacija ar žmogus), tiek iš mūsų pačių vidaus (pavyzdžiui, mintys). Anot G. Germanavičienės, jei patyrę kažkokią emociją „nepalaikome“ jos savo įsivaizdavimais, prisiminimais ar kitokia pažintine veikla, organizme sukeltos biocheminės reakcijos trunka tik apie šešias sekundes - tiek laiko trunka emocinė reakcija, o po to organizmas sugrįžta į pusiausvyrą.

Jausmas yra tarsi ilgesnis organizmo atsakas į susidūrimą su dirgikliais. Tačiau jei pajutę emociją pradedame „perdirbinėti“ ją sukėlusią informaciją (tai yra, sąmoningai ir nesąmoningai tą apmąstydami, siedami su ankstesnėmis patirtimis) - emocinė reakcija (ar jų kombinacija) pereina į jausmą. „Jausmas yra tarsi ilgesnis organizmo atsakas į susidūrimą su dirgikliais, kurį veikia ir tuometinė žmogaus būsena, patirtis. Jausmai nėra tai, ką mes galvojame, nei tai, kokius pojūčius kūne jaučiame. Bet jausmai patys savaime apjungia tai, kaip vertiname tam tikrą situaciją ir kaip jaučiamės joje tiek fiziškai, tiek emociškai“, - nurodė medikė.

Emocijos yra mūsų smegenų požievio struktūrų, kurios veikia visiškai nesąmoningai, reakcija į aplinkos pokytį. Tai stipri nesąmoninga, automatiškai nervų sistemos sukeliama reakcija į kokią nors situaciją. Jausmais tampa tik tos emocijos, kurios iš požievio pasiekia žievę, t. y. kurios gauna vardą. Nuo to momento, kai emocija įsisąmoninama ir pavadinama sau pačiam, ji tampa jausmu.

Būna ir taip, kad emocijos lieka neįsisąmonintos, jos tarsi nusėda „dugne“, o žmogui atrodo, kad jis nieko nejaučia. Tačiau jos niekur nedingsta ir susikaupusios siunčia signalus kūnu. Tuomet žmonės skundžiasi patiriama raumenų įtampa, periodiškai pasikartojančiais galvos ar skrandžio skausmais, keistais pojūčiais krūtinės srityje ir pan. Jie vaikšto po gydymo įstaigas, nerimastingai ieško patiriamo diskomforto priežasčių, bet išgirdę diagnozę „sveikas“ arba keistą sąvoką „psichosomatika“ (psichosomatika - reiškiniai, kai psichologiniai poveikiai ir procesai tiesiogiai veikia organizmo fiziologinius procesus ir gali sukelti patologinius pokyčius bei ligas) dar labiau sunerimsta.

Jausmų kilmė ir evoliucinė reikšmė

Žmogaus jausmai ir emocijos yra neatsiejama gyvenimo dalis, veikianti mūsų veiksmus, mąstymą, jausmus bei fizinę ir psichikos sveikatą. Psichologai, tyrinėjantys žmonių santykius, teigia, kad emocijos indikuoja žmogui apie aplink jį vykstančius procesus. Emocijos daro įtaką žmonių veiksmams, mąstymui ir jausmams, bei kūnui.

VšĮ „Rastis“ surengtoje paskaitoje psichiatrė apžvelgė, kaip mus gali veikti emocijos ir jausmai, bei kas padėtų sustiprinti emocinę sveikatą. „Mūsų emocijos ir jausmai padeda įvertinti ir suvokti tam tikrą situaciją bei gaunamą informaciją žymiai greičiau, nei kad remtumėmės vien faktiniais argumentais. Tačiau kartais jie kaip tik trukdo geriau suprasti save bei mus supantį pasaulį“, - sako G. Germanavičienė.

Robert Plutchik Emocijų Ratas yra pats pilniausias ir išsamiausias modelis, paremtas evoliucine emocijų būtinybės teorija. Šis modelis neapima visų emocijų pilnai (ir jis nenagrinėja pirminių ir antrinių emocijų mechanizmų), bet kartu jis visgi pilniausias iš visų. Robert Plutchik prielaida apie emocijas yra labai elementari: gyvūnams, norintiems išgyventi, reikalingi įvairūs reagavimo į aplinką mechanizmai, instinktyviai leidžiantys pasirinkti tinkamiausią elgesio būdą. Taigi, stebėdami savo emocijas ir vertindami jų evoliucinį būtinumą, dedukciškai galime išsiaiškinti, kurių emocijų išties reikia taip smarkiai, kad be jų išgyventi tiesiog negalėtume. Jei kažkuri emocija atrodo kritiškai būtina išgyvenimui - galime ją laikyti bazine, t.y., įgimta emocija.

Plutchiko bazinės emocijos ir jų evoliucinė reikšmė:

• Pasitikėjimas: būtinas tarpusavio pagalbai, dalijimuisi, bendruomeniniam ir šeimyniniam gyvenimui, be šios emocijos tiesiog neįmanomi socialiniai ryšiai, kurie būdingi daugumai žinduolių.
• Baimė: būtina išsigelbėjimui nuo pavojų, grėsmių vengimui. Tai viena iš kritiškiausių emocijų, būtina išgyvenimui. Arba moki bijoti, arba nemoki likti gyvu. Tai elementaru.
• Nuostaba: būtina tam, kad būtų galima tinkamai sureaguoti į naujus, nematytus dalykus, kad būtų įmanoma gauti naujų išmokimų. Būtent nuostaba mums leidžia peržvelgti įvairius senus dalykus naujai, o naujus - suprasti.
• Liūdesys: būtinas tam, kad gautųsi atsisakyti prarastų dalykų, nustoti kovoti ten, kur neįmanoma laimėti ir pan. Liūdesys yra slopinimo emocija, būtina perėjimui į kitus jausmus.
• Pasibjaurėjimas: būtinas tam, kad gautųsi apsisaugoti nuo nuodingo maisto, infekcijų ir pan. dalykų, kurie nekelia tiesioginės grėsmės, tačiau kurių reikia vengti pačiam.
• Pyktis: būtinas tam, kad galėtum nugalėti konkurentus ar grobuonis, pavojaus šaltinius - tada, kai nesigauna nuo jų pabėgti.
• Tikėjimasis: būtinas tam, kad galėtum pasiruošti kažkam, kažko laukti - pvz., tykant medžiojamo grobio ar slepiantis nuo kokio nors grobuonies.
• Džiaugsmas: būtinas tam, kad gerų, tinkamų dalykų norėtųsi siekti iš naujo, kad būtų paskata mokymuisi.

Pabandžius atsisakyti nors vienos iš šių emocijų, kiltų labai grubūs, tiesiog katastrofiški elgesio pažeidimai: pvz., žmogus, kuris negali jausti džiaugsmo, neturėtų jokios motyvacijos nieko daryti ar mokytis. Arba, pvz., žmogus, kuris negali jausti tikėjimosi, nebūtų pajėgus laukti grobio medžioklėje, sekti priešą, saugotis nuo priešo ir pan.

Jausmų intensyvumo lygiai

Kiekviena emocija gali būti įvairaus stiprumo. Paprastai, kasdieniame gyvenime, mes turime labai žemą emocijų lygmenį - tokį, kuris netrukdo mums galvoti ir daryti protingus sprendimus. Kartais emocijos pašoka labai smarkiai - tiek, kad jau vietoje mąstymo prasideda emociniai regavimai, emociniai sprendimai. Kadangi tie perėjimai tarp emocijų atrodo gana tolygūs, mums atrodo, kad nėra didelio skirtumo tarp, pvz., nedidelės baimės ir didelės baimės. Realybėje yra ne taip. Emocijoms augant, jos permuša kitus mūsų mąstymo ir suvokimo procesus. Kai tie procesai kažkuriame lygmenyje permušami, visas mūsų mąstymas, suvokimas ir elgesys labai kardinaliai keičiasi.

Galima išskirti tris emocinius lygius:

1. Įprasto stiprumo emocijos: Tai tos, kurioms esant, mes galime ir normaliai mąstyti, ir adekvačiai save vertinti. Tokios emocijos gali būti ir silpnos, ir gana stiprios, bet jos yra tokios, kur mes jaučiamės savimi ir elgiamės kaip įprasta.
2. Stiprios emocijos: Tokios, kurios jau ima permušinėti ir valdyti mūsų mąstymo procesą. Rezultatas - vietoje protingų, racionalių sprendimų mes darome emocinius sprendimus, mūsų suvokimas keičiasi į emocinį, mes imame reaguoti taip, lyg pas mus būtų koks ribinis sutrikimas.
3. Užribinės emocijos: Tokios, kur įprastas suvokimas dingsta išvis, o emocinės reakcijos pasiekia fiziologinį lygmenį. Stiprios, specifinės fiziologinės reakcijos yra labai būdingas tokių emocijų požymis - pvz., dėl tokio lygmens baimės žmonės apsišlapina (jei tik yra kuo šlapintis), dėl tokio lygmens pykčio žmonės nustoja jausti skausmą, dėl tokio lygmens pasibjaurėjimo - apsivemia ir t.t. Kiekviena tokio stiprumo emocija turi savitą, specifinį fiziologinių reakcijų rinkinį. Tai tokio stiprumo emocijos, kur joks racionalumas ne tai kad neveikia, bet išvis jo nėra.

Svarbūs yra ir negatyvūs jausmai

Anot medikės G. Germanavičienės, nereikėtų jausmų skirstyti į „blogus“ ar „gerus“ - evoliuciškai taip sudėliota, jog kiekvienas jų turi prasmę. „Taip vadinami negatyvūs jausmai - baimė, pyktis, pasibjaurėjimas, liūdesys ir kiti - iš esmės yra svarbūs išlikimo atveju. Jie padeda neprarasti ne tik gyvybės, bet ir asmenybės integralumo. Tarkime, liūdesys padeda išgyventi netektį, leidžia psichikai „atsisveikinti“ su dalykais, kurių netenkame. Tuo tarpu pozityvūs jausmai, kaip džiaugsmas ar pasitenkinimas, išlikimo prasme nėra svarbūs, tačiau reikalingi, kad jaustume motyvaciją mokytis, augti, klestėti“, - papildė gydytoja.

Paulius Ekmanas, psichologas, emocijas tyrinėjantis daugiau nei 50 metų, teigia, kad kiekvienas jausmas turi savo istoriją, kuri slepiasi giliau. Emocijos vystosi laike. Skirtingi dirgikliai (universalūs daugumai arba išmokti iš kiekvieno asmeninės patirties) lemia, į ką sureaguojame. Tie dirgikliai gali būti tam tikri įvykiai, esamos aplinkybės ir jausmai, ankstesnių patirčių suformuota pasaulėžiūra, asmeninės istorijos ir įvairios bendros kultūrinės normos. Dirgikliai paskatina emocinę patirtį, kuri kyla konkrečioje situacijoje ir yra susijusi su subjektyviais jausmais bei fiziniais pojūčiais. Būtent jie suteikia formą ir spalvą tam, kaip suvokiame situaciją, kitaip tariant - apibrėžia mūsų galimų veiksmų kryptį ir intensyvumą (pavyzdžiui, kalbu su piktu kolega - supykstu pats - ginčijuosi).

Jausmų scenarijai

Emocijos apsprendžia būsimą mūsų elgesį. Kiekviena jų koduoja savyje tam tikrą scenarijų, pagal kurį elgsis emocijos apimtas žmogus. Paulius Ekmanas apžvelgia penkis scenarijus, nulemtus konkrečių emocijų:

1. Pyktis: Pykčio skalėje yra įvairaus intensyvumo pykčio: nuo lengvo ar stipraus susierzinimo iki įsiūčio. Pyktį lengva sukelti net kūdikiams, pavyzdžiui, suimant tvirtai už rankos ir neleidžiant atlikti tam tikro veiksmo. Scenarijus aiškus: kitas asmuo neleidžia man įvykdyti mano ketinimų. Pagrindinė pykčio žinutė - „traukis man iš kelio“.
2. Liūdesys: Liūdesys yra atsakas į svarbią netektį. Jis padeda mums šiek tiek atsitraukti ir parodyti kitiems, kad mums reikalinga parama. Liūdesio scenarijus apima du esminius dalykus: nusivylimą ir beviltiškumą. Visos liūdesio situacijos susijusios su netekties jausmu.
3. Baimė: Baimė skirta apsaugoti mus nuo galimų pavojų. Ji apima spektrą nuo nerimo ar susirūpinimo iki didelio, viską užvaldančio siaubo. Baimės scenarijuje svarbiausi yra nerimas ir siaubas. Tačiau po tuo slypi kur kas daugiau - kiekviena baimė yra susijusi su skausmo - tiek fizinio, tiek psichologinio - tikimybe.
4. Pasibjaurėjimas: Pasibjaurėjimas yra mūsų reakcija į tai, kas gali būti nuodinga, toksiška tiek fiziškai, tiek ir socialine prasme. Pasibjaurėjimo scenarijuje visuomet yra du „veikėjai“ - nepatinka ir šlykštu. Visos pasibjaurėjimo būsenos susijusios su toksiškumu, nuodingumu. Pagrindinė pasibjaurėjimo žinutė - „dink iš čia“.
5. Džiaugsmas: Džiaugsmas susijęs su maloniais jausmais, kurie kyla tiek naujose, tiek pažįstamose situacijose. Pagrindiniai džiaugsmo scenarijaus elementai - taika ir ekstazė. Džiaugsmo žinutė yra „tai nuostabu!“.

Kas lemia, kiek valdome emocijas?

Vis tik G. Germanavičienė nurodė, jog emocijos ir jausmai ne visuomet padeda - negebėdami jų valdyti, galime patirti rimtų sunkumų. „Visų pirma tai, kiek mes valdome emocijas, o kiek emocijos valdo mus, priklauso nuo to, kas „ima viršų“ - smegenų žievė ar limbinė sistema (požievis), kurios visą laiką tarpusavyje sąveikauja“, - pabrėžė psichiatrė.

Ji aiškino, jog smegenų žievėje vyksta „aukštesnioji“ smegenų veikla, o vyraujant šios smegenų dalies veikimui, galime sąmoningiau kontroliuoti mumyse vykstančias emocines ir jausmines reakcijas. Pavyzdžiui, pajutę pyktį gebame apmąstyti situaciją, kad jis nusloptų, ir daryti veiksmus, kuriuos norėtume daryti toje situacijoje. Tuo tarpu kai emocinė reakcija yra stipri, arba kai smegenų žievė veikia nepakankamai, pasak G. Germanavičienės, ima vyrauti limbinė sistema: „Tuomet mūsų emocinės reakcijos ir jausmai gali pakeisti situacijos supratimą. Ir tada tai, kaip mes jaučiamės, lemia tai, kaip mes suprantame, o ne atvirkščiai“.

G. Germanavičienė sakė, kad emociškai sudėtingesnėse situacijose emocinės reakcijos ne visada yra tikslios, todėl kartais yra naudingiau stengtis „išbūti“ jose ir nereaguoti impulsyviai. „Tam, kad tos emocinės ir jausminės reakcijos būtų subtilesnės, ne tokios staigios ir verčiančios neadekvačiai reaguoti - labai svarbu, kad vertindami situaciją, neatsiribotume nuo faktų ir loginių argumentų. Kad jausmai ir emocijos mums padėtų reaguoti teisingai, situacijos interpretavimas turėtų kuo labiau atitikti tikrovę, mat automatinės reakcijos dažniausiai kyla be jokio apmąstymo“, - patikino ji.

Emocijų pažinimas ir valdymas

Taigi ką galime padaryti, kad išmoktume tinkamai reaguoti ir valdyti emocijas ir jausmus? „Pirmiausia, reikėtų mokytis pastebėti ir tyrinėti iškylančias emocines reakcijas, išlikti dėmesingiems savo jausmams. Tam, kad nebūtume priklausomi nuo emocijų, svarbu jas patiriant išmokti sustoti ir nereaguoti impulsyviai, neskubėti vertinti - tokiu būdu pavyks išmintingiau sureaguoti į esamą situaciją“, - išskyrė medikė.

Psichiatrė taip pat patarė stengtis priimti emocijas ir jausmus, tokius, kokie jie yra, bandyti suprasti, kas juos sukelia. „Turime mokytis smalsiai tyrinėti savo būseną ir patirtis. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog sudėtingos emocinės situacijos turi būti „perdirbtos“ ir visiškai išgyventos, o ne nuslopintos, kad jos nebeveiktų mūsų ir neeikvotų energijos, - tam gali padėti kalbėjimasis apie patiriamus sunkumus su kitais žmonėmis“, - aiškino ji.

Emocinės reakcijos ne visada būna tikslios. Anot psichiatrės, dažniausiai neadekvačiai reaguojame į tam tikrus dirgiklius būtent dėl ankstesnių savo patirčių. Pavyzdžiui, jei per gyvenimą patyrėme daug grėsmingų situacijų, tai ir į įprastas galime dažniau reaguoti su baime ar nerimu, jas siedami su praeities išgyvenimais. Arba, jei prisimename kažką skausmingo ar nemalonaus, galime sukelti sau liūdesį ar pyktį, kurie šiaip jau visiškai neatitinka esamos situacijos. Kita vertus, jos teigimu, žinodami, jog mintys veikia savijautą, pasitelkdami vaizduotę galime bandyti ir sau padėti, įsivaizduodami ar prisimindami malonius arba palaikančius dalykus.

Emocinis intelektas ir psichikos sveikata

Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Jis apima empatiją, savikontrolę, socialinius įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie emocinių situacijų. Emocinis intelektas yra itin svarbus, nes jis leidžia žmonėms kurti ir palaikyti sveikus santykius, spręsti konfliktus ir priimti emociniais aspektais pagrįstus sprendimus. Aukštas emocinis intelektas skatina geresnį bendravimą, empatiją ir gebėjimą suprasti kitus, kas yra būtina tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.

G. Germanavičienė atkreipė dėmesį ir į kitą kraštutinumą - tai, jog problemų sukelia ne tik per impulsyvus reagavimas į emocijas bei jausmus, bet ir jų ignoravimas. „Polinkis slopinti jausmus dažnai kyla iš to, kad tie jausmai ir emocijos būna per stiprūs ir taip stengiamasi jų išvengti. Tačiau tai sukelia papildomą įtampą, dėl ko gali atsirasti nuovargis, stresas, sunkumai bendraujant su kitais žmonėmis. Taip pat jausmų ignoravimas gali pasireikšti per psichosomatinius sutrikimus, pavyzdžiui, galvos skausmą“, - sakė psichiatrė.

Psichologė-psichoterapeutė Ernesta Remouchamps teigia: „Man be galo smagu stebėti mažus vaikus, kurie dar yra atviri savo emociniam patyrimui ir žvelgia į pasaulį žibančiomis-emocionaliomis akimis... Kuomet vaikas gauna supratimo ir palaikymo, kad visi jo patiriami jausmai yra normalūs, jis jaučiasi saugus ir priimtas. Jis nebijo jausti ir mokosi jausmų išraiškos būdų.“ Tačiau būna ir taip, kad šeimoje „neigiami“ jausmai yra nepageidaujami ir juos stengiamasi užgniaužti, kaip nepageidaujamą blogį.

Vidinei žmogaus raidai taip pat reikalingas sąmoningumas ir savistaba. Kiekvienas, norintis labiau suprasti ir pažinti save, turi atkreipti dėmesį į savo jausmus, kasdien savęs paklausti: Kaip aš šiandien jaučiuosi? Koks elgesys ar aplinkos veiksnys šį jausmą sužadino? Koks praeities išgyvenimas ar įvykis susijęs? bei pastebėti savo kūno reakciją: Gal aš įsitempęs? Gal padažnėjo kvėpavimas? Gal pila prakaitas? Gal širdis neramiai plaka?

Emocijų ugdymas ir harmonija

Anot G. Germanavičienės, naudinga atminti, kad tai, kas vyksta mūsų viduje ir kaip mes reaguojame į dirgiklius, labai priklauso ir nuo to, kiek sveikas yra mūsų kūnas. Dėl to, jos teigimu, yra labai svarbu pakankamai išsimiegoti, sveikai maitintis ir palaikyti fizinį aktyvumą, kadangi šie dalykai yra labai susiję su emocinio gyvenimo harmonija - esant prastai fizinei būklei, gebėjimas adekvačiai reaguoti gali sumažėti.

Psichiatrė taip pat nurodė, kad geriau suprasti ir valdyti savo emocinį pasaulį padeda buvimas gamtoje, meninė veikla, psichoterapija bei įvairios saviugdos praktikos. „Galiausiai, tam, kad gebėtume išgyventi savo emocijas, jausmus ir į juos tinkamai reaguoti, labai svarbu ugdyti atjautą sau ir geranoriškumą aplinkai. Nors daugelis mūsų esame išmokę būti kritiški ir reiklūs sau bei kitiems, yra pastebėta, kad žmonės, gebantys save paguosti bei geranoriškai priimantys save ir kitus - lengviau išeina iš sudėtingų emocinių situacijų ir paprasčiau įveikia gyvenimiškus iššūkius, yra ramesni“, - pridūrė G. Germanavičienė.

Štai keletas būdų, kaip ugdyti teigiamas emocijas:

• Sąmoningumas: Aukštos savimonės žmonės, visų pirma, sugeba savo emocijas atpažinti ir jas įvardinti.
• Teigiamų emocijų skatinimas: Vaikai pirmiausiai stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų.
• Dėkingumas: Pradėkite dėkoti ne tik apžvelgdami gerus nutikusius dalykus prieš miegą, bet rašykite dėkingumo dienoraštį.
• Mėgstamų dalykų sąrašas: Susidaryti džiaugsmą jums keliančių dalykų sąrašą.
• Pozityvūs žodžiai: Išdrįskim pasakyti, kokius šiltus jausmus jaučiam.
• Trumpa dienos apžvalga ir padėka prieš miegą: Mintyse apžvelgti gražiausius dienos momentus ir už juos padėkoti.
• Atsipalaidavimas: Kūno skenavimas yra labai naudinga ir efektyvi meditacija.

tags: #kur #gimsta #zmogaus #jausmai

• Pirmagimis Zvonkų šeimoje
• įkvepiantis ankstyvasis mokymasis su Baby Einstein
• Japoniškų ir europietiškų sauskelnių palyginimas
• Sužinokite viską apie GPM dalį ir jos skyrimą
• Sveikatos priežiūros kokybė Eišiškėse