Abraomas Kulvietis: gyvenimo kelias ir gimtinė

Abraomas Kulvietis (apie 1510-1545 m.) - pirmasis renesansinio humanizmo idealus įgyvendinęs lietuvis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės nepriklausomos religinės minties pradininkas, viešas Lietuvos Bažnyčios ydų kritikas bei Europos Reformacijos įkvėptų idėjų skelbėjas Lietuvoje. Ši iškili asmenybė savo darbais ir gyvenimo būdu atvėrė kelią išsilavinimo, tiesos, sąžinės ir krikščioniškųjų vertybių sklaidai Lietuvoje ankstyvaisiais Naujaisiais amžiais.

Gimtinė ir kilmė

Abraomas Kulvietis gimė apie 1510 m. Kulvoje, Kauno paviete (dab. Jonavos r.). Pagal dvaro pavadinimą šeima vadinosi Kulviečiais, tačiau taip pat buvo kilusi iš bajorų Ginvilų giminės. Jo tėvas Petras Jonaitis Ginvilonis ir bajoraitė motina Elžbieta Jodotaitė (Jadautaitė) siekė sūnaus išmokslinimo, todėl Kulvietis tapo vienu pirmųjų lietuvių, nuėjusių nuoseklų universitetinių studijų Vakarų Europoje kelią. Sienos universitete (Italija) apginto doktorato protokole (1540 m.) jis buvo užfiksuotas ir Ginvilonio pavarde: lietuvis Abraomas Kulvietis Ginvilonis (lot. Abramus Culvensis Gynvilonis litevanus).

Studijos ir intelektualinis formavimasis

Kulvietis buvo itin išsilavinusi asmenybė, kaupusi žinias prestižiniuose Europos universitetuose:

• 1529 m. rugsėjo 14 d. įgijo bakalauro laipsnį Krokuvos universitete.
• 1533 m. balandį įrašytas į Liuveno universiteto (Nyderlandai) studentų sąrašus, tapdamas pirmuoju lietuviu, studijavusiu žymiojoje Trijų kalbų kolegijoje (Collegium Trilingue).
• 1536 m. pavasarį išvyko į Vokietiją, studijavo Leipcigo universitete, o 1537 m. gegužę pradėjo mokytis pirmajame Europos liuteroniškajame Vitenbergo universitete.
• 1540 m. lapkričio 28-29 d. Sienos universitete apgynė kanonų ir civilinės teisių mokslų daktaro tezes.

Studijų metais jis išmoko senąją graikų ir hebrajų kalbas, susipažino su Erazmo Roterdamiečio krikščioniškojo humanizmo pagrindais bei Antikos filosofija. Patirtis Vokietijoje, kurioje Reformacijos metais suklestėjo literatūra tautine kalba, paskatino Kulvietį - lietuvių raštijos pradininką - pirmuosius psalmių vertimus į lietuvių kalbą.

Veikla Lietuvoje ir persekiojimai

1541 m. pradžioje, grįžęs į Lietuvą, Kulvietis prisistatė Vilniuje rezidavusiai karalienei Bonai Sforcai ir pelnė jos palankumą. Tais pačiais metais jis įsteigė Vilniuje pirmą Lietuvoje viduriniojo mokslo tipo mokyklą, kurioje mokė klasikinių kalbų ir humanistinių disciplinų. Visgi, tokia veikla užsitraukė Katalikų bažnyčios hierarchų nemalonę. Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis pasiekė, kad 1542 m. karalius Žygimantas Senasis paskelbtų dekretą, kuriuo Kulvietis buvo įvardytas eretiku ir „valstybei pavojingu maištininku“.

Gyvenimo pabaiga tėviškėje

Vengdamas teismo ir grėsmės būti sudegintam ant laužo, jis pasitraukė į Karaliaučių, kur tapo svarbiu profesoriumi ir Graikų kalbos katedros vadovu. Visgi, troškimas tarnauti tėvynei išliko stiprus. Bonos Sforcos pastangomis 1545 m. pavasarį Kulviečiui buvo leista grįžti į Lietuvą. Tačiau vos po kelių mėnesių, pasijutęs ligotu, jis išvyko į tėviškę - Kulvą. 1545 m. birželio 6 d. A. Kulvietis mirė gimtuosiuose namuose ant motinos rankų, nesulaukęs nė 40 metų amžiaus. Bažnyčia neleido laidoti jo kapinėse, todėl jis buvo palaidotas prie namų - ant kalvos Kulvoje.

Po Kulviečio mirties liko jo biblioteka - aštuoniasdešimties knygų rinkinys lotynų, senovės graikų ir hebrajų kalbomis. Tai buvo pirmoji privati lietuvio bajoro biblioteka, kuri suteikia aiškų supratimą apie platų šio šviesuolio akiratį bei jo indėlį į Lietuvos kultūrą.

tags: #kulviecio #gimimo #vieta

• Delno paslaptys apie vaikus
• Saugus kiaušinių ruošimas esant paukščių gripo grėsmei
• Išsamus vadovas apie Tėvadienius ir Mamadienius
• Pagalvės žindymui
• Kūdikio žaislų priežiūra