Deimantas Bugavičius: Nužudymas, tyrimas ir Kauno šešėlinio pasaulio paslaptys
Vienas nusikalstamos Kauno „Agurkinių“ gaujos vadeivų Deimantas Bugavičius buvo nužudytas 2015 metų lapkričio 6 dieną prieš vidurnaktį Kaune, Šilainių rajone. Mirties metu jam buvo 27 metai. Pirmosiomis dienomis po žmogžudystės apie nusikaltimo auką žiniasklaidoje pateiktos skurdžios žinios. Kriminalinės policijos operatyvinėse įskaitose D. Bugavičius tuo metu buvo vienas iš asmenų, bandžiusių suburti „Agurkinius“ ir tapo vienu iš grupuotės lyderių. Jo tiksli gimimo data pateiktoje medžiagoje nenurodyta.
Kraupus nužudymas Kauno Šilainiuose
2015-ųjų lapkričio 6-osios popietę Deimantas Bugavičius praleido su mylimąja ir draugais, žaisdamas boulingą pramogų centre. Namo išvažiavo apie 23 val. vakaro. Pasiekęs Šilainius, kur nuomojosi kotedžą, D. Bugavičius sustojo prie vartų ir laukė, kol jie atsidarys. Draugė, pramogų pasaulyje gerai žinoma Vita Jakutienė, snaudė atsirėmusi į jo petį. Tuo metu jų mašinai kelią užkirto kitas automobilis.
Prie stabtelėjusio D. Bugavičiaus automobilio „Mercedes Benz S320“ priėjęs pasaloje laukęs žudikas paleido ne mažiau kaip 12 šūvių. Tyrimo metu nustatyta, kad, paleidus vieną šūvį, jo ginklas užsikirto. Tuomet žudikas išsitraukė kitą ginklą ir į D. Bugavičių paleido dar 11 šūvių. Nuo patirtų sužalojimų Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas mirė vietoje.
Šaudynių metu priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi V. Jakutienė spėjo pasilenkti ir išvengė kulkų. Kulkos jaunam vyrui pataikė į kaklą ir krūtinę, suvarpė automobilį. Ji vėliau prisiminė įsiminusi akimirką tamsoje matytus veidą slėpusio žudiko bruožus ir atpažino vieną kaltinamųjų Arle Grabbi. Paaiškėjo, kad egzekucijos metu V. Jakutienė laukėsi D. Bugavičiaus kūdikio.
Žudikai, atlikę savo darbą, nuvažiavo į netoliese esančią Vėtrungės gatvę, sudegino automobilį „Renault Megane“ ir, greičiausiai, persėdę į kitą mašiną, dingo iš Kauno. Prabėgus šešioms dienoms po išpuolio, Kaune vyko D. Bugavičiaus laidotuvės.
Ilgas ir sudėtingas tyrimas
Kriminalinės policijos biuro pareigūnai su generalinės prokuratūros prokurorais tyrė ir teismui perdavė Kaune susibūrusios „Agurkinių“ gaujos veikėjo Deimanto Bugavičiaus nužudymo bylą. Neilgai trukus po pranešimo apie sušaudytą D. Bugavičių, pranešta apie gaisrą už pusantro kilometro. Pareigūnai iš karto iškėlė versiją, kad sudegusį automobilį vairavo D. Bugavičiaus žudikai. Jos viduje buvo rasta įvairių ne Lietuvoje pirktų daiktų.
Pirminės užuominos ir Ričardas Baika
Apžiūrint D. Bugavičiaus automobilį „Mercedes“, ant jo buvo rastas užkabintas GPS įrenginys po bamperiu. Akivaizdžiai ne gamyklinis, o įdėtas nusikaltėlių. Jame rasta SIM kortelė. Atliekant biologinį tyrimą ant SIM kortelės buvo aptikti žmogaus biologiniai pėdsakai. Kriminalistai turimą DNR pėdsaką palygino su duomenų bazėje sukaupta medžiaga ir gavo teigiamą atsakymą - prie sekimo įrenginyje esančios telefono kortelės buvo prisilietęs Ričardas Baika. Siejamas su „Daktarų“ nusikalstama grupuote, į teisėsaugos akiratį jis pateko dar būdamas paaugliu. R. Baika tapo potencialiu įtariamuoju.
Kriminalistai pradėjo slaptus ikiteisminio tyrimo veiksmus - R. Baika buvo sekamas, stebima jo aplinka, klausomasi jo telefoninių pokalbių. Paaiškėjo, kad asmenys telefonais nebendravo įprastu būdu, o naudojosi kriptuotu ryšiu, kas tapo rimtu iššūkiu. R. Baikos biografija rodė, kad jis pats negalėjo imtis organizuoti D. Bugavičiaus nužudymo. Jis turėjo veikti gavęs kažkieno paliepimą.
Pasikėsinimas į Giją Zabachidzę ir tarptautinis kartelis
Prabėgus pusmečiui nuo D. Bugavičiaus nužudymo, namuose buvo apšaudytas kitas Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjas ir buvęs artimas D. Bugavičiaus draugas Gija Zabachidzė. G. Zabachidzė bendradarbiauti su teisėsauga sutiko, kai vos liko gyvas po įvykdyto pasikėsinimo. Kaune, Aleksoto rajone, savo namuose miegant G. Zabachidzei prie praviro lango prisėlinęs žudikas pistoletu peršovė gerklę. Laiku nuvežus į ligoninę, kur buvo suteikta pagalba, jis išgyveno. Iš savų šaltinių nusikalstamame pasaulyje sužinojęs, kas siekia jo mirties, G. Zabachidzė ėmė duoti parodymus teisėsaugai, tapo valstybės saugomu liudininku.
Remiantis jo bei kitų liudininkų parodymais teisėsaugininkai ėmė dėlioti sudėtingą mozaiką. Paaiškėjo ir du pagrindiniai šios dėlionės veikėjai: buvęs Kauno „Daktarų“ gaujos narys Renaldas Kanys ir uostamiestyje gyvenęs šešėlinio pasaulio atstovas, po avarijos prie neįgaliojo vežimėlio prikaustytas Sergejus Beglikas. Prieš kurį laiką emigravę į Ispaniją jie sugebėjo sukurti milijoninį pelną generuojantį narkotikų kontrabandos kartelį, kuriame veikė ir lietuviai.
Nors S. Beglikas ir R. Kanys asmeniškai D. Bugavičiaus nepažino, motyvą siekti jo mirties visgi turėjo. Velionio draugas G. Zabachidzė buvo R. Kanio pusbrolis. Bylos medžiagoje užfiksuota, kad jis skundėsi, jog giminaitis R. Kanys pasinaudojo jo kontaktais tarptautiniu mastu veikiančių prekeivių kvaišalais pasaulyje ir iš didmeninės prekybos narkotikais sugebėjo tapti milijonieriumi, o G. Zabachidzė liko kvailio vietoje. Kilus konfliktui, G. Zabachidzė ėmė šlietis prie D. Bugavičiaus, susidėjo su „Agurkiniais“.
Manoma, kad sprendimas pašalinti D. Bugavičių galėjo būti priimtas Ispanijoje įsikūrusiems kvaišalų kontrabandininkams pastebėjus, kad iš sodybos prie Varnių miestelio dingo stambi hašišo siunta. Tyrimo duomenimis, apie iš Ispanijos gabenamas narkotikų siuntas, taip pat iš Londono lagaminuose į Latviją pervežamas itin stambias pinigų sumas žinojo D. Bugavičius su G. Zabachidze. Šią informaciją jiems teikdavo tarp Kauno, Ispanijos bei Londono reguliariai kursavęs kitas R. Kanio giminaitis. Jis vėliau pripažino girdėjęs abu draugus svarstant galimybę perimti pinigų ir narkotikų siuntas. Jei tikėti liudininku, D. Bugavičių išdavė artimiausia jo aplinka, žmonės, kuriais jis išskirtinai pasitikėjo.
Samdyti žudikai iš Estijos
Ispanijoje įsikūrusiems kvaišalų prekeiviams R. Kaniui ir S. Beglikui nusprendus pašalinti iš kelio konkurentą, buvo pasirinkti smogikai iš Estijos. Tarpine grandimi tarp užsakovų ir vykdytojų galėjo būti Ispanijoje gyvenęs ne kartą teistas estas Jaakas Tuuksamas. Esą šis kreipėsi į savo tautietį, taip pat Ispanijoje apsistojusį bei samdomu žudiku vadinamą Imre Arakas'ą, o jis surado tiesioginius vykdytojus - Arle Grabbi ir Hansą Eriką Ehvertą, viduramžių kovas rekonstruojančio Talino klubo narius. Šiems Kaune talkino Ispanijoje nemažai laiko leidęs Ričardas Baika. Bylos duomenimis, prie nusikaltimo taip pat prisidėjo ir senosios „Daktarų“ gaujos atstovo Rimvydo Žilinsko, pravardė „Taisonas“, sūnus Rimvydas.
Akylai stebint R. Baikos aplinką, kriminalistai užfiksavo, kaip iš namų jis išnešė du didelius ryšulius, kuriuos išmetė į šiukšlių dėžę. Daiktus pasiėmę policijos pareigūnai plastikinėje dėžėje rado šiltą striukę, pirštines, kaukę, lipnią juostą, chemines medžiagas, optinį taikiklį. Ant optinio taikiklio rastas piršto antspaudas, o ant penkių daiktų rasti DNR pėdsakai sutapo su Estijos piliečio duomenimis. Paaiškėjo, kad šiuos daiktus rankose yra laikęs gerai Estijoje žinomas nusikaltėlis Imre Arakas.
I. Arakas sulaikytas 2017 m., kuomet iš Ispanijos skrido į Airiją. Vėliau jam buvo paskirta bausmė už pasikėsinimą nužudyti. Airijos spaudoje pasirodžius straipsniui su I. Arako nuotrauka ir įtarimais, kad tai galimas D. Bugavičiaus žudikas, Vita Jakutienė kreipėsi į pareigūnus ir atpažino kitą asmenį. Kriminalinės policijos pareigūnai jau žinojo dar du Estijos piliečius, Arle Grabbi ir Hansą Eriką Ehvertą, kurie Kaune sukiojosi keli mėnesiai iki D. Bugavičiaus nužudymo. Šie du vyrai ne tik gali imtis įsakymo nužudyti žmogų, bet ir turi žinių, kaip išpuoliui pasiruošti. H. E. Ehvertas Lietuvoje pradeda lankytis prieš porą mėnesių iki D. Bugavičiaus nužudymo, o jo nuomoto automobilio GPS duomenys atitiko D. Bugavičiaus judėjimo taškus. V. Jakutienė, surengus atpažinimą, kaip tikėtiną žudiką identifikuoja A. Grabbi.
2018 m. pradžioje Lietuva išdavė arešto orderius įtariamiems Estijos piliečiams A. Grabbiui ir H. E. Ehvertui. Operacija vyko Estijoje, tačiau joje dalyvavo lietuviai pareigūnai. R. Baika sulaikomas Kaune. Surišta visa grandinė: nusikaltimo vykdytojas (šuo), informacijos rinkėjas apie gyvenimo būdą ir judėjimą, ir trečiasis - R. Baika kaip padėjėjas, kuris padėjo įgyvendinti šį sumanymą.
Vita Jakutienė ir asmeniniai ryšiai
Vita Jakutienė, buvusi grupės „Naujosios pupytės“ narė, gimusi 1987 metais gegužės 21 dieną. Jai pasitraukus iš muzikos grupės, moteris įkūrė savo nuosavą drabužių tinklą „Dolce Vitta botique“. V. Jakutienė ilgus metus yra ištekėjusi už šiuo metu kalinčio Justo Jakučio, pravarde Manekenas. Tačiau dar prieš trejus metus palaikė artimus santykius su jos akivaizdoje nužudytu nusikalstamo pasaulio atstovu Deimantu Bugavičiumi, nuo kurio vėliau susilaukė vaiko.
Daug pareigūnų klausimų sulaukė ir Justas Jakutis. Buvo tiriama versija, kad su Vilniaus kriminaliniu pasauliu ryšius palaikantis vyras esą galėjo neišlaikyti matydamas savo žmoną ir vaikų motiną kito glėbyje. Nusikaltėlių pasaulyje Kaunas ir Vilnius - atskiros respublikos. Bet ir Justo Jakučio sąsajų su Deimanto Bugavičiaus mirtimi nebuvo nustatyta. Paaiškėjo, kad dar prieš nužudymą vyras žinojo apie artimus žmonos santykius su „agurkiniu“ ir labai skaudžiai tai išgyveno, todėl iš didelės meilės ir dar didesnio pavydo ryžosi didelei beprotybei. Justo Jakučio sutuoktinė nutarė vakarus leisti ne su juo, jos dviejų vaikų tėvu, o su šešeriais metais už jį jaunesniu ir gerokai turtingesniu „Agurkinių“ lyderio Sauliaus Velečkos draugu Deimantu Bugavičiumi.
Teisėsauga išsiaiškino, kad tuo metu sutuoktiniai jau gyveno atskirai - Vita Jakutienė mėgavosi Deimanto Bugavičiaus dėmesiu, o Justas Jakutis buvo persikėlęs į savo motinos butą. Šis išsiskyrimas vyrui greičiausiai buvo labai skaudus - iš pavydo jis net pridarė kvailysčių: pareigūnai nustatė, kad Justas Jakutis net du mėnesius slapta sekė savo sutuoktinę ir klausėsi daugelio jos itin intymių pokalbių su Deimantu Bugavičiumi.
Nustatyta, kad Justas Jakutis buvo sumontavęs klausymosi įrangą ne tik namuose, kurie priklausė Vitos Jakutienės motinai ir kuriuose tuo metu gyveno Deimanto Bugavičiaus mylimoji, bet ir šios vairuojamame automobilyje BMW X5. Justas Jakutis išklausė daugiau kaip 11 valandų trukusių Vitos Jakutienės pokalbių automobilyje ir beveik 16 valandų klausėsi Vitos Jakutienės pokalbių per slapta įrengtą klausymosi aparatūrą sutuoktinės motinos įsigytuose namuose sostinės Pašilaičių mikrorajone. Dėl to, kad slapta klausėsi sutuoktinės pokalbių ir neteisėtai apie ją rinko informaciją, pareigūnai Justą Jakutį patraukė baudžiamojon atsakomybėn. Be to, savo bičiuliams jis prisipažino, kad dėl žmonos neištikimybės namuose net buvo kilęs konfliktas. Kartą atlikėjos sutuoktinis telefonu prisipažino, kad namuose nelegaliai laiko šaunamąjį ginklą, kurį gali panaudoti, nes turi ir šovinių.
J. Jakutis buvo sulaikytas. Jo vairuojamame automobilyje keleivio vietoje sėdėjo „agurkinis“ Aurelijus Perminas. Nors baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Jakutis aiškino, kad kvaišalai yra ne jo, o Permino, pastarasis buvo paleistas, o dainininkės sutuoktinis pasodintas už grotų. Netrukus paaiškėjo, kad ant narkotikų rasti biologiniai pėdsakai yra tik Jakučio. Žinia apie Vitos Jakutienės sutuoktinio sulaikymą netrukus apskriejo visą žiniasklaidą. Moteris televizijos laidose net aiškino, kad palaiko savo sutuoktinį, nes šis jai yra „artimas ir brangus žmogus“, todėl yra pasiryžusi laukti nors ir dvidešimt metų. Tyrėjams pranešus, kad turi teisę būti pripažinta nukentėjusiąja savo vyro baudžiamojoje byloje, Jakutienė pirmą kartą oficialiai sužinojo, ką iki to laiko tik įtarė - mažiausiai porą mėnesių ji buvo slapta sekama. Tačiau, pareigūnų nuostabai, Vita Jakutienė iš karto pareiškė, kad savo vyro nekaltins jokiu nusikaltimu: „Atsisakau nukentėjusiosios statuso, dėl to, kaip jis pasielgė, neturiu jokių pretenzijų.“
Justo Jakučio byla netrukus pasiekė teismą - čia vyras pripažino, kad sekė žmoną, o revolverį su šoviniais laikė esą tik dėl to, jog ne kartą su žmona yra sulaukę grasinimų. Už tai, kad sekė sutuoktinę, Justas Jakutis išvengė atsakomybės - buvo išteisintas, o už didelio kiekio narkotinių medžiagų, ginklo ir šaudmenų laikymą buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme. Ją teismas nurodė atlikti pataisos namuose. Justas Jakutis, ko gero, būtų ir ilgiau klausęsis Vitos Jakutienės pokalbių, tačiau šios istorijos tęsinys priklausė ne nuo jo valios. Gavę teismo leidimą slapta patekti į Jakučio motinos namus, pareigūnai čia atliko nuodugnią apžiūrą ir aptiko ne tik ginklą, bet ir beveik 400 gramų grynojo kokaino.
Po D. Sinkevičiaus publikacijų apie Pravieniškių pataisos namuose susikūrusią mafiją ir žiaurius ten vykdytus nusikaltimus, jam pradėjo grasinti buvusi „Olialia pupytė“ Vita Jakutienė. Savo straipsniuose D. Sinkevičius minėjo nužudytą V. Jakutienės mylimąjį Deimantą Bugavičių. Vėliau ji feisbuke įsivėlė į viešą ginčą su žurnalistu ir toliau jį žemino bei grasino. Po šių grasinimų D. Sinkevičius kreipėsi į prokuratūrą. Prokuratūra pranešė, kad atlikę tyrimo veiksmus, įvertinę V. Jakutienės pareiškimus, jų realumą ir pavojingumą, nenustatyta realių duomenų, patvirtinančių, kad ji rašė turėdama tiesioginę tyčią grasinti nužudyti ar sunkiai sutrikdyti D. Sinkevičiaus sveikatą.
Teismo nuosprendis ir neįrodyti motyvai
Po beveik 3 metus trukusio nagrinėjimo teismas nusprendė, kad D. Bugavičius nužudytas itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu. Kaltais dėl D. Bugavičiaus nužudymo organizuotoje grupėje pripažinti du estai, Arle Grabbi ir Hansas Erikas Ehvertas, bei jiems talkinęs lietuvis Ričardas Baika. H. E. Ehvertas ir A. Grabbi už grotų turės praleisti 16 metų. Be to teismas nusprendė, kad abu estai bausmę galės atlikti savo tėvynėje. R. Baikai teismas skyrė 13 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnė bausmė R. Baikai paskirta, nes, anot teisėjo, jo indėlis į nusikaltimą buvo mažesnis nei samdomų žudikų iš Estijos.
Buvusiai D. Bugavičiaus mylimajai Vitai Jakutienei priteista 70 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Be to, jųdviejų dukros išlaikymui nuteistieji kiekvieną mėnesį turės mokėti po 175 eurus iki tol, kol ji sulauks pilnametystės. Mergaitei iš tėvo žudikų taip pat priteista 50 tūkst. eurų. D. Bugavičiaus motina gaus 70 tūkst. eurų. Šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir galės būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Nepavyko įrodyti visų kaltinimų
Visgi, prokurorui teisme pavyko įrodyti ne viską. Teisėjas Darius Kantaravičius kalbėjo: „Dalis kaltinimo liko neįrodyta. Nepasitvirtino, kad R. Baika organizavo nužudymą, kad ėmėsi veiksmų, palengvinančių kaltinamųjų estų išvykimą iš Lietuvos, kad įgijo automobilį ar atliko Bugavičiaus sekimą. Nepasitvirtino, kad kaltinamieji dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, tyrimas dėl šio susivienijimo tebevyksta. Liko neįrodytas ir nužudymo motyvas, būtent D. Bugavičiaus ir dar vieno liudytojo galimai keliama grėsmė nusikalstamo susivienijimo verslui, neteisėtam disponavimui narkotinėmis medžiagomis labai dideliais kiekiais. Tai yra neįrodytomis liko savanaudiškos nužudymo paskatos, tam tikros nužudymo organizavimo aplinkybės, pavyzdžiui, kad kaltinamieji estai neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus, kad įgijo ir panaudojo „Renault“ markės automobilį.“
H. E. Ehverto gynėjas Laurynas Pakštaitis po paskelbimo pažymėjo, kad teismas taip ir nenustatė konkretaus nužudymo motyvo. „Pavyzdžiui, nužudymas padarytas be motyvo atvažiavusių kelių užsieniečių. Klausimas toks, ar išvis būna nužudymas be motyvo, ar būna nusikaltimas be motyvo. Nužudymo atveju labai svarbu nustatyti motyvą“, - kalbėjo L. Pakštaitis. Nukentėjusiesiems atstovavęs advokatas Kęstutis Jonaitis sakė sutinkantis su teismo sprendimu.
Svarstytos nužudymo motyvo versijos
Po egzekucijos buvo tirtos įvairios versijos. „Agurkinių“ gaujos branduolys tuo metu jau buvo sutriuškintas teisėsaugos. Laisvėje likęs D. Bugavičius bandė mobilizuoti gaujos likučius, o tai galėjo nepatikti konkuruojančioms nusikaltėlių gaujoms. Prisiminta ir istorija, kai atlikdamas įkalinimo bausmę Pravieniškėse D. Bugavičius buvo tapęs kalinių gaujos vadeiva, kontroliavusiu prekybą kvaišalais ir duoklių rinkimą. Todėl įtarimas, kad D. Bugavičiaus nužudymas gali būti susijęs su kalinių grupuočių tarpusavio santykių aiškinimusi, atrodė pakankamai svarus bei įtikinamas.
Taip pat rimtai svarstyta ir galimo asmeninio keršto versija, susijusi su V. Jakutienės sutuoktiniu Justu Jakučiu, tačiau įrodymų, kad kruviną susidorojimą su konkurentu galėjo inicijuoti V. Jakutis, surinkta nebuvo. Nustatyta, kad J. Jakutis žinojo apie artimus žmonos santykius su D. Bugavičiumi ir labai skaudžiai tai išgyveno. Nepaisant įtarimų, Justo Jakučio sąsajų su Deimanto Bugavičiaus mirtimi nebuvo nustatyta.
Buvo svarstoma ir versija, kuri siejo nužudymą su platesniu nusikalstamu kontekstu, apimančiu vadinamąją „pedomafiją“. Teigiama, kad Deimantas Bugavičius, sužinojęs, jog jo mylimoji buvo parduota, ir būdamas šioks toks autoritetas Kaune, galėjęs neatsargiai pagrasinti susidoroti su „pedikais“. Ši versija teigia, kad to pakako, kad ant Deimanto Bugavičiaus būtų užleisti samdomi žudikai, kuriems buvo užduotis sušaudyti ir pedomafijos auką - tuo metu besilaukiančią vaiko. Ši teorija, nors ir minėta, nebuvo įrodyta teisme, o nužudymo motyvas liko neatskleistas.
Ieškomi asmenys ir nusikalstamo pasaulio globalizacija
Bylos duomenimis, prie nusikaltimo prisidėjo ir senosios „Daktarų“ gaujos atstovo Rimvydo Žilinsko, pravardė „Taisonas“, sūnus Rimvydas. Jis, kaip ir Renaldas Kanys, šiuo metu ieškomi teisėsaugos, jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai. Vienas iš įtariamųjų, Sergejus Beglikas, buvo sulaikytas Ispanijos pareigūnų, tačiau netrukus paleistas į laisvę. Vietos žiniasklaida rašė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, jog neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam šešėlinio pasaulio atstovui kalinti nėra tinkamų sąlygų. Išdavus Europos tyrimo orderį, Ispanijos prokuroras Kauno apygardos teismą informavo, kad S. Beglikas per savo gynėją atsisako duoti parodymus, nurodant pusės kūno paralyžių ir gulėjimą ligoninėje.
2024 m. buvo paskelbtas ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašas. Į jį pateko trys lietuviai. Du iš jų susiję su D. Bugavičiaus nužudymo byla. Vienas jų - įtariamas žmogžudystės užsakovas R. Kanys. Dar vienas iš ieškomiausių lietuvių - Tomas Bolgovas, kuris padėjo R. Kaniui. Šiuolaikinės organizuotos grupuotės pasislėpusios giliai pogrindyje. Lietuvoje jos dažniausiai verčiasi prekyba narkotikais, o tai viešumoje ne itin matomas nusikaltimas. Šis tyrimas rodo, kad organizuotos gaujos neatsilieka nuo viską apimančių globalizacijos tendencijų, o nusikaltimų užsakovai gali gyventi užsienyje.
tags: #deimantas #bugavicius #gimimo #data
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
