Kūdikių delnų ir padų bėrimai: priežastys, simptomai ir priežiūra

Kūdikystėje oda gali sukelti nemažai problemų - ji ypatingai jautri, greitai sudirginama. Dėl to kūdikį kamuoja ne tik diskomfortas, skausmas, bet ir odos infekcijos, nuo kurių apsaugo sveika oda. Išsausėjimas, niežulys ir bėrimai dažnai mamai pažįstamos gležnos odelės bėdos.

Bėrimai ant delnų ir padų gali kelti ypatingą nerimą tėvams, nes tai gali būti susiję su įvairiomis ligomis, nuo nekenksmingų iki rimtų infekcijų. Svarbu atpažinti bėrimo pobūdį, jo lydinčius simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.

Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias kūdikių delnų ir padų bėrimo priežastis, jų simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Taip pat aptarsime, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odelę, kad sumažintume bėrimų riziką.

Dažniausios bėrimų priežastys

Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija, kuri yra viena svarbiausių, šiuo laikotarpiu dar silpna. Palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis, kuris ir atlieka šią funkciją, daug plonesnis.

Baltieji naujagimių spuogai (milija)

Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Baltieji naujagimių spuogai (lot. Milia) pasireiškia kaip nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Jie gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Milija praeina be gydymo.

Naujagimių aknė

Naujagimių aknė (lot. Acne neonatorum) pasireiškia kaip nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.

Naujagimių toksinė eritema

Tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Nepaisant gąsdinančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.

Prakaitinė

Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Tinkama higiena, vengimas perkaitimo, lengva apranga ir kūdikių odos priežiūrai skirti kremai padeda gydyti prakaitinę. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Sauskelnių dermatitas

Nors sauskelnių dermatitas dažniausiai pasireiškia užpakaliuko srityje, kartais bėrimas gali išplisti ir į padus. Simptomai: odos paraudimas, spuogeliai, pūslelės, odos šerpetojimas. Dažnas sauskelnių keitimas, švelnus odos valymas, oro vonios ir apsauginiai kremai (su cinku) padeda gydyti šį susirgimą. Jei dermatitas stiprus, gali prireikti gydomųjų tepalų.

Alerginės reakcijos

Alerginės reakcijos gali pasireikšti įvairiais bėrimais, įskaitant ir delnų bei padų bėrimus. Simptomai apima bėrimą (dažniausiai simetrišką, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės), odos niežėjimą, paraudimą ir patinimą. Diagnozei nustatyti svarbu nustatyti alergeną (anamnezė, odos mėginiai, kraujo tyrimai). Gydymas apima alergeno vengimą, antihistamininių vaistų ir vietinių kortikosteroidinių kremų vartojimą. Taip pat svarbu naudoti drėkinamuosius kremus.

Enterovirusinė infekcija

Enterovirusai - tai virusų grupė, kuri dažnai sukelia infekcijas vaikams. Vienas iš būdingų enterovirusinės infekcijos simptomų yra bėrimas ant delnų ir padų. Simptomai apima karščiavimą, gerklės skausmą, bėrimą ant delnų, padų, kartais ir burnoje, tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės. Taip pat gali pasireikšti galvos ir pilvo skausmas. Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais. Gydymas dažniausiai simptominis: karščiavimą mažinantys vaistai, pakankamas skysčių vartojimas, lengva dieta. Sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos.

Delnų ir padų pustuliozė

Delnų ir padų pustuliozė yra lėtinė odos liga, kuriai būdingi pūliniai bėrimai ant delnų ir padų. Simptomai apima pūsles su pūliais, odos paraudimą, niežėjimą ir skausmą. Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apklausos ir apžiūros. Esant neaiškumų, iš pūslelių gali būti paimamas tepinėlis. Gydymas skiriamas individualiai.

Niežai

Niežai yra parazitinė odos liga, sukeliama niežų erkutės. Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, ypač sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai. Bėrimas gali pasireikšti ir ant delnų bei padų.

Vėjaraupiai

Vėjaraupiams būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio. Kol skystis skaidrus, baimintis nereikia, tačiau jei jis ilgainiui tampa drumstas arba net su paraudimu aplink, tikėtina, kad atsirado antrinė infekcija. Nuo šios užkrečiamos ligos taip pat galima skiepytis. Vėjaraupiai gali sukelti komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar meningitas. Taip pat ši liga itin pavojinga nėščioms moterims.

Tymai

Tymai pasireiškia febriliu karščiavimu, paraudusiomis, traiškanojančiomis akimis. Jei vaikas dažnai kosti su skaidriu sekretu, jam nuolat varva nosis, ašaroja akys, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai gali būti tymų atvejis. Jei prie šių simptomų vaiką dar ir išbėrė, būtina kviesti gydytoją į namus. Bėrimui būdingas laipsniškas plitimas: berti pradeda nuo veido, galvos, paskui išplinta ant kaklo, krūtinės, liemens, rankų, o per 3 dienas išberia visą kūną. Beria raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes.

Raudonukė

Raudonukė - dar viena liga, pasireiškianti bėrimu. Ant kūno atsiranda įvairaus stambumo ir gausumo švelniai rausvos spalvos dėmelės. Jos paprastai būna šiek tiek pakilusios nuo odos paviršiaus. Vaikui ji nėra pavojinga, komplikacijos - itin retos. Tačiau pavojų ši liga kelia nėščioms moterims, todėl ypač pirmajame nėštumo trimestre būtina saugotis kontakto su sergančiu vaiku.

Skarlatina

Skarlatina prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Veidas tampa ryškiai raudonas, savo spalva išsiskiria tik nosies-smakro trikampis, kuris lieka baltas. Smulkiais raudonais taškeliais išberia ir daugiau kūno vietų. Būdingas požymis, jog paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta. Po kelių ligos dienų liežuvis tampa avietinės spalvos. Bėrimas gali trukti nuo vienos dienos iki savaitės. Vėliau pradeda luptis padų, rankų oda. Skarlatina gydoma antibiotikais.

Kitos priežastys

Nors rečiau, tačiau delnų ir padų bėrimus gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, seborėjinis dermatitas, egzema, atopinis dermatitas. Šių būklių diagnostika ir gydymas turėtų būti atliekami prižiūrint specialistui.

Kitos ligos, kurias gali reikšti bėrimai

Bėrimas kūdikiui gali reikšti ir rimtesnes ligas.

Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija yra pati pavojingiausia infekcija, pasireiškianti bėrimu. Šiai ligai būdingi simptomai: karščiavimas, šaltkrėtis, sloga, kosulys, galvos skausmas, vėmimas, sprando raumenų įtampa. Jei sergant meningokokine infekcija atsiranda bėrimai, išgelbėti vaiko gyvybę paprastai jau būna per vėlu. Esant įtarimui, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Tridienė karštinė

Būdingas staiga atsirandantis ir tris dienas trunkantis karščiavimas (vaiko kūno temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių). Po to temperatūra staiga nukrinta ir visame kūno plote atsiranda šviesiai raudonos spalvos bėrimas, trunkantis pora dienų. Bėrimas išnyksta savaime. Specifinio gydymo nėra.

Užkrečiamasis moliuskas

Virusinis susirgimas, plintantis kontakto būdu. Dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pasireiškia rausvomis papulėmis įdubusiais centrais, paspaudus išteka balta, į varške panaši masė. Gydoma sausinančiais, dezinfekuojančiais skysčiais, naudinga skysto azoto aplikacija.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis kūdikių bėrimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, yra keletas signalų, rodančių, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją:

• Aukšta temperatūra, kuri neiškrenta arba sunkiai pakoreguojama vaistais.
• Bėrimas, kuris greitai plinta, yra skausmingas, sukelia stiprų niežulį ar pūliuoja.
• Bendros savijautos pablogėjimas: vangumas, irzlumas, atsisakymas valgyti, vėmimas, viduriavimas.
• Sąnarių skausmas, sprando raumenų įtampa.
• Kvėpavimo sutrikimai.
• Bėrimas, primenantis kraujosruvas, kurios neišnyksta paspaudus stikline.
• Jei bėrimas ant delnų ir padų yra lydimas karščiavimo, gerklės skausmo, pūslelių burnoje.

Jeigu pastebite bet kurį iš šių požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kūdikio odos priežiūra

Kūdikio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų. Be to, šilumoje ir drėgmėje dauginasi bakterijos ir grybeliai, kurie gali sukelti odos uždegimą, pavyzdžiui, vystyklų dermatitą. Iššusti gali ir pažastų bei šlaunų raukšlių oda.

Kūdikio drabužėliai turi būti natūralaus audinio, o sauskelnės kiek įmanoma minkštesnės, laidžios orui. Sauskelnės turėtų būti keičiamos nedelsiant, kai tik vaikas pasituština, ir ne rečiau kaip kas 3-4 valandas.

Viena iš dažniausių kūdikio higienos procedūrų - užpakaliuko apiprausimai. Galite prausti kūdikį po čiaupu, nepamiršdamos, kad mergaitės prausiamos nuo priekio išangės link. Kruopščiai nuprauskite ir nusausinkite odos raukšles. Jose kaupiasi šiluma ir drėgmė, o trinantis pažeidžiama odelė.

Svarbi higienos procedūra - maudynės, bet dažnai maudant kūdikį oda netenka apsauginio rūgščių sluoksnio ir tampa dar labiau pažeidžiama. Užtenka 2-3 maudynių per savaitę, dažniau galima maudyti, jeigu atsiranda prakaitinis bėrimas. Vandens temperatūra turi būti maždaug 37 laipsniai. Nupraustą mažylio odą kruopščiai nusausinkite minkštu rankšluosčiu. Po maudynių ar apiprausus, neskubėkite užmauti sauskelnių - trumpam palikite mažylį nuogą - kad odelė pakvėpuotų.

Nors kūdikio odoje ir gausu vandens, plona ir mažai riebalinių liaukų turinti odelė greitai praranda drėgmę ir išsausėja. Po sauskelnėmis vargstančiai odelei padės apsauginis kremas, kuris sukurs ploną barjerą, saugantį nuo drėgmės, erzinančio išskyrų dirginimo ir neleis išsausėti.

Oda taip pat sausina netinkamos kosmetikos priemonės. Dėl plono epidermio sluoksnio ir arti odos paviršiaus esančio tankaus kraujagyslių tinklo kūdikių oda lengvai sugeria iš išorės ant jos patenkančias įvairias medžiagas - taip pat ir žalingas, kurios ją sudirgina ir pažeidžia. Todėl jos priežiūrai svarbu naudoti tik alergijos nesukeliančias priemones, kuriose yra natūralių komponentų. Nenaudokite kosmetikos su parabenais, dažikliais, mineraliniais aliejais ir konservantais.

Plonytės odelės šilumos reguliavimo funkcija silpna, todėl ji nesugeba tinkamai reaguoti į temperatūros pokyčius ir kūdikiai greitai perkaista bei peršąla. Tai irgi dirgina odą ir joje greičiau plinta infekcija. Per šiltai laikomam kūdikiui gali atsirasti prakaitinis bėrimas. Todėl mama visada turėtų stebėti kambario temperatūrą ir tinkamai aprengti bei užkloti lovelėje gulintį kūdikį.

tags: #kudikiui #isberti #delniukai #ir #padukai

• Istorija apie Eriką Pavločių
• Simptomai ir priežiūra nėštumo metu
• Kaip išsirinkti čiužinį vaikui
• Elektroninės valdžios vartai ir vaikų kortelės
• Atsiliepimai apie Maybelline Baby Skin