Vaisiaus vystymosi vertinimas ir nėštumo trukmės patikslinimas echoskopijos metu

Vaisiaus ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas vaisiaus echoskopija, - tai neinvazinis tyrimas ultragarso, kitaip tariant, itin aukšto, žmogaus ausiai negirdimo, dažnio bangomis, kurios atsimušusios į organizmo audinius sukuria grafinį vaizdą ir leidžia apžiūrėti įvairius vidaus organus. Echoskopija nėštumo metu - tai vaizdinis tyrimas, kuris yra paremtas nevienodų bangų atsispindėjimu nuo įvairaus tankio audinių.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė pasakoja, kad kalbant apie nėštumo metu atliekamus ultragarso tyrimus, pirmiausia jie leidžia diagnozuoti patį nėštumą, patikslinti jo laiką ir numatomą gimdymo datą, stebėti, kaip vystosi ir auga vaisius, pastebėti galimus raidos sutrikimus ir išsiaiškinti, ar reikalingi papildomi tyrimai. Tyrimo metu įvertinama jūsų kūdikio sveikata ir raida.

Echoskopijos atlikimo būdai ir tipai

Ginekologijoje ultragarsiniai tyrimai gali būti atliekami dvejopai: transabdominaliniu būdu, kai ultragarso daviklis vedamas pilvo paviršiumi, ir transvaginaliniu - kai specialios formos daviklis įvedamas per makštį.

• Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija: Daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 sav.). Gydytojai ankstyvąjį echoskopijos tyrimą atlieka per makštį (transvaginalinis echoskopinis tyrimas).
• Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną. Įprastai nėštumo metu atliekama transabdominalinė echoskopija, išskyrus atvejus, kai tyrimas atliekamas ankstyvoje nėštumo stadijoje, iki 9-10 savaitės, ir transabdominaliniu būdu dar nesimato, kartais ir 11-13 nėštumo savaitę, kai echoskopiją per pilvo sieną atlikti sudėtinga. Vėliau atliekama echoskopija per pilvo sienelę.

Šiuolaikinės echoskopijos technologijos leidžia gauti skirtingo detalumo vaizdus:

• 2D echoskopija: Tai paprasčiausia daugelyje klinikų atliekama echoskopija, skirta diagnostikai. Tai įprasta dvimatė echoskopija, kai ultragarso aparato ekrane ar pateiktoje nuotraukoje matomas nespalvotas dvimatis vaizdas.
• 3D echoskopija: Ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis, ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. 3D jau leidžia sudaryti erdvinį trimatį vaizdą, kai ekrane galima stebėti ir vaisiaus veido bruožus.
• 4D echoskopija: Tai iš kelių atskirų 3D vaizdų sudarytas vienas klipas, tarsi filmukas. 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda.

Atskira echoskopijos rūšis - doplerinis tyrimas, kurio metu galima stebėti tam tikrų sričių vaisiaus kraujotaką.

Kada ir kiek echoskopijų reikia atlikti nėštumo metu?

Vaisiaus echoskopija yra vienas esminių tyrimų nėštumo metu, padedantis įvertinti vaisiaus vystymąsi. Daugumai nėščiųjų nėštumo metu rekomenduojama atlikti 2 echoskopijas. Remiantis bendromis rekomendacijomis normaliai besivystančio nėštumo metu, kai nėra kitų indikacijų (mamos ar vaisiaus sveikatos sutrikimų), atliekamos dvi privalomos planinės echoskopijos.

Ankstyvoji echoskopija

Neretai atliekamas ir vadinamasis ankstyvasis ultragarsinis tyrimas - nuo 5 nėštumo savaitės - panašiai tokiu metu, kai moteris pastebi pranykusias menstruacijas, o atliktas nėštumo testas parodo teigiamą rezultatą. Pirma echoskopija nėštumo metu atliekama atvykus pirmam vizitui pas akušerį ginekologą - pasirodžius pirmiesiems nėštumo simptomams, tačiau ne anksčiau negu suėjus 5 savaitėms.

Šio tyrimo tikslas - visų pirma patikslinti patį nėštumo faktą, stebėti, ar vaisius prisitvirtino ne už gimdos ribų, patikslinti nėštumo laiką. Sukakus kiek daugiau negu mėnesiui, jau galima įvertinti, ar apvaisintas kiaušinėlis saugiai įsitvirtino gimdoje, taip pat, ar vaisius vystosi, plaka širdis. Anksčiau negu 5 savaitę echoskopija nėra atliekama. Gydytojas echoskopijos metu gali aptikti embrioną jau šeštą nėštumo savaitę.

Pasak gydytojos D. Keršulytės, nesant indikacijų, šis tyrimas nėra būtinas, bet vis dėlto labai svarbus tuomet, kai atsiranda kraujavimas, jaučiamas skausmas apatinėje pilvo dalyje ar viename šone - tokie simptomai gali rodyti, kad nėštumas vystosi ne taip, kaip turėtų. Taip pat ankstyva echoskopija gali būti skiriama tuomet, kai moters sveikatos istorijoje yra buvę persileidimų, negimdinis nėštumas ar įtariamas daugiavaisis nėštumas, šeimos istorijoje yra daugiavaisio nėštumo atvejų.

Privalomos planinės echoskopijos

Ultragarso tyrimas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą, būtinai atliekamas du kartus:

1. 11-13 nėštumo savaitę (+ 6 dienos): Patikslinamas nėštumo laikas ir numatomas gimdymo terminas, stebimas ir įvertinamas vaisiaus stuburas, galūnės, galvos išsivystymas. Šios echoskopijos metu taip pat matuojama vaisiaus sprando vaiskuma kaip atrankinis genetinis parametras, siekiant įvertinti galimą Dauno sindromo riziką. Sprando vaiskumos matavimas atliekamas visoms besilaukiančioms moterims, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
2. 18-20 nėštumo savaitę: Vertinama vaisiaus kūno sandara - ar nėra organų vystymosi ydų, įvertinami augimo rodikliai, širdies darbas. Taip pat vertinama placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu atliekamos echoskopijos metu gali būti nustatoma ir vaisiaus lytis, jei jo padėtis leidžia tai padaryti. Antrosios echoskopijos, atliekamos 18-20 nėštumo savaitę, metu nustatoma daugiau kaip 50 proc. vaisiaus padėtį gimdoje, aptinkami įgimti sutrikimai, pavyzdžiui, gomurio skilimas, arba nustatyti rimtas ligas, susijusias su kūdikio smegenimis, širdimi, kaulais ar inkstais.

Jei nėštumas vyksta gerai ir nėra jokių komplikacijų, 20 savaitės echoskopijos tyrimas gali būti paskutinis echoskopinis tyrimas nėštumo metu. Tačiau jei 20 savaitės echoskopijos metu gydytojas aptiks problemą, jis gali paskirti atlikti papildomus echoskopinius tyrimus.

Papildomos echoskopijos

Gydytoja D. Keršulytė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas nėštumas stebimas ir vertinamas labai individualiai. Atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį, be privalomų planinių ultragarsinių tyrimų, dažnai skiriamos papildomos echoskopijos, siekiant atidžiau stebėti būsimos mamos ir vaisiaus sveikatą. Tyrimų dažnumui įtakos gali turėti įvairios būklės, tokios kaip gestacinis diabetas ar nėščiųjų mažakraujystė ir kitos.

Papildomai 41 nėštumo savaitę atliekama ir 3D echoskopija, jei moteris iki tol nepagimdė, matuojamas vaisiaus vandenų kiekis. Šiuo laikotarpiu tyrimas atliekamas vertinant vaisiaus pernešiojimo riziką, sprendžiant dėl tolesnės nėštumo eigos. Gali būti atliekami dažniau, jei mama pageidauja turėti augančio mažylio atvaizdą ar net video įrašus.

Viso vaikelio nuotrauka ir video nėštumo pradžioje (18-20 sav.) 3D / 4D echoskopu leidžia matyti, kaip vaisius spardosi - jis jau gali vartytis, judinti kojytes, rankytes, pirštukais liesti veidą, juos čiulpti. Vaikelio veiduko nuotraukos nėštumo pabaigoje (26-32 sav.) 3D ultragarso tyrimu yra aiškiai matomi realūs vaikelio veido bruožai, daromos 3D nuotraukos ir video įrašai. Tokie pasimatymai sukelia mamai ir šeimos nariams ypatingą artumo ir susipažinimo jausmą.

Pagrindinių echoskopijos tyrimų apžvalga pagal trimestrus

Echoskopijos rezultatai, neatitikimai ir patikimumas

Paprastai echoskopijos nuotraukos viršuje surašyti tam tikri skaičiai ir raidės, padedančios interpretuoti rezultatus. Pavyzdžiui, CRL - vaisiaus ilgis. Jis gali būti matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę. FL - šlaunikaulio ilgis.

Nėštumo trukmės neatitikimai

Kartais echoskopijos metu nustatoma nėštumo trukmė gali skirtis nuo apskaičiuotos pagal paskutines menstruacijas (MM). Pavyzdžiui, jei pagal MM nėštumas turėtų būti 8 savaitės ir 2 dienos, o echoskopas rodo 7 savaites ir 2 dienas, su 1 cm ir 22 mm vaisiaus dydžiu, kaip ir viskas atitinka ir pagal savaites, ir pagal dydį. Tačiau svarbiausias ultragarsas yra 12-13 sav., tik tada tiksliausiai atitaikomas nėštumo laikas. Ankstyvame etape ultragarsas yra itin netikslus, kai vaikutis toks mažas, todėl kol kas reikėtų skaičiuoti pagal MM. Dažnai gydytojos nesumoja paklausti, ar tai normalu, tačiau kiekvienas nėštumas yra individualus.

Aptikti pakitimai ir reikalingi papildomi tyrimai

Gydytoja akušerė-ginekologė D. Keršulytė pasakoja, kad apie 50 proc. vaisiaus vystymosi sutrikimų nustatoma planinės echoskopijos 18-20 nėštumo savaitę metu. Tuomet galima pastebėti galimas stuburo, galvos smegenų, virškinimo sistemos, inkstų patologijas, širdies ydas, galūnių vystymosi sutrikimus.

Vis dėlto svarbu žinoti, kad tiek dėl paties ultragarso aparato tikslumo, tiek dėl tyrimo specifikos vaisiaus echoskopijos patikimumas nėra šimtaprocentinis. Tai labai svarbus tyrimas, leidžiantis laiku pastebėti galimus nuokrypius ar sutrikimus, tačiau net ir pastebėjus nukrypimus nuo vadinamųjų normų dar nereiškia, kad diagnozė bus patvirtinta - tam skiriami papildomi tyrimai: genetiniai ir kt.

Tai pasakytina ir apie 11-13 nėštumo savaitę atliekamą sprando vaiskumos matavimą. Kai sprando vaiskumos išmatavimai viršija normą, daroma prielaida dėl galimos Dauno sindromo rizikos, mat Dauno sindromą turinčių vaisių sprando vaiskuma dažnai yra storesnė. Vis dėlto ultragarso tyrimo duomenys nėra galutiniai - tai ženklas, jog reikalingas išsamesnis ištyrimas. Tokiu atveju atliekamas genetinis tyrimas, kuriuo patvirtinami arba paneigiami įtarimai dėl Dauno sindromo.

Ultragarso įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti.

Echoskopijos procedūra ir saugumas

Nėštumo echoskopijos metu reikės nusirengti iki pusės ir atsigulti ant tyrimo stalo. Gydytojas padės jums įsitaisyti tinkamiausioje padėtyje ir naudodamas skaidrų vandens pagrindo gelį pradės echoskopiją per pilvo sieną daviklio pagalba, kuris perkels visus vaizdus ant echoskopo ekrano. Gydytojas gali išsaugoti vaizdus ir esant poreikiui atspausdinti. Atlikus echoskopiją nėštumo metu gydytojas pakartotinai peržiūrės ir interpretuos vaizdus, visa informacija bus išsaugota E. sveikatos portale.

Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas.

Echoskopijos saugumas

Echoskopija yra paremta nevienodų bangų atspindėjimu nuo įvairaus tankio audiniu, todėl radiacijos poveikio nėra. Tyrimais įrodyta, kad nėštumo metu echoskopija yra saugi. Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As Reasonably Achievable), t. y. kai tam yra būtinybė.

Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei. Tai gali būti susiję su didesne persileidimo ar nesivystančio nėštumo rizika. Dar vienas kontrargumentas, kodėl echoskopinio tyrimo nereikėtų atlikti pernelyg dažnai - ultragarso bangų poveikis. Aukšto dažnio garso bangos sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę, o kitą bangų dalį sugeria motinos ir vaisiaus audiniai. Daugelyje straipsnių buvo paplitęs teiginys, kad vaisius echoskopijos metu girdi labai didelį garsą, lyginamą su metro traukinių ar kylančių lėktuvų skleidžiamu garsu.

Kada svarbu skubiai kreiptis į gydytoją?

Didelę patirtį turinti gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė sako, kad esant normaliai nėštumo eigai pakanka planinių ultragarsinių tyrimų ir būtinybės atlikti juos dažniau nėra. Vis dėlto pasitaiko situacijų, kuomet, užuot laukus suplanuoto vizito, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.

• Bene akivaizdžiausias signalas - kraujavimas arba kraujingos išskyros, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą. Ne tik kraujavimas, bet ir tepimas kraujingomis išskyromis, rausvos ar rusvos išskyros, kuriose galima įtarti esant kraujo, nėra normalu ir reikia, kad gydytojas nedelsiant ištirtų. Tokiu atveju atliekama ir echoskopija, leidžianti įvertinti, kaip vystosi vaisius, kokios galimos kraujavimo priežastys. Echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje.
• Tas pats pasakytina ir apie kraujavimą vėlesniu nėštumo laikotarpiu - tokiu atveju ultragarsinis tyrimas padeda įvertinti gimdos kaklelio ilgį, placentos padėtį ir būklę, paties vaisiaus būklę. Svarbu kreiptis į gydytoją ir jaučiant skausmą apatinėje pilvo dalyje, prasidėjus gimdos susitraukimams. Tokiu atveju svarbu įvertinti galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką.
• Vėlesniu nėštumo laikotarpiu svarbu sekti vaisiaus judesius. Jų sumažėjimas signalizuoja, kad būtina kreiptis į gydytoją, atlikti ultragarsinį vaisiaus ir kitus papildomus tyrimus, kurie padėtų diagnozuoti vaisiaus būklę.

tags: #vaisiaus #vystymasis #nestumo #trukme #nesutampa #su

• Namų priešmokyklinio ugdymo galimybės
• Viskas apie pasą kūdikiui Airijoje
• Sužinokite, kaip gimimo data formuoja jūsų asmenybę
• Ospamox 250 mg dozavimas vaikams
• Tvarka ir stilius vaiko kambaryje