Varnalėša: nuo liaudies medicinos iki „Velcro“ užsegimo
Varnalėša (Arctium) - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Lietuvoje ji dar vadinama kibiais. „Prikibo kaip varnalėša“ - ir tuo viskas pasakyta! Visur ji ras sau vietelę, tapdama neatsiejama kraštovaizdžio dalele, aišku, pastebima, tačiau akiai įprasta. Ji neturi didelių ryškių žiedų, nei ažūrinių margų lapų. Paprastumas yra būtina grožio sąlyga.
Varnalėšos paplitimas ir rūšys
Genties augalai yra kilę iš Europos, jūros regiono, bet išplitę visame pasaulyje. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: didžioji varnalėša (Arctium lappa); mažoji varnalėša (Arctium minus); miškinė varnalėša (Arctium nemorosum) (ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą) ir paprastoji varnalėša (Arctium tomentosum).
Tai dvimečiai augalai su šakotais stiebais ir ištisiniais tamsiai žaliais iki 45 cm dydžio lapais. Kai kurios rūšys gali išaugti iki 3 m aukščio. Graižai rutuliški, daugiažiedžiai, susitelkę kekėse. Skraistlapių viršūnės kabliškai užsilenkusios. Vaisiai - pailgos sėklytės - uždaruose graižuose.
Lietuvoje aptinkamos varnalėšos rūšys:
- Didžioji varnalėša (lot. Arctium lappa)
- Mažoji varnalėša (lot. Arctium minus)
- Miškinė varnalėša (lot. Arctium nemorosum) - įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą
- Paprastoji varnalėša (lot. Arctium tomentosum)
Varnalėšos nauda ir pritaikymas
Kai kurios varnalėšų rūšys priskiriamos vaistiniams augalams. Jų šaknyse yra eterinių aliejų, gleivių. Jų nuoviras naudojamas kaip šlapimą ir tulžį varanti, prakaitavimą skatinanti priemonė. Varnalėša naudinga kepenims, jas valo ir gydo. Varnalėšų lapų sultys su medumi jau po 5 min. padeda nuo plaučių ligų.
Varnalėša maistui
Tačiau šaknys tinka ir maistui. Jos pasižymi savitu užkandžiu, turi žemės poskonį. Norint sumažinti kartumą, šaknis reikia mirkyti vandenyje. Maistui tinka ir jauni ūgliai, skoniu primenantys artišokus. Džiovintų šaknų miltelius, sumaišius su dviguba ruginių miltų dalimi, galima naudoti duonos kepimui.
Varnalėša inžinerijoje - „Velcro“ istorija
Varnalėšos įsiliejo ir į inžinerijos sritį. Tai prasidėjo 1941 m., kai šveicarų inžinierius George de Mestral po pasivaikščiojimo su šunimi ėmėsi rutininio darbo - nurinkti nuo jo kailio varnalėšų graižus. Apžiūrėjęs varnalėšos graižus mikroskopu, jis pamatė smulkius kabliukus, kurie kabinasi už plaukų.
Tai įkvėpė jam sukurti limpančio susegimo (velcro) idėją, kurią po kelių bandymų metų pavyko sukurti iš neilono. Velcro yra sudarytas iš dviejų juostelių, kurių vienoje yra mikrokabliukai, o kitoje mikrokilpelės. Jas suspaudus, jos sulimpa. Pavadinimas „Velcro“ sudarytas iš prancūzų kalbos žodžių „velours“ (aksomas) ir „crochet“ (kabliukas). Patentą inžinierius išsiėmė 1955 m. Pirmuosius gaminius naudoti ėmė akvalangistai ir kalnų slidininkai, o vėliau jie išplito buityje.
Kas išrado VELCRO® prekės ženklo tvirtinimo detales?
Varnalėša mene
17 a. viduryje varnalėša pasirodo dailininkų drobėse. Jas tapė prancūzas K. Lorenas, olandas A. Keipas. Tačiau 19 a. tik rusų peizažistas I. Šiškinas ją vaizdavo savo peizažuose. Žymiausias to meto tapytojas, vaizdavęs varnalėšas, buvo George Stubbs (1724-1806), kurio keliose drobėse fone matomos varnalėšos, ypač pažymėtina „Liūtas, draskantis arklį“ (1769).
Šalpusnis: pavasario pranašas ir liaudies medicinos augalas
Šalpusnis (Tussilago farfara) paplitęs visoje Eurazijoje ir yra nereiklus dirvai. Jis auga saulėtose vietose, kur nėra velėnos, t.y. laukų ir kelių pakraščiuose. Labiau mėgsta priemolį, tačiau pakenčia ir smėlėtas dirvas. Norvegijoje prie Nanestado šalpusnis auga taip gausiai, kad pavaizduotas herbe.
Ankstyvą pavasarį iš žemės išlenda statūs neaukšti žiedkočiai. Kiekvieno jų viršuje vystosi viena galvutė, laikui atėjus išsiskleidžianti į pintinėlę. Pintinėlėse yra tiek vyriškų, tiek moteriškų žiedų, abiejų lyčių. Žiedadulkės yra gausios ir lengvos, leidžiančios vėjui jas išplatinti. Po žiedų atsiranda jauni ūgliai su stambiais širdies formos apvalainais lapais ant ilgų lapkočių. Lapų apatinė pusė padengta veltiniu, todėl yra minkšta, o viršutinė pusė glotni.
Etimologija ir pritaikymas
Lotyniškas pavadinimas Tussilago kilęs iš tussis - „kosulys“ ir ago - „nuginti“; o farfara reiškia „miltuotas“, kas yra užuomina į apatinę lapo pusę. Tad šalpusnis laikomas gera priemone nuo bronchito, laringito, pneumonijos, astmos. Šalpusnio žiedų arbata padeda atsikosėti, skatina prakaitavimą.
Liaudies medicinoje šalpusnis taip pat naudojamas nuo kosulio, peršalimo ligų, uždegimų skrandyje ir žarnyne. Lenkų rašytojos M. Konopnickos apysakoje „Apie gnomus ir našlaitę Marisą“ (1896) senutė pagiria: „Oi tu, močeka, močekėle! tavo dvasia, padedi tu ir nuo liūdesio, nuo kančios!“
Tamsioji plautė (čiulpikai, plaučninka)
Tamsioji plautė (Pulmonaria obscura) dar vadinama čiulpikais, plaučninka. Ji mėgsta mišrius ir lapuočių miškus. Tai daugiametis, 25-30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, rudas, viršūnėje išsišakojęs, su nedideliais lapais ir varpelio formos žiedais iš penkių žiedlapių. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn.
Plautės žiedai keičia spalvą nuo rožinės iki violetinės. Vabzdžiai, išnešiojantys žiedadulkes, dažniausiai lanko tik rožinės spalvos žiedus. Žiedų spalvos pokytis paaiškinamas sulčių rūgštingumo kitimu - pradžioje jos rūgščios, o vėliau tampa silpnai šarminėmis. Šis pokytis parodo vabzdžiams, ar žiedą reikia apdulkinti - pamėlusius jie gali aplenkti. Subrendusios sėklos išplinta per skruzdėles, padedančiomis plitimui.
Nauda ir panaudojimas
Augalas medingas, dekoratyvus, o kai kur net valgomas (pavasarį) kaip salotos. Pavasarį galima valgyti rozetinius lapus, kurie skoniu primena kopūstus. Verdant sriubas pridedama bulvių ir petražolių. Troškinti plautės lapus skaniausia su žuvimi arvaisiais.
Vaistams vartojama antžeminė dalis, nupjauta prieš žiedų skleidimąsi. Džiovinama tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje, nes stori stiebai ir lapai lėtai džiūsta, dėl to reikia dažnai vartyti. Tamsioji plautė pasižymi atsikosėjimą lengvinančiomis, antiseptinėmis, priešuždegiminėmis, kraujavimą stabdančiomis, šlapimo išsiskyrimą skatinančiomis, imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Manganas, esantis plautėje, reguliuoja kai kurių belatakių liaukų veikimą, stimuliuoja augimą ir aktyvuoja vitaminą B1. Ji taip pat naudojama slenkant plaukams.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
