Kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę. Bet kokie nukrypimai, pastebėti laiku, leidžia imtis reikiamų priemonių, kad vaikelis galėtų sėkmingai augti ir vystytis. Bandymai išsiaiškinti, ar kūdikis priauga pakankamai svorio, gali kelti nerimą, tačiau sverti mažylio po kiekvieno valgymo nereikėtų.
Naujagimių ir kūdikių svorio pokyčių stebėjimas yra tiesiogiai susijęs su keliais svarbiais dalykais:

Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Vertinant mažylių augimo rodiklius šiuo leidiniu vadovaujasi mūsų šalies pediatrai bei šeimos gydytojai.
Pasauliniu lygmeniu, siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą, Indiją, Norvegiją, Omaną ir JAV. Jame dalyvavo daugiau nei 8000 kūdikių ir vaikų, kurie turėjo atitikti griežtus kriterijus: turėjo būti pilnai išnešioti, sveiki, natūraliai gimę ir žindomi bent 4-6 mėnesius.
Buvo prieita prie šių išvadų:

Šios augimo kreivės tapo visuotiniais augimo standartais, kurie padeda sveikatos specialistams visame pasaulyje vertinti kūdikių augimą ir vystymąsi. Lenteles galima rasti puslapyje WHO.
Išnešioti naujagimiai įprastai gimsta sverdami 2500-4000 g. Maždaug 75 proc. naujagimių kūno masės sudaro vanduo, kuris palaipsniui pašalinamas per odą, plaučius, šlapimą ir išmatas.
Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka ir naujagimis netenka skysčių. Normalu prarasti apie 5-7 proc. nuo gimimo svorio, kai kuriais atvejais ir iki 10 proc. ar net daugiau. Daugiau svorio netenka žindomi naujagimiai (iki 7-10 proc.), o pieno mišiniu maitinamų naujagimių svoris krenta ne taip ženkliai (apie 5 proc.). Jei naujagimis pirmosiomis dienomis po gimimo netenka daugiau nei 10 proc. savo svorio, tai gali būti indikacija, kad reikia įvertinti, ar nėra žindymo iššūkių, su kuriais susiduria mama ar vaikelis.
Nuo 4-5 gyvenimo paros vaikelio svoris turėtų pradėti augti. Per 10-14 dienų turėtų atgauti gimimo svorį.
Tikimasi tokių vaiko svorio augimo tendencijų:
Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y. procentilę*.
Remiantis PSO tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje. Ir tai yra normalu ir priimtina.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami vidutiniai žindomų kūdikių svorio prieaugio skaičiai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės.
| Amžius | Vidutinis mėnesio priaugimas, g | Vidutinis dienos priaugimas, g |
|---|---|---|
| 0-4 mėn. | 620-964 | 20-30 |
| 4-6 mėn. | 368-504 | 11-16 |
| 6-12 mėn. | 200-320 | 6-10 |
Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl rekomenduojama, kad net ir mišiniu maitinami kūdikiai būtų stebimi, siekiant užtikrinti, kad jų svorio augimas būtų sveikas ir subalansuotas.
Svorio augimą lemia fiziologija, naujagimio maitinimo būdas ir kiti veiksniai. Pagrindinė mamų baimė - ar naujagimiui užtenka pieno. Kūdikių svorio augimas yra individualus ir gali smarkiai svyruoti tarp skirtingų to paties amžiaus kūdikių. Normalaus svorio ribos yra labai plačios, taip pat negalima lyginti mamos pienu ir mišinėliu maitinamų kūdikių svorio augimo.
Mamos pienu maitinami kūdikiai ir mišinėliu maitinami kūdikiai svorio auga ženkliai skirtingai. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. Taip gali būti dėl to, kad maitinant iš buteliuko, dėl stiprios tėkmės sumaitinamas maisto kiekis yra didesnis už vaiko poreikį.
Menką kūdikio svorio augimą gali lemti, visų pirma, netinkamas krūties apžiojimas. Svarbu, kad žindantis kūdikis apžiotų kuo daugiau aureolės (tai rudasis plotelis aplink spenelį). Naujagimis gali čiulpti krūti ir negerti pieno. Čiulpimas turėtų paskatinti mamai pieno tekėjimą (pieno tekėjimo refleksą, oksitocino refleksą). Tačiau tam čiulpimas turėtų būti aktyvus ir intensyvus. Jeigu čiulpimas yra vangus, silpnas, jeigu pridėtas prie krūties naujagimis atsipalaiduoja ir ima snausti, tada pienas nepateka ir nėra ką gerti žindymo metu.
Iš to, kaip gerai naujagimis geria pieną, niekaip negalime nustatyti, KIEK iš tiesų pieno išgėrė. Kita vertus, labai svarbu suprasti ir tai, kad žindymas - ne vien maistas. Ir sotus naujagimis gali norėti būti kontakte su krūtimi 24 valandas per parą, nes tai jam užtikrina ne tik maisto, bet ir artumo, šilumos, nusiraminimo, būdravimo - miego ritmo reguliavimo ir kitokius poreikius. Stebėdami, kaip mažylis čiulpia ir ryja, galite prognozuoti, ar žindymas yra efektyvus. Priglausti prie krūties, kūdikiai čiulpia greitai, o kai pienas pradeda tekėti, tempas sulėtėja, burnos judesiai šiek tiek pasikeičia.
Kūdikių augimą ir svorį taip pat lemia genetika: lieknų tėvų ir vaikai bus linkę priaugti mažiau svorio, ir atvirkščiai. Naujagimio svoris, ūgis ir galvos apimtis taip pat priklauso nuo gestacijos amžiaus, lyties, mamos įpročių nėštumo metu (pvz., diabetas, mityba, fizinis aktyvumas) ir kūdikio galvutės bei moters dubens dydžio.
Kai kuriems kūdikiams gali būti sunku priaugti svorio dėl įvairių priežasčių:

Panikuoti tikrai nereikėtų, tačiau sunerimti verta, kai:
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis. Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus, nes gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai reikėtų sukti galvą. Tačiau jeigu kūdikis svorio nepriauga ilgesnį laiką, gali atsilikti bendroji raida, sutrikti augimas. Todėl jeigu kyla klausimų arba nerimaujate dėl savo kūdikio ar vaiko augimo rodiklių, naudinga konsultuotis su pediatru ar šeimos gydytoju.
*Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais. Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje. Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais.
Jei manote, kad pieno nepakanka, yra strategijų, kaip pagausinti pieno gamybą.
Be to, žindomo kūdikio suvartojamų kalorijų kiekį galima padidinti jam papildomai duodant ištraukto motinos pieno ar mišinio. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja kūdikį iki 6 mėnesių maitinti išimtinai tik motinos pienu arba mišinėliu. Jame yra pakankamas kiekis visų reikalingų maisto medžiagų - baltymų, riebalų ir angliavandenių. Iki vienerių metų rekomenduojama mamos pieną (mišinėlį) palikti kaip pagrindinį maistą, ir po truputį į kūdikio racioną įvesti kietą maistą.