Viena didžiausių šiuolaikinių kūdikių ir mažų vaikų bėda - sutrikęs miegas. Kūdikiams sunkiai sekasi užmigti, vyresniems vaikams trūksta miego. Neretai vaikai naktį pradėję klykti ar vaikščioti išgąsdina savo tėvus. Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Iš tiesų yra priešingai. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi.
Nepilnavertį miegą gali atskleisti tokie simptomai, kaip išreikštas dieninis mieguistumas, problemos užmigti vakarais, dažni naktiniai nubudimai, miego-būdravimo ritmo reguliarumo nebuvimas bei kvėpavimo sutrikimai miego metu, tokie kaip knarkimas ar kvėpavimo sustojimai. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Kūdikių miegas dažnai tampa didžiausiu tėvų nerimo šaltiniu. Kūdikiai nėra maži suaugusieji - tai viena svarbiausių žinučių, kurią nuolat kartoja pediatrai ir vaikų neurologai. Tai galioja ir miegui. Jeigu atliktume elektroencefalogramą (EEG) ir vertintume smegenų bangas, pamatytume, kad kūdikių miego struktūra dar tik bręsta. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikio smegenys dar tik formuoja miego stadijas. Tik po pirmųjų metų galima pradėti tikėtis 60-90 minučių miego ciklų. Pirmuosius 3-4 mėnesius nereikėtų tikėtis dienotvarkės ar stabilaus režimo. Kūdikių miego problemos dažniausiai nėra sąlygotos nervų sistemos sutrikimo, tačiau tikslinga įvertinti, ar kūdikis neturi alergijos bei geležies atsargų stokos.
Kūdikių miego ciklai skiriasi nuo suaugusiųjų. Kūdikiai turi atsibusti arba būti pažadinti, kad pavalgytų, todėl negauna gilaus, lėtos bangos miego. Pirmųjų metų pabaigoje kūdikių miego ciklai tampa panašesni į suaugusiųjų - pereinama prie lėtesnio miego ir rečiau prabundama naktimis. Miego lentelės - tai intervalai, o ne griežtos normos. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis. Kūdikiai gana gerai reguliuoja savo miego poreikį.
Nustatyti, ar kūdikiui tikrai užtenka miego, lentelių ir grafikų nepakaks. Miego specialistai rekomenduojamas kūdikių miego gaires vis labiau plečia.
Iki pusės metų kūdikis gali sunkiai užmigti, dažnai prabusti naktimis, mat dar nėra susiformavęs paros (cirkadinis) miego ritmas, kuris priklauso nuo miego hormono melatonino išsiskyrimo. Krūtimi maitinamas kūdikis melatonino gauna kartu su mamos pienu ir teoriškai turėtų miegoti gerai, tačiau jeigu mama prabunda naktį, vaikšto uždegusi šviesą, mažylis su jos pienu šio hormono gali gauti nepakankamai. Mat šviesa trukdo melatoninui išsiskirti, o tamsa skatina jo gamybą. Tad jeigu prabudote pažindyti kūdikio arba einate į tualetą, nedekite šviesos (nebent labai neryškią kur nors tolimesniame kambario kampe), o ypač neapšvieskite savo akių, kad melatonino nesumažėtų ir kūdikis turėtų galimybę jo gauti kartu su mamos pienu.
Prabusti ir verkti naktimis kūdikis gali dėl pilvo dieglių, tad jeigu prabundate jo panešioti ar pasupti, taip pat nedekite šviesos, pasistenkite ramiai ir tyliai jį užmigdyti. Iki pusės metų kūdikis gali neturėti miego ritmo ir miegoti bet kada, tačiau nuo 6 mėn. amžiaus jau būtų gerai po truputį jo miego ritmą formuoti. Jeigu prabunda naktimis (kai keičiasi miego fazės), pasistenkite nenešioti, nesupti, o paglostyti, nuraminti ir pabandyti užmigdyti neiškeldami iš lovos ar lovytės.
Suaugęs žmogus vieną naktį prastai miegojęs kitą gali išmiegoti puikiai arba bent jau geriau. Kūdikiams ir mažiems vaikams ši taisyklė negalioja. Jeigu mažylis prastai miegojo vieną naktį, kitą gali miegoti taip pat prastai, daug kartų prabusti, žadinti tėvus. Dienos miegas nakties miego nepakeičia. Jeigu stebėsite pervargusį mažylį, pamatysite, kad jis nervingas, įsitempęs, labai aktyvus, bet ne mieguistas. Kartais patys tėvai sako, kad vaikučiui vakare, atrodo, motoriukas įsijungia - jis juda kruta, daro viską, kad tik neitų miegoti. Pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.
Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vienas iš dažniausių miego sutrikimų, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus vaikai - nemiga. Problemos atsiranda bandant užmigti ar išlaikyti nenutrūkstamą miegą nakties metu. Artimieji gali pastebėti, kad vaikas yra pavargęs, mieguistas ir atsiranda dėmesio koncentracijos problemų. Ilgalaikė nemiga alina organizmą, gali sukelti depresiją, greičiau „prisikabina“ virusinės ir bakterinės ligos.

Miego regreso laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoko apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių.
Vaikams nuo vienų metų gali pasitaikyti vadinamosios miego parasomnijos (fiziologinis miego fenomenas). Tai naktiniai košmarai, naktinės baimės ir vaikščiojimas (lunatizmas). Tėvus labai gąsdina naktinės baimės, mat mažylis nesustodamas rėkia nuo kelių minučių iki valandos, kartais būna išprakaitavęs, daužosi širdutė. Paskui tarsi nieko nebūtų įvykę ramiai užmiega, o ryte nieko nepamena. Lunatizmui būdinga tai, kad vaikas naktį atsikelia ir eina nežinoma kryptimi atmerktomis akimis, jis nesuvokia, kas vyksta aplink. Naktiniai košmarai ir baimės išnyksta maždaug iki 10 m. amžiaus. Lunatizmas gali tęstis ilgiau - iki paauglystės, kartais tai tęsiasi visą gyvenimą.
Kai kuriems vaikams būdingi miego patrūkčiojimai - užmigusiems arba jau miegantiems kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės. Prieš užmigdami gali judinti pečių juostą. Išsigąsti nereikėtų, tačiau dėl visa pikta būtų gerai kreiptis į gydytoją neurologą, o jeigu yra galimybė, nufilmuoti miegantį kūdikį ir parodyti vaizdo įrašą gydytojui. Kūdikių, patiriančių trumpalaikį miego trūkumą, gali dažniau kvėpuoti miego metu, juos gali ištikti obstrukcinė miego apnėja - tai ne trumpiau kaip 10 sekundžių sustojęs kvėpavimas. Kartais kvėpavimas gali sustoti 10-30 sek. iki 5-100 kartų per valandą.
Kai vaikui trūksta miego, nusilpsta jo imunitetas ir jis dažniau serga įvairiomis, kartais net ir sunkiomis ligomis. Miego trūkumas susijęs su padažnėjusiomis neigiamomis emocijomis. Kai trūksta miego, tiek suaugusieji, tiek bet kurio amžiaus vaikai tampa agresyvesni ir impulsyvesni. Miego trūkumas gali padaryti kūdikius jautresnius skausmui. Eksperimentai patvirtina, kad lėtinis miego apribojimas gali sumažinti mūsų skausmo slenksčius. Vaikai, kurie būdami 3 mėnesių miegojo mažiau nei jų bendraamžiai, sulaukę 24 mėnesių dažniau patyrė savireguliacijos trūkumą. Atliktas ikimokyklinio amžiaus vaikų tyrimas parodė, kad vaikai, kurie mažiau miega, turi prastesnius socialinius įgūdžius ir mažesnį bendravimo žodyną.
Tad negalime atmesti galimybės, kad lėtinis miego trūkumas, prasidėjęs kūdikystėje, gali prisidėti prie elgesio problemų ateityje. Gali būti, kad miego trūkumas turi įtakos smegenų struktūrai. Miego atkuriamasis poveikis priklauso ne tik nuo miego trukmės, bet ir nuo jo kokybės. Mokslininkai neseniai paskelbė, kad dėmesio tekstą prasčiau atliko tie 13 mėnesių kūdikiai, kurių naktinis miegas buvo neramus ir paviršinis. Nepilnavertį miegą gali atskleisti tokie simptomai, kaip išreikštas dieninis mieguistumas, problemos užmigti vakarais, dažni naktiniai nubudimai, miego-būdravimo ritmo reguliarumo nebuvimas bei kvėpavimo sutrikimai miego metu, tokie kaip knarkimas ar kvėpavimo sustojimai.

Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi. Atlikti tyrimai rodo, kad prieš 10 m. kūdikiai miegodavo po 14-15 val., dabar - tik 13 val. per parą. Paaugliai išmiega tik 7 val. Iš tiesų kūdikis turėtų išmiegoti iki 15 val., darželinukas - 10-11 val. (kartu su pietų miegu), 9-12 m. vaikui reikia miegoti 9 val. Paminėtina, jog paaugliai yra ta vaikų amžiaus grupė, kuri turi bene didžiausią riziką miego stokai. Tai yra susiję su paauglių miego fiziologija, išmaniųjų įrenginių naudojimu, ankstyvu pamokų laiku.
Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15 - 18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas). Kartu su šiais pokyčiais natūraliai ilgėja ir kūdikių būdravimo laikas. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau laiko jam reikia pabūti pabudus.
Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus. Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti būdravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau. Svarbiausia suprasti, kad kūdikių būdravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau.
Štai lentelė, apibendrinanti rekomenduojamą miego trukmę ir būdravimo laiką:
| Amžius | Rekomenduojama miego trukmė per parą (val.) | Rekomenduojamas būdravimo laikas (val.) |
|---|---|---|
| Naujagimis (0-1 mėn.) | 15-18 | 0.75-1.5 |
| 2-4 mėn. | ~16 | 1.5-2 |
| 5 mėn. | 13-16 | 2-2.5 |
| 6-8 mėn. | 12-15 | 2.5-3 |
| 9-11 mėn. | 12-14 | 3 |
| 12-18 mėn. | 11-14 | 3.5-4 |
| 2-3 m. (darželinukas) | 10-11 | 4-6 |
| 9-12 m. | 9 | - |
| Paauglys | 8-10 | - |
Šiuolaikiniai vaikai eina per vėlai miegoti, yra perdirginti, negali užmigti. Didžiulis miego priešas - planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, kuriuos vaikai nuo mažų dienų įgunda maigyti prieš miegą, nes tėvai, užuot sekę pasakas, pasitelkia išmaniąsias technologijas. Šių prietaisų šviesa, nukreipta tiesiai į akis, trukdo išsiskirti melatoninui ir vaikas negali užmigti. Todėl reikia stengtis, kad vaikas kiekvieną vakarą miegoti eitų tuo pat metu, o likus pusvalandžiui iki miego nežiūrėtų į kompiuterio ekraną. Tyrimai rodo, kad vaikams melatonino kiekis organizme pradeda didėti apie 19.30 val. ir jo lygis gerokai pakyla iki 21 val. Apie 21 val. juos ir reikėtų guldyti.
Prastai miegoti mažylis gali ir dėl per aukštos temperatūros namuose (optimali - 21 laipsnis). Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų organizmui nėra palankus pavasarinis ir rudeninis laiko keitimas. Jei po nakties miego ar pogulio mažylis ilgiau būdrauja - su juo daug keliaujama, žaidžiama, jis nuolat patiria stiprius įspūdžius ir nėra laiku migdomas, net ir nedidelis miego regresas gali pasireikšti gerokai ryškiau. Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Trikdantys, neįprasti garsai, pasikeitusi miego aplinka (nakvynė svečiuose ar tiesiog naujoje lovytėje), pirmosios dienos, savaitės, o kartais - net ir mėnesiai - darželyje ir kita.
Tėvai kartais klausia, ar negali padėti vaiko migdymas tėvų lovoje. Tačiau tai nesusiję dalykai, vaikas miego parasomnijas turi išaugti. Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Artumas, nešiojimas, glaudimas, raminimas, buvimas šalia miego metu nekenkia miegui, o dažnai padeda jam jaustis saugiai.
Kūdikio miegą gali trikdyti ir kitos bėdos. Viena jų - mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas - vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Kūdikiui miegas gali sutrikti dėl pilvo dieglių, atopinio dermatito, mažakraujystės, vyresniam vaikui - dėl augimo skausmų.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas.
Kitos miego trūkumo priežastys gali būti pakilusi ar nukritusi žemiau normos kūno temperatūra (hipotermija), užkrečiamosios ligos, skysčių stoka (pvz., viduriuojant), trauma, cukraligė (miegojimas gali būti vienas požymių), apsinuodijimas (vaikams gali sudominti ir nuryti pavojingų medžiagų), kai kurių vaistų (pvz., raminamųjų, nuo alergijos) poveikis, arba depresija (vyresniems vaikams gali pasireikšti per virškinimo sutrikimus, galvos skausmus, sunkumą susikaupti).

Būtų gerai namuose sukurti miego ritualus: vakare nejungti televizoriaus, kompiuterio, prieš miegą pabūti šiek tiek prieblandoje, paleisti ramios klasikinės muzikos. Dieną mažylio nevarginti - priešingai, leisti jam pamiegoti, kad vakare nebūtų sudirgęs. Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis.
Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduojama naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame. Jeigu per miegus juda, kad negalėtų nusispardyti apkloto, kūdikį galite pabandyti migdyti specialiame miegmaišyje. Paprastai jame mažyliai miega ramiau. Prieš miegą nevežiokite automobilyje, nes kūdikis labai greitai pripras prie tokio ritualo ir kitaip negalės užmigti.
Išlaikykite kuo stabilesnę dienotvarkę. Jei reikia, koreguokite miego grafiką. Jei miego regresas yra nulemtas miego „pertekliaus“, pakoreguokite grafiką atitinkamai. Jei atsisakote vieno dienos pogulio, kito trukmę reikėtų pailginti, taip pat kiek anksčiau guldyti nakties miego. Nekeiskite pasiruošimo miegui ritualo ir migdymo būdo. Nuolat pabundantį kūdikį bus sunku užmigdyti, tačiau nepasiduokite pagundai ir šiuo laikotarpiu neprisigaudykite blogų įpročių. „Neapkraukite“ kūdikio naujovėmis. Jei miego regreso pagrindinė priežastis yra naujai išmokti įgūdžiai, kūdikio smegenys dirba taip aktyviai, kad sutrikdo normalų miego ritmą, todėl leiskite joms ramiai „susisteminti“ informaciją ir tik tuomet mokykitės naujų dalykų. Galite kūdikį maitinti dažniau ir/arba daugiau. Paieškokite daugiau progų pailsėti.
Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką ar net suaugusįjį kalbėtume. Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus.
