Kūdikio miegas: kodėl mažylis miega pusiau atsimerkęs ir kiti tėvų rūpesčiai

Kūdikio miegas dažnai tampa didžiausiu tėvų nerimo šaltiniu. Naujagimis - tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo skrandis yra labai nedidelis - jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pienuko ir puikiai augtų. D. Burkojus pamini, kad kūdikiai gali nubusti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nebrandus miego-būdravimo ritmas ar negebėjimas nusiraminti. Kūdikių miego problemos dažniausiai nėra sąlygotos nervų sistemos sutrikimo, tačiau tikslinga įvertinti, ar kūdikis neturi alergijos bei geležies atsargų stokos.

„Kai kūdikiai nubunda ir verkia, tai nebūtinai reiškia, kad jie prastai miega. Kūdikių miegas nėra vientisas ir yra normalu per parą miegoti kelis kartus“, - sako jis. Tai galioja ir miegui. Jeigu atliktume elektroencefalogramą (EEG) ir vertintume smegenų bangas, pamatytume, kad kūdikių miego struktūra dar tik bręsta. Iki maždaug 6 mėnesių kūdikio smegenys dar tik formuoja miego stadijas. Tik po pirmųjų metų galima pradėti tikėtis 60-90 minučių miego ciklų.

Kūdikių miego normos ir miego ciklas

Kūdikių miegas dažnai tampa didžiausiu tėvų nerimo šaltiniu. „Nenormalus“ kūdikio miegas neegzistuoja. Tačiau labai dažnai ypač pirmąkart tėvų gyvenime gali egzistuoti nenormalūs lūkesčiai, klaidinančios gairės, žinių trūkumas apie vaikų miegą ar net vaikų lyginimo pinklės.

Vienas vadovėlis sako „normalu“, kai kūdikio miegas sudaro 14-15 val. per parą (1 mėnesį), o kitas - jau 16-20 val. Nei vienas nekalba apie svyravimus. Kas tikrai normalu 1 mėnesį? 2013 tyrimai rodo, kad tiek 9 val., tiek 19 val. miego per parą.

Visi „Išmiega naktį“ supranta skirtingai. Vieniems tai 5 val. be prabudimų, kitiems - 8 val. Tyrimai rodo, kad 1 mėn. kūdikiai gali miegoti tiek 6 val., tiek 13 val. per naktį. Bet bendrai, iki 3 mėn. nėra labai realistiška tikėtis, kad mažylis reguliariai išmiegos ilgesnius nei 4-5 val.

Šiuolaikiniai vaikai yra linkę miegoti mažiau, įtakos turi kultūriniai skirtumai, maitinimo skirtumai, kas vyksta ne miego metu (pavyzdžiui, Danijoje 3 mėn. kūdikių miegas sudaro vidutiniškai 2 val. mažiau nei kitose šalyse).

20% naujagimių gimsta su itin jautria nervine sistema ir visiškai normalu, kad šie vaikai yra genetiškai linkę miegoti trumpiau, mažiau ir daug jautriau. 20% kūdikių patiria pilvo skausmus (2% dieglius), todėl normalu, kad iki 3 mėn. jie daugiau nerimsta ir blogiau miega.

Žemiau pateikiamos apytikslės miego normos pagal amžių:

Kūdikiai miega ciklais ir tarp jų prabunda. Užmiegantys be pagalbos dažnai pereina į naują ciklą beveik nepastebimai. Užmiegantys su pagalba - neretai linkę prabusti dažniau, miegoti trumpiau.

Miego fazės ir kodėl kūdikis miega pusiau atsimerkęs

Išskiriamos dvi miego fazės - greitasis miegas, kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, įspūdžiai, ir ramus miegas, kai atsipalaiduoja ir kūnas, ir smegenys. Tačiau jei paauglių ir suaugusiųjų greitojo miego fazė trunka tik ketvirtį viso miego laiko, tai naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė, užima daugiau nei pusę, o neišnešiotų kūdikių - net iki 80 proc. viso miego laiko.

Be to, naujagimių miegas prasideda ne nuo ramaus, o nuo greitojo miego fazės, todėl mažiukai varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. O kartais verkia, aimanuoja, bet nenubunda. Ypač jautrus momentas - kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti. Toks naktinis riksmas ir aimanos dažniausiai nėra nei sveikatos, nei psichikos sutrikimas.

Kūdikiai ir maži vaikai kiekvieno miego ciklo pabaigoje pusiau prabunda - tai visiškai normalu. Tokie trumpi atsibudimo tarpsniai, užtrunkantys 1-5 minutes, kartojasi 5-7 kartus per naktį. Vaikai jų metu atsimerkia ir apžvelgia savo aplinką.

Naujagimių ir kūdikių miego struktūra skiriasi nuo suaugusiųjų miego. Mes, suaugusieji, užmigę pasineriame į lėtojo miego fazę, po 1,5 valandos miegas pereina į aktyviojo miego fazę - sapnuojame, judame, apsiverčiame, nusiklojame ir užsiklojame, prireikus nueiname į tualetą, o tuomet vėl pasineriame į gilųjį miegą.

Kūdikiai praleidžia vienodai laiko lėtojo ir aktyviojo miego fazėse, o jų miego ciklo trukmė sudaro maždaug 50-60 min. Tokia fazė pirmaisiais gyvenimo mėnesiais trunka apie 20 min. Jei šioje fazėje mažylį nunešime ir paguldysime į lovelę, jis atsibus, nes dar nėra giliai įmigęs. Vėlesniais mėnesiais kūdikiai gilųjį miegą pasiekia greičiau - aktyviojo miego fazė sutrumpėja. Sulaukus maždaug 6 mėnesių, aktyvusis miegas sudaro apie 30 proc. 3 metų vaikų miego ciklas užtrunka apie 60 min. ir laipsniškai vis ilgėja, kol pasiekia suaugusiesiems būdingą 90 min.

Kaip suprasti, ar vaikui pakanka miego

Atsakykite į žemiau pateiktus keturis klausimus:

1. Ar sunkiai vaikas keliasi rytais?
2. Ar išeiginėmis dienomis vaikas miega ilgiau bent pora valandų, nei darbo dienomis?
3. Ar vaikas užmiega važiuodamas, mokykloje ar kitais atvejais, kai miegoti dar ne metas?
4. Ar keičiasi vaiko nuotaika, kai jis miega ilgiau? Ar tokiais atvejais jis tampa linksmesnis, aktyvesnis?

Jei į bet kurį iš šių klausimų atsakėte teigiamai, derėtų koreguoti dienos režimą.

Dažniausiai pasitaikančios kūdikių miego problemos

1. Blogai miega

„7 mėnesių dukrytė beveik nemiega naktį, keliasi kas pusvalandį. Jei išmiega valandą, visiems šventė. Bet jos miegas labai neramus: blaškosi, spardosi, regis, net aimanuoja. Kai buvo 1 mėnuo, keldavosi tik 2-3 kartus per naktį, bet kuo toliau, tuo blogiau. Esu davusi ir raminamosios arbatos, ir mikstūrų, bandėme ir žvakutes, tačiau visos priemonės nepadeda.“

Tai dažniausias mamų nerimas. Vaikučių yra įvairių, skirtingi jų charakteriai, tad ir nemigos priežasčių gali būti daug ir įvairių. Jei vaikas gerai miega nuo gimimo ir toliau vienodai gerai miega arba jei nemiega nuo gimimo ir toliau taip prastai miega kūdikystėje ir pirmaisiais gyvenimo metais - dažniausiai toks jo miegojimo stilius yra įgimtas ir nieko labai nepakeis (nebent mamą nuramins) nei migdančios arbatėlės, nei mikstūros, nei valerijono vonelės. Rimtesni vaistai tokiu atveju ne tik nereikalingi, bet gali sukelti atvirkštinį efektą - vaikas dar blogiau miegos.

Reikia apsišarvuoti kantrybe ir nebijoti paprašyti pagalbos, nes naktimis nemiegančio vaiko mamai būtina pailsėti, pamiegoti dieną arba turėti su kuo pasikeisti naktį. Dažnai būna, kad vaikas kaip kėlėsi tris keturis kartus per naktį, taip ir tebesikelia, tačiau pervargusiai mamai, kuriai, kaip dažna sako, jau ir „stogas važiuoja“ gali atrodyti, kad jis išvis liovėsi miegojęs. Pervargusi mama negali adekvačiai vertinti vaiko būsenos, atliepti jo poreikių, neretai pyksta ant vaiko, o kartais ir smarkiai papurto. Tai labai pavojinga.

Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet štai naktį staiga nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Gal ausytę (skausmas labai stiprus), gal dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), gal pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina), gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį. Jei vaikas pradėjo blogai miegoti ir nėra jokių jums aiškių objektyvių priežasčių, kreipkitės į vaikų gydytoją.

Jei vaikas dieną žvalus, nekarščiuoja, valgo gerai, yra aktyvus, greičiausiai dėl prasto miego kalta greitoji miego fazė ar įgimtas miego stilius. Mamos kartais nerimauja, kad miegodamas vaikas lyg knarkia, stena, leidžia kitokius garsus. Tai nieko baisaus. Miego metu raumenys atsipalaiduoja, tad kvėpuojant pavyksta išgauti visokių garsų.

Kaip elgtis su nemiegančiu? Kiekvienu atveju individualiai. Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nes dienos įspūdžiai neleidžia miegoti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų. Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats. Leiskite jam patirti, kad jis tai gali.

2. Daug miega, neatsibunda valgyti

„Mūsų mažiukas gimė trimis savaitėmis anksčiau ir nuo pat gimimo jis labai ramus, daug miega, beveik neverkia. Net valgyti neprašo, turiu jį žadinti. Vos nuprausiu užpakaliuką, pakeičiu sauskelnes, aprengiu - jau ir snaudžia… Ir krūtį jam sunku įkišti, pažinda labai trumpai ir vėl snaudžia. Net padukus kutenu, bet tik susiraukia nepatenkintas ir toliau miega.“

Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Pirma, ko tokiu atveju klausiame, tai ar vaikutis toks nuo pat gimimo, ar toks nebuvo, o vangus tapo netikėtai, dėl kažkokių priežasčių.

Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Tai gana dažna neišnešiotiems naujagimiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jie daug miega, reikia žadinti, kad pavalgytų, žinda labai lėtai, neiščiulpia krūties, neauga ar prastai auga kūno svoris. Centrinės nervų sistemos slopinimo požymių pasitaiko ir išnešiotiems naujagimiams, ypač jei buvo komplikacijų nėštumo, gimdymo metu.

Kūdikis atrodo vangus, jei jo žemas raumenų tonusas, vaikutis tada būna suglebęs, nedaug spardosi, mažai mojuoja rankytėmis, vėluoja jo raida, pavyzdžiui, nenulaiko galvytės, neišlaiko rankytėse žaisliukų, nesėdi, pastatytas nesiremia kojytėmis. Vangumas gali būti ir sunkių raumenų, kaulų, sąnarių ligų, ir paprasčiausių vaikiškų ligų, pavyzdžiui, rachito, mitybos nepakankamumo, mažakraujystės, požymis.

Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą. Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų, kuriuos atlikus paaiškėja, ar per nėštumą nebuvo sutrikusi kūdikio smegenų veikla, ar gimdant vaikučiui nepritrūko deguonies. Jeigu kūdikis apatiškas (nesidžiaugia, išvydęs mamą, kitus artimuosius), gali sirgti ir įvairiomis įgimtomis medžiagų apykaitos ligomis, kurios šeimoje yra perduodamos iš kartos į kartą.

Jei kūdikiui viskas buvo gerai ir jis staiga tapo vangus, tai dažniausiai yra prasidedančios bakterijų ar virusų sukeltos ligos požymis. Mieguistumą sukelia pakilusi temperatūra, tad pirmiausia ją ir pamatuokite. Bet kokiu atveju, jei mažiukas suglebęs, atsisako krūties ar blogai žinda, geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

3. Nuolat zirzia

„Sūnui 5 mėnesiai. Jau kokias dvi savaites, gal net ilgiau, jis beveik visą laiką, kai nemiega, zirzia, keistai inkščia, cypsi. Tos kelios valandos, kai miega pietų, man tikra palaima. Nubudęs kurį laiką būna smagus, o paskui tiesiog pradeda zirzti, jei nekreipiu dėmesio - verkti. Imu ant rankų, kurį laiką padeda, bet netrukus ir vėl pradeda zirzti ir verkšlenti. Nepadeda nei sūpavimas sūpynėlėse, nei niekas kitas. Nebežinau, ką daryti, kartais atrodo, kad tas zirzimas išves mane iš proto.“

Neramumas gali būti vienas rachito požymių, tačiau tokiu atveju mažylis bus ne tik neramus, pastebėsite ir kitus požymius, pavyzdžiui, kad trina galvytę į pagalvę, prakaituoja delniukai. Rachitas ar ne, turi įvertinti gydytojas.

Taip pat labai tikėtina, kad zirziukui kalasi dantukai. Tačiau jei nėra (gydytojas taip pat neranda) jokios objektyvios priežasties, jei vaikutis sveikas, žvalus, reaguoja kalbinamas į žaislus, tai zirzimas, cypsėjimas, inkštimas greičiausiai nereiškia nieko bloga. Tai tiesiog neramus kūdikis ir nieko nepadarysi. Svarbu nepalikti jo zyziančio, užimti, nuolat pasiūlyti naujos veiklos, sudominti nauju žaisliuku, dainelėmis, švelnia muzikėle. Jei nenuobodžiaus - mažiau zys.

Ar reikalingi zirziukui tyrimai, sprendžia vaikučio gydytojas. Būna, kad neramumas, irzlumas yra ligos simptomas, bet tai gana reti atvejai ir tam yra rimtų priežasčių, pavyzdžiui, komplikacijos nėštumo ir periodo po gimdymo metu, persirgtos infekcinės ligos, nervų sistemos pažeidimai ir pan. Tokiu atveju reikia specialių tyrimų (pavyzdžiui, galvytės echoskopijos ir kt.), juos skiria gydytojas, taip pat neurologo konsultacijos.

4. Labai žagsi

„Mano mažytė pradėjo dažnai žagsėti ir žagsi labai baisiai, atrodo, kad jai skauda, nes pradeda verkti. Kodėl atsiranda toks žagsulys? Gal mano vaikui kas nors negerai, nes pastebėjau, kad vos nubudus iš miego, dar gulėdama lovytėje, nei iš šio, nei iš to pradeda žagsėti, paskui lyg žiaukčioti… Kas jai negerai?“

Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui ir susiaurėjus balso stygų plyšiui, per kurį įeinantis oras ir sukelia žagsulį. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai (nervo klajoklio šakos), sumažėjus kūno temperatūrai (sušalus ar prisivalgius per šalto maisto), stipriai susijaudinus, po juoko priepuolio, per greitai ryjant maistą ar skystį (prisirijus oro) ir pan. Kūdikiams žagsulį labai dažnai sukelia atsirūgimas pavalgius, atpiltas maistelis, pilvo pūtimas. Maitindamos darykite pertraukėles, kad skrandukas per staigiai neprisipildytų, pienukas ar mišinukas pasiskirstytų tolygiai - taip diafragma bus mažiau dirginama.

Žagsulys nekenkia vaikui, tačiau nėra malonus, gali išgąsdinti, o ilgiau užsitęsęs - išvarginti. Jeigu žagsulys nepertraukiamas, dėl jo tampa sunku kvėpuoti, tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją. Vyresniems vaikams pasitaiko tokių nervų sistemos sutrikimų, kurie sukelia dažną žagsulį, tokiu atveju taip pat reikalinga neurologo konsultacija dėl galimo klajokio nervo pažeidimo.

Kaip padėti? Duokite atsigerti vandenuko ar kito gėrimo mažais gurkšneliais, žindančiam kūdikiui leiskite pažįsti krūtį (žagsulį sustabdyti padeda ryklės dirginimas), pamasažuokite panosę - pabandykite sukelti čiaudulį.

5. Springsta nubudęs

„Emiliui 3 dienos. Pavalgiusį panešiojame, jis atsirūgsta. Paskui miega 2-3 val., bet busdamas pradeda kažką burnoje daryti ir tarsi springti, žiaukčioti. Paimu ant rankų (vertikaliai), pradeda lyg ryti, gaudyti orą, akys išsigandusios. Kas gali būti?“

Dažniausia tokio springimo, žiaukčiojimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Ypač kai nubudęs kūdikis pradeda aktyviai judėti - tai paskatina atpylimą. Kai kūdikėliai atpila gulėdami, gali pradėti žiaukčioti, springti - juk iš skranduko grįžusio pienelio išspjauti jie dar nemoka. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu - taip sumažinama rizika, kad atpylęs užsprings. Kūdikis gali atpylinėti iki pusės metų, tai vadinama fiziologiniu refliuksu. Pradėjus valgyti tirštą maistą, ši problemėlė paprastai susitvarko.

Neišnešioti naujagimiai ne visada moka suderinti rijimą ir kvėpavimą, todėl dažnai springsta dar maitinimo metu - ryja ryja, pamiršta kvėpuoti, kartais net mėlynuoja. Tokius mažylius reikėtų maitinti su dažnomis pertraukėlėmis, duoti vaikučiui pailsėti.

Dažna atpylimo priežastis ta, kad, godžiai žįsdami ar gerdami mišinuką, kūdikiai prisiryja daug oro, skrandukas prisipildo ne tik pienuko, bet ir, vaizdžiai tariant, oro burbulų. Gali padėti vaistukai nuo pilvo pūtimo - sumažina oro burbuliukų ne tik žarnytėse, bet ir skranduke.

Dažni tėvų klausimai apie kūdikio miegą

Kūdikiai iki 3 mėn. dažnai nenori miegoti ant nugaros

Jie jaučiasi saugiau miegodami ant pilvuko, tačiau ši miego padėtis siejama su didesne staigios kūdikių mirties sindromo rizika. Ką daryti, jei mažylis nenori miegoti ant nugaros? Visų pirma kūdikiai gali nenorėti miegoti ant nugaros dėl tam tikrų fiziologinių priežasčių, tad pasitarkite su gydytoju.

Jei kūdikis atsidūrė tokioje padėtyje, kad iš lovelės kyšo galūnė, kuri gali įstrigti bandant judėti, vėlgi, teks nueiti ir perkelti mažylį į lovelės vidurį. Darykite tai greitai, tyliai ir stenkitės kuo mažiau bendrauti su kūdikiu. Atminkite, kad šiais laikais daugumoje vaikiškų lovelių nėra daug galimybių tokiam įvykiui.

Tarkime, kad Jūsų kūdikis išmoko vartytis nuo pilvo ant nugaros, nerizikuoja susižaloti galūnės, tačiau prisispaudė prie lovytės šono ir atrodo tikrai nepatogiai. Šiuo atveju tikriausiai ne. Kūdikiai linkę jaustis patogiai būdami gana neįprastose padėtyse ir tol, kol jų kvėpavimo takai nėra uždengti (t.y. galva pakreipta į priekį, nosis ir burna liečiasi su čiužiniu), leiskite ramiai miegoti. Žinau, kad gali būti šiek tiek neramu žiūrėti į kūdikį, kurio keliai praktiškai pakišti po smakru, bet jei jam bus nepatogu, jis ko gero pabus ir pats pakeis poziciją arba paprašys Jūsų pagalbos (savais metodais). Atminkite, kad saugumas pirmoje vietoje, VISADA! Pasitarkite su mažylio gydytoju apie saugias miego padėtis ir priimkite atitinkamus sprendimus, kada turėtumėte ir neturėtumėte kūdikio judinti.

Ir paskutinė pastaba: neleiskite jokio amžiaus kūdikiams miegoti „lizdelyje“. Daugelis jų turi minkštus šonus, kurie gali trukdyti kvėpuoti.

Ką daryti, jei kūdikis dažnai keliasi naktį?

Jei manote, kad naktį kūdikis keliasi per dažnai (pavyzdžiui, kas 2 val.), įsitikinkite, kad mažylis pakankamai suvalgo dienos metu. Dieną maitinkite jį ne rečiau kaip kas 3 val.

4 mėn. kūdikių miego regresija

4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą ir t. t.

Ką daryti? Susikurkite arba nuosekliai laikykitės esamos miego rutinos: maudynės, maitinimas, lopšinė arba pasakėlė, sūpavimas.

6 mėn. ir vyresni kūdikiai jau gali išmiegoti visą naktį

6 mėn. kūdikiai naktį išmiega 10-11 valandų, o dieną trumpais intervalais miega 2-3 kartus. Be to, 6 mėn. ir vyresni kūdikiai jau gali išmiegoti ir visą naktį. Ką daryti? Atnaujinkite miego režimą. Kūdikį pamaitinkite 30 min. iki guldant nakties miegui. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Pradžioje jis prieštaraus, galiausiai išmoks nusiraminti čiulpdamas nykštį arba čiulptuką.

Kūdikių miego sutrikimai dėl išorinių veiksnių

• Dygsta dantukai: Ką daryti? Jei kūdikiui skauda dantenas, duokite kramtuką (tiks ir atšaldytas šaldiklyje), paglostykite, švelniai pakalbinkite ar padainuokite lopšinę.
• Peršalimas ar ausų uždegimas: Kūdikio miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Ką daryti? Kai kūdikis serga, tėvai daro viską, kad jis bent kiek pamiegotų: šiuo metu pateisinamos visos priemonės, kaip, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai ar kūdikio miegojimas mamai ant rankų.
• Emociniai iššūkiai: Taip pat kūdikių miego kokybę pablogina ir emociniai iššūkiai: mamos grįžimas į darbą ir pratinimas prie auklės. Ką daryti? Darykite viską, kad kūdikį nuramintumėte ir paguostumėte, skirkite jam daugiau nei įprasta dėmesio.
• Pervargimas: Ką daryti? Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs.

Atminkite, kad miego sutrikimai - įprasti pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (kartais - ir ilgiau).

tags: #kudikis #miega #pusiau #atsimerkes

• kaip vystosi vaisius 17 nėštumo savaitę?
• Kaip išrinkti tinkamus lauko drabužius kūdikiui
• Auklėtojos Nijolės iniciatyvos Ignalinos darželyje
• Sužinokite daugiau apie Giminių piliakalnį
• Vaikų globa