Veiklos planavimas priešmokyklinėje grupėje: tikslai, principai ir kompetencijos

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tai yra tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos, kurios metu ugdomoji aplinka ir metodai orientuojami į ikimokyklinio ugdymo specifiką. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Priešmokyklinio ugdymo reguliavimas ir principai

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Ši programa nustato priešmokyklinio ugdymo tikslą, uždavinius, programos įgyvendinimo prielaidas ir būdus, ugdytinus vaikų pasiekimus - kompetencijas, kompetencijų ugdymo gaires, kompetencijų turinio dėmenis ir vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo gaires. Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu.

Ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų.

Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos. Grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė, leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti.

Vaikų priėmimas ir ugdymo trukmė

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Taip pat, priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Pagal Švietimo įstatymą nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais ir tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas gali trukti dvejus metus. Pažymima, kad priešmokyklinio ugdymo pedagogas (-ai) ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtoja (-os) teikia rekomendaciją dėl tolesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo programą, apibendrinus visų metų vaiko vertinimus pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, pažangą ir pasiekimus. Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių bei pažangos vertinimas vykdomas, jeigu tėvai (globėjai) nesutinka su pedagogų pateikta rekomendacija, vadovaujantis Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašu.

Atkreipiamas dėmesys, kad pasinaudoti galimybe dalyvauti dvejus metus priešmokyklinio ugdymo programoje nuo 2022-09-01 galės tik tie vaikai, kurie į priešmokyklinio ugdymo grupes 2021 m. atėjo tėvų (globėjų) sprendimu 5 metų.

Kompetencijų ugdymas priešmokyklinėje grupėje

Ugdymo turinys orientuotas į vaikų kompetencijų visuminį ugdymą(si), joms skiriamas vienodas dėmesys. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Ugdymosi sritys ir kompetencijos

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

1. Gamtamokslinis ugdymas
2. Kalbinis ugdymas
3. Matematinis ugdymas
4. Meninis ugdymas
5. Visuomeninis ugdymas
6. Sveikatos ir fizinis ugdymas

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos:

• Pažinimo
• Kūrybiškumo
• Komunikavimo
• Skaitmeninė
• Pilietiškumo
• Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos
• Kultūrinė

Remiantis kompetencijų raidos aprašu, išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Šie pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.

Detalus kompetencijų ugdymas

1. Pažinimo kompetencija

Vaikai natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą.

• Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
• Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) veiklas.
• Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.

Ugdant pažinimo kompetenciją, vaikai susipažįsta su:

• Augalais: Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui.
• Gyvūnais: Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
• Dangaus kūnais: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
• Gamtos reiškiniais: Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje.
• Daiktais ir medžiagomis: Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį, temperatūrą, svorį.
• Tyrinėjimais: Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus.
• Informacijos rinkimu ir pateikimu: Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai), ją pristato kitiems. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje netikra.

2. Kūrybiškumo kompetencija

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.

Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.

3. Komunikavimo kompetencija

Kasdienėse situacijose, naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą.

Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Jie stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.

Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.

Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

4. Pilietiškumo kompetencija

Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).

Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį. Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais.

Be to, vaikai pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

• Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius.
• Gamtinių išteklių nauda: Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms.
• Atsargumas gamtoje: Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
• Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
• Darna su gamta: Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai.
• Išradimai keičia aplinką: Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

5. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Vaikai apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.

Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.

Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi. Šiai sričiai taikoma ir socializacijos programa „Zipio draugai“.

6. Skaitmeninė kompetencija

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

7. Kultūrinė kompetencija

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.).

Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.

Veiklos planavimo palaikymas ir ištekliai

Vykdant priešmokyklinio ugdymo veiklos planavimą, pedagogai naudojasi įvairiais ištekliais. Rekomendacijų rinkinys „Patirčių erdvės“ yra praktiniai patarimai priešmokyklinio ugdymo pedagogams, kaip grupėje ar kitose erdvėse organizuoti įdomias, prasmingas, tikslingas, šiuolaikiškas ir į 5-6 m. vaikus orientuotas veiklas. Rinkinį sudaro “Patirčių erdvės” I ir II knygos. Kiekvienas projektas atspindi kurią nors vieną kompetenciją, taip pat jos sąsajas su kitomis kompetencijomis.

Medžiagą parengė Nacionalinė švietimo agentūra įgyvendindama ESF projektą „Inovacijos vaikų darželyje“. Dalyvaudami rekomenduojamuose projektuose, vaikai turės galimybių įgyti Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje numatytas kompetencijas ir taip pasirengti mokytis mokykloje. Siūloma kuo dažniau pasinaudoti lauko aplinka priešmokyklinio ugdymo tikslams siekti (pvz., naudotis galimybe kartu su vaikais prižiūrėti darželio sodą, daržą), o vaikų veiklą lauke laikyti natūraliu veiklos grupėje tęsiniu.

Kiekvienais mokslo metais sudaromi ilgalaikiai veiklos planai skirtingoms priešmokyklinio ugdymo grupėms, pavyzdžiui, „Pelėdžiukų“, „Voveriukų“ ir „Meškučių“ grupėms, kurie padeda užtikrinti nuoseklų ir tikslingą ugdymo procesą.

Administraciniai ir organizaciniai aspektai

Įstaigoje vaikai ugdomi nuo rugsėjo 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos. Priimami prašymai tėvų (globėjų), kurių gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Esant laisvų vietų, priimami prašymai ir tėvų (globėjų), kurių gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje.

Prašymai priimami visus metus ugdymo įstaigose, Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje arba internetu. Priimamų vaikų sąrašai sudaromi remiantis Savivaldybės duomenų bazėje esančiais kriterijais ir algoritmais suvestų duomenų pagrindu iki gegužės 1 d. ir patvirtinami iki kiekvienų metų birželio 1 d. Apie vaikui skirtą vietą tėvai (globėjai) informuojami jų prašyme nurodytu elektroniniu paštu.

Už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas daugiau nei 4 valandas per dieną, tėvai (globėjai) moka 1,00 Eur mokestį už ugdymo sąlygų, edukacinių aplinkų gerinimą ir už priemones, skirtas vaikų pažinimo kompetencijai ugdyti už kiekvieną vaiko lankytą ir nelankytą dieną.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę. Rekomenduojama laikytis vaikų skiepijimo kalendoriuje numatytų terminų, siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojingų ligų.

tags: #veiklos #planavimas #priesmokyklineje #grupeje

• Kaip teisingai deklaruoti pajamas ir pasinaudoti socialinėmis lengvatomis auginantiems vaikus
• Kodėl verta rinktis trijų padėčių vaikišką lovelę?
• Veiklos ikimokykliniame amžiuje
• Ką daryti po vaiko vakcinacijos? Patarimai tėvams
• Sužinokite apie vaikų sveikatos sutrikimus