Didžioji kunigaikštienė Elizaveta Fiodorovna Romanova: gyvenimas, pasišventimas ir palikimas

Elžbieta Fiodorovna Romanova, gimusi 1864 m. lapkričio 1 d. Darmštate, buvo antroji Liudviko IV, Hesės-Darmštato kunigaikščio, ir princesės Alisos dukra. Jos gyvenimas - tai gilaus dvasingumo, labdaros ir tragiško likimo istorija, neatsiejama nuo XX a. pradžios Rusijos dramatiškų įvykių. Netekusi motinos ir sesers difterijos epidemijos metu, būsimoji kunigaikštienė dar vaikystėje suformavo tvirtas religines pažiūras, kurias vėliau įtvirtino tapusi viena ryškiausių meilės artimui figūrų.

Santuoka ir perėjimas į stačiatikybę

1884 m. birželį įvyko vestuvės su Didžiuoju kunigaikščiu Sergejumi Aleksandrovičiumi, Aleksandro III broliu. Pora apsigyveno Beloselsky-Belozersky rūmuose, o vėliau - Ilyinsky dvare, kur Elizaveta primygtinai reikalavo įrengti ligoninę ir nuolat rengė muges vietos ūkininkams. Būdama protestantė, ji nuoširdžiai dalyvavo stačiatikių pamaldose, o 1891 m., įkvėpta piligriminės kelionės į Šventąją Žemę, priėmė stačiatikybę.

Morta ir Marija vienuolyno įkūrimas bei labdaringa veikla

Po tragiškos vyro žūties 1905 m. nuo teroristo Ivano Kaljajevo rankos, Elizaveta Fiodorovna atsisakė pasaulietiško gyvenimo. Parduodama savo papuošalus, ji įsigijo dvarą Didžiojoje Ordynkoje ir įkūrė Morta-Marijos vienuolyną. Ši vieta tapo ne tik dvasinio gyvenimo centru, bet ir gailestingumo švyturiu - čia veikė nemokama ligoninė, vaistinė, prieglauda vaikams ir valgykla skurstantiems.

Elizaveta Fiodorovna aktyviai dirbo net sunkiausiomis sąlygomis:

• Asmeniškai lankėsi pavojingiausiuose Maskvos rajonuose, pavyzdžiui, Khitrov rinkoje, gelbėdama benamius vaikus.
• Pirmojo pasaulinio karo metu organizavo protezavimo dirbtuves ir paramą sužeistiesiems.
• Tapusi Palestinos stačiatikių draugijos prezidente, ji toliau tęsė labdaringą veiklą, nepalikdama savo seserų net bolševikų perversmo metais.

Tragiškas likimas ir atminimas

1918 m. gegužę Elizaveta Fiodorovna buvo suimta bolševikų valdžios, vėliau ištremta į Permę, o galiausiai - į Alapajevską. 1918 m. liepos 18-osios naktį ji kartu su vienuole Varvara ir kitais Romanovų dinastijos atstovais buvo nužudyta, įmetant juos į kasyklą. Jos palaikai ilgą kelią įveikė per Kiniją iki pat Jeruzalės, kur dabar ilsisi Marijos Magdalenos bažnyčioje.

Atminimo įamžinimas

1992 m. Didžioji kunigaikštienė buvo kanonizuota kaip šventoji kankinė. Šiandien jos garbei pastatyta daugybė šventyklų visame pasaulyje, įskaitant Rusiją, Baltarusiją ir kitus regionus. Jos vardas išliko simboliu ne tik dvasinės stiprybės, bet ir pasiaukojimo, kurį įrodo daugybė išgelbėtų gyvybių bei 2009 metais įvykdytas pomirtinis reabilitavimas.

tags: #a #krasnogorska #motina #ir #vaikas

• Kaip reguliuoti pavaras dviratyje
• Ugdomojo proceso ypatumai autistiškiems vaikams
• Kaip nustebinti artimuosius laukiantis šeimos pagausėjimo
• Iššūkiai auginant vaikus Jungtinėje Karalystėje
• Manto Drungio gyvenimas