Vaikų šlapimo nelaikymas: priežastys, gydymas ir prevencija
Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas arba naktinė enurezė - tai būklė, kuomet vyresni nei 5 metų vaikai naktimis šlapinasi į lovą. Gali būti pirminė ir antrinė naktinė enurezė. Pirmine vadiname tokią, kuomet vaikas nuo gimimo šlapinosi naktimis į lovą ir sulaukęs 5 metų - toliau šlapinasi. Antrinė naktinė enurezė - tokia būklė, kuomet vaikas buvo nustojęs naktimis šlapintis į lovą (apie 12 mėn.), vėliau jam vėl atsinaujino naktinis šlapimo nelaikymas.
Dažniausiai vaikai serga pirmine naktine enureze (80-85 proc. atvejų). Naktį arba dieną į kelnaites pasišlapina 82 procentai dviejų metukų, 49 procentai - 3 metukų, 26 procentai - 4 metukų vaikų. Nors sulaukę 4 metukų jau 74 procentai vaikų išmiega sausi, tačiau vis tiek šis skaičius yra pakankamai didelis. Sulaukus penkerių, pirminė enurezė nustatoma apie 15-20 procentų vaikų. Tarp septynmečių pirmine enureze serga 10 procentų vaikų. Taigi skaičiai iš tiesų nėra maži ir rodo, kad enurezė labai paplitusi vaikų liga ir verta apie ją kalbėti.
Enurezė, kaip žinia, tėvams ir vaikams sukelia įvairių problemų. Nepaisant šių dienų ligos statistikos ir šiuolaikinio gydymo galimybių, ne tik kaimuose, bet ir miestuose atsitinka, kad sergantys enureze vaikai nėra stebimi mokyklų bei vaikų poliklinikų gydytojų.
Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau, dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo. Dėl šios priežasties nėra svarbiausia, kaip dažnai vaikas pasišlapina (kartą per mėnesį, ar kartą per savaitę). Gydyti verta ir anksčiau, jeigu pačiam vaikui tai tampa problema.
Vaikai bręsta individualiai - keturmečio psichologinis amžius gali būti didesnis nei penkiamečio, trijų metukų vaiko psichologinis amžius gali būti didesnis už keturių metukų ir pan. Nėra protinga nuovokiam, susirūpinusiam 3 ar 4 metukų vaikui sakyti, kad į pasišlapinimą nereikia kreipti dėmesio, jis kada nors šią problemą išaugs ir kada nors atsibus sausas. Tėvai turi žinoti, kad dėl enurezės dažnai atsiranda žemas savęs vertinimas, vaikas pradeda nenoriai bendrauti su kitais vaikais, atsiskiria nuo grupės, jaučia nuolatinį stresą, baimę apsišlapinti kitiems matant.
Naktinės enurezės priežastys
Įrodyta, kad vaikai turi genetinį polinkį sirgti naktine enureze. Literatūros duomenimis, net 35-75 procentai tėvų vaikystėje (5 m. amžiaus ir vyresni) irgi šlapinosi naktimis į lovą. Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra paveldimas ir genetika -viena iš pagrindinių vaiko pirminės enurezės išsivystymo priežasčių. Vaikams, kurių nė vienas iš tėvų nesišlapino į lovą, tikimybė susirgti šia liga yra apie 15 procentų. Jeigu vienas iš tėvų šlapinosi į lovą, tikimybė padidėja iki 44 procentų. Tuo tarpu jeigu abu tėvai šlapinosi į lovą - yra 77 procentai tikimybės, kad jų vaikui išsivystys naktinė enurezė.
Vakarų šalyse daugelį metų buvo nagrinėjamos kelios teorijos. Tobulėjant medicinos technikai, atlikti tyrimai parodė, kad tokių vaikų miegas nesutrikęs, o šlapimo pūslės funkcija normali. Daugelis tėvų bei gydytojų mano, kad tokie vaikai yra labai jautrūs, emociškai nestabilūs, sutrikęs jų psichinis vystymasis. Tačiau pasaulyje atlikti klinikiniai tyrimai nepatvirtino šių teorijų.
Vaikams, sulaukusiems penkerių metų, dažnai prasideda fiziologinė baimė. Viena iš pagrindinių vazopresino funkcijų organizme - koncentruoti šlapimą. Dažnai tokie vaikai sako, kad anksčiau išmiegodavo sausi, o pastaruoju metu pradėjo šlapintis naktimis į lovą. Pastebėta, kad 10 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, kurie kreipiasi į gydytoją dėl šlapimo nelaikymo, serga antrine naktine enureze.
Prieš nustatant enurezę, būtina vaiką ištirti, ar jis neserga jokia liga. Šlapimo nelaikymas dėl šlapimo takų infekcijos, stuburo smegenų patologijos, įgimtos ir paveldimos inkstų ligos, cukrinio ir necukrinio diabeto, epilepsijos ar miego sutrikimų dažniausiai pasitaiko antrinės enurezės atveju. Medicinos centre „Neuromeda“ parenkamas ir taikomas efektyviausias vaikų naktinės enurezės gydymas.
Normaliai apatiniams šlapimo organams būdingos dvi funkcijos: šlapimo kaupimas ir efektyvus pasišlapinimas. Kai ši veikla sutrinka, vystosi vadinamoji apatinių šlapimo takų disfunkcija, sutrinka šlapimo kaupimasis arba išskyrimas. Dėl to galimas šlapimo nelaikymas.
Hormonų įtaka
Esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas. Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kūdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko.
Psichologinės priežastys
Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė, t.y. Pirminė enurezė paprastai nesivysto vien tik dėl psichologinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad emocinės ir elgesio problemos yra daugiau pirminės enurezės pasekmė. Tačiau dėl traumuojančių psichologinių dalykų (patiriamo streso) pirminės enurezės epizodai gali padažnėti.
Naktinis šlapimo nelaikymas gali atsirasti ar pablogėti dėl išgyvenamo streso, svarbu užtikrinti vaiko ramybę.
Ką daryti tėvams?
Mielos mamos, jei jūsų vaikas sulaukė penkerių metų ir toliau naktimis šlapinasi į lovą, būtina kreiptis į apylinkės pediatrą, kuris jūsų vaikui patars kreiptis pas vaikų nefrologą (inkstų ligų specialistą).
Dažnai tėvai vaikus bara, baudžia, vadina juos nevykėliais, tėvai kaltina vieni kitus… Tai užburtas ratas, kuris gali net sustiprinti šlapimo nelaikymą. Barimas - pati didžiausia tėvų klaida, nes vaikai dėl to visai nekalti. Atvirkščiai, būtinas šeimos narių palaikymas, skatinimas (žodinis ar daiktinis) už kiekvieną sausą naktį. Svarbu nepamiršti, kad tokie vaikai tikrai pasveiks.
Pirmas svarbus žingsnis, kaip jau minėjome, suteikti vaikučiui paramą, parodyti supratimą ir paaiškinti, kad šlapinimasis į kelnaites yra laikinas sutrikimas ir šį sutrikimą turi daug vaikų. Jokiu būdu vaiko nebarti ir nebausti. Tai padės sumažinti emocines problemas ir pagerins vaiko vidinę savijautą. Svarbu tą akcentuoti, kadangi šlapinimosi sutrikimas paprastai išsisprendžia su laiku, tačiau su tuo susijusios emocinės problemos gali likti ir tęstis ilgą laiką.
Vaikų baudimas, gąsdinimai, nuolatiniai pykčiai tik dar labiau sutrikdo vaiką ir neleidžia jam pasveikti. Priešingai - vaikas šeimoje turi jaustis saugus ir mylimas. Svarbu tinkamai paaiškinti mažyliui apie jo problemą. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima paaiškinti paprastai, akcentuojant, kad su tokia problema susiduria daug vaikų. Vyresniems vaikams galima papasakoti išsamiau. Vaikui palengvėja, kai sužino, kad čia nėra jo kaltės, o už tai atsakingi organizmo ypatumai. Nupiešus šeimos medį, vaikui galima paaiškinti susirgimo tikimybę ir papasakoti, kaip su tuo susidūrė ir tvarkėsi tėvai bei seneliai.
Jeigu vaikas, liepiamas reguliariai kas 2-3 val. šlapintis, to nedarys, niekas nepadės - juk nei mama, nei gydytojas už jį šito neatliks.
Šlapinimosi kalendorius
Vaikas, kuris naktimis šlapinasi į lovą, turi pildyti kalendorių ir žymėti jame kiekvieną naktį, pavyzdžiui, jei atsikėlė sausas - nupiešti saulutę, jei šlapias - lietų ar debesėlį. Kartu su mažyliu tėvams rekomenduojama sudaryti mažylio šlapinimosi kalendorių. Jis padeda ir vaikui, ir medikams. Jeigu vaikas ryte atsikelia sausas, piešia besišypsantį veidelį (saulutę). Atsikėlęs šlapias - piešia liūdną veidelį (debesėlį su lietumi). Stebint kalendorių gerai matosi pagerėjimai, kuriuos matydamas vaikas įgyja daugiau pasitikėjimo. Dienynas skatina vaiką domėtis savo problema ir įsitraukti į gydymą.
Gydymo metodai
Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas yra kompleksinis sutrikimas, kurio gydymas reikalauja kantrybės ir nuoseklumo. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir gydymo metodai gali skirtis.
Medikamentinis gydymas
Viena iš gydymo priemonių - medikamentai, skirti reguliuoti hormonų poveikį. Pavyzdžiui, gali būti skiriamas vaistas desmopresinas, kuris padeda sumažinti šlapimo gamybą naktį. Pagamintos dvi jo formos: tabletės ir lašai į nosį, kurie šiuo metu yra kompensuojami 100 proc. vaikams nuo 5 iki 10 metų amžiaus. Minimalus gydymo kursas - 3 mėnesiai. Rekomenduojama gydyti 6 mėnesius, jeigu būtina - ir ilgiau. Šiuos vaistus gali skirti tik gydytojas, nes vaisto dozę reikia parinkti kiekvienam ligoniui atskirai.
Gydymas vaistais gana efektyvus (apie 60-70 proc.), tačiau kai kuriems vaikams vaistai gali sukelti šalutinius poveikius ir nemažai daliai vaikų nutraukus gydymą vaistais, enurezės simptomai atsinaujina. Turi būti parinkti tinkami vaistai ir jų dozė kiekvienu atveju, kad kuo geresnį efektą būtų galima gauti esant mažiausiai šalutinių poveikių rizikai. Reikia prisiminti, kad vaiko organizmas yra labai jautrus ir kartais vaistų netoleruoja. Gydymo laikotarpis paprastai trunka iki 3 mėnesių. Svarbu žinoti, kad nėra garantijos dėl vaistų efektyvumo. Vartojant vaistus, problema gali išnykti, bet nustojus juos vartoti, vėl atsinaujinti.
Fizioterapinės priemonės
Galima pasitelkti fizioterapines priemones: masažą, elektroforezę su atropinu šlapimo pūslės projekcijoje, refleksoterapiją.
Šlapinimosi sulaikymo treniruokliai (drėgmės aliarmai)
Vienas iš sėkmingų metodų, naudojamų gydant enurezę, yra garso signalus skleidžiantys šlapinimosi sulaikymo treniruokliai - drėgmės aliarmai. Jie skirti vaiko šlapinimosi refleksui suformuoti, kai nervų sistema dar nėra pakankamai subrendusi ir nesiunčia nervinio impulso į šlapimo pūslę. Tai nedideli įrenginiai, turintys drėgmei jautrų įklotą, kuris tvirtinamas prie kelnaičių ar pižamos. Vaikui pasišlapinus, pasigirsta garsinis signalas ir/arba vibracija. Šio prietaiso pagalba nustatomas labai tiksli šlapinimosi pradžia ir iš karto duodamas signalas smegenims „noriu šlapintis, reikia pabusti ir nueiti į tualetą“. Vaikas signalą pradžioje išgirsta truputį pasišlapinęs ir gali atsikelti ir nueiti į tualetą. Jeigu vaikas pats neatsikelia, jį pakelti tik išgirdus garsinį signalą turi tėvai. Aparatas naudojamas kas naktį, ir tokiu būdu su laiku smegenys užfiksuoja, kad šlapimo pūslei prisipildžius, atsiranda noras šlapintis. Refleksas formuojasi ne iš karto, pokyčiai pastebimi maždaug po dviejų savaičių, o šlapinti į lovą vaikas nustoja per keletą (paprastai iki 12) savaičių. Vėliau vaikas pradeda atsibusti ir atsikelti kelias sekundes anksčiau už garsinį signalą, nes pradeda jausti šlapino pūslės prisipildymą ir jo smegenys pradeda „žinoti“, kad neatsibudus, šlapimo pūslės raukas atsidarys, pradės bėgti šlapimas ir pasigirs signalas. Specialistai rekomenduoja aparatą naudoti dar keletą savaičių, kai vaikas jau nesišlapina, kad būtų išvengta atkritimo.
Šlapimo pūslės treniravimas
Šlapimo pūslės treniravimas atliekamas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Patariama stengtis šlapintis reguliariai (kas 1-2 val). Tai padeda didinti šlapimo pūslės talpą ir pagerinti jos kontrolę.
Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai
* Reguliuoti per dieną išgeriamų skysčių kiekį.* Dvi valandas prieš miegą vaikui neduoti gerti daug skysčių.
Kitos rekomendacijos
Jeigu vaikas lanko darželį ir turi šlapinimosi problemų, būtina reikėtų apie tai perspėti auklėtojas. Jos turėtų specialiai tokiam vaikui pakloti lovą ir padėti jam. Prieš einant miegoti nueiti į tualetą.
Naktį žadinti miegantį vaiką nepatartina dėl kelių priežasčių. Pirma, vaikui neleidžiama išsimiegoti. Pažadintas jis gali nesiorientuoti aplinkoje ir laike, išsigąsti, sutrikti.
Ar sauskelnės, kurių nešiojimas gerokai nutolina prašymąsi ant puoduko, skatina enurezę? Pačios sauskelnės tiesiogiai neskatina enurezės. Svarbu žinoti, ar vaikas jaučia, kai prisišlapina į sauskelnes, ar ne. Jeigu nejaučia arba jaučia, bet vis tiek nori jas dėvėti, tai toks vaiko elgesys iš tiesų nutolina prašymąsi ant puoduko ir trukdo normaliam šlapinimosi refleksui susiformuoti bei skatina enurezę. Jeigu vaikas jaučia, kad prisišlapino ir prašosi į tualetą („noriu sysiu“), vaiko normaliam šlapimo refleksui formuotis sauskelnės netrukdo. Pirmuoju atveju tėvams patariama tiesiog nustoti dėti sauskelnes ir leisti vaikui pajusti diskomfortą. Nuo kokio amžiaus mokyti prašytis ant puoduko ir kontroliuoti šlapinimąsi? Specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus. Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių.
Kaip dažnai vaikas turi pasišlapinti į kelnes, kad tai jau būtų laikoma problema? Ar kartas per mėnesį - jau enurezė? Mediciniškai enurezė nustatoma vaikui sulaukus penkerių. Yra skirtingų nuomonių dėl šlapinimosi dažnumo. Kai kurie specialistai akcentuoja, kad nustatant enurezę vaikas turi šlapintis į kelnaites bent vieną kartą per mėnesį, kiti - bent du kartus per mėnesį. Tačiau, dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas pačiam vaikui gali tapti psichologine problema net nuo vienkartinio pasišlapinimo.
Diagnostika ir gydymas turėtų būti glaudžiai bendradarbiaujant vaiko, tėvų ir gydytojo.
tags: #vaiku #slapimo #nelaikymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
