Kaip paruošti karvės pieną kūdikiui: rekomendacijos
Kūdikio mityba yra viena iš svarbiausių temų, kuria rūpinasi tėvai per pirmuosius vaiko gyvenimo metus. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų yra, kada kūdikis gali pradėti gerti karvės pieną. Karvės pienas yra populiarus ir maistingas produktas, tačiau ne visada tinkamas kūdikiams nuo pat gimimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kada yra saugu pradėti duoti kūdikiui karvės pieną, kokie yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir kaip tai padaryti teisingai.
Ar žinote, kad pieno produktai yra puikus natūralių mineralinių medžiagų šaltinis, tačiau per anksti duodamas karvės pienas gali neigiamai įtakoti kūdikio savijautą.
Kodėl karvės pienas nėra tinkamas naujagimiams?
Pirmuosius šešis mėnesius kūdikio mitybai geriausiai tinka motinos pienas arba specialiai pritaikyti mišiniai. Karvės pienas nėra tinkamas naujagimiams dėl kelių priežasčių:
- Maistinių medžiagų disbalansas: Karvės pienas turi didesnį baltymų ir mineralų kiekį nei motinos pienas, o tai gali per daug apkrauti kūdikio inkstus ir virškinimo sistemą. Be to, karvės piene yra mažiau kai kurių svarbių vitaminų, tokių kaip geležis ir vitaminas C, kurie būtini kūdikio sveikatai ir vystymuisi. Nors pienas yra pagrindinis kalcio, fosforo, baltymų šaltinis, tačiau jame yra net tris kartus daugiau baltymų ir tris kartus daugiau natrio, kalcio, fosforo nei motinos piene.
- Virškinimo problemos: Karvės piene esantys baltymai gali būti sunkiai virškinami kūdikiui, dėl ko gali kilti virškinimo sutrikimų, tokių kaip diegliai, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas.
- Geležies stokos anemija: Karvės pienas turi mažą geležies kiekį ir gali trukdyti kūdikiui pasisavinti geležį iš kitų šaltinių. Dėl to gali padidėti rizika susirgti geležies stokos anemija.
Karvės piene labai daug baltymų. Karvės piene, lyginant su pieno mišiniu arba motinos pienu yra dvigubai ar net trigubai daugiau baltymų. Nebrandžiai kūdikio virškinimo sistemai yra sunku suvirškinti tokį didelį baltymų kiekį, tai gali sudirginti žarnyną ir net sukelti kraujavimą.
Karvės pienas trikdo geležies įsisavinimą. Karvės piene praktiškai nėra geležies ir jis trikdo geležies įsisavinimą iš kitų šaltinių.
Karvės piene yra daug druskos. Karvės piene yra iki 3-4 kartų daugiau natrio nei motinos piene arba pieno mišinyje.
Kūdikiams dažniau pasitaiko karvės pieno netoleravimas. Maži kūdikiai (ypač ankstukai) dažniau stokoja pieno cukrų skaidančio fermento laktazės, tad jiems gali pasireikšti laktozės netoleravimo simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmas.
Gaminant pieno mišinį yra siekiama jo mitybinę vertę priartinti motinos pienui.
Kada galima pradėti duoti karvės pieną?
Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir daugelio pediatrijos asociacijų rekomendacijomis, karvės pieną saugu pradėti duoti kūdikiui po pirmojo gimtadienio, t.y., nuo 12 mėnesių amžiaus. Iki tol rekomenduojama maitinti kūdikį motinos pienu arba specialiais kūdikių mišiniais, kurie užtikrina visų reikiamų maistinių medžiagų tiekimą.
Iki 6 mėnesių kūdikiui pagrindinis maistas - motinos pienas arba pieno mišinys, kurį palaipsniui pradeda keisti tirštas maistas.
Nuo 12 mėnesių galima pradėti duoti pieną.
Kaip pereiti prie karvės pieno?
Kai kūdikiui sukanka vieneri metai, galite pradėti po truputį įvesti karvės pieną į jo mitybą.
- Pradėkite nuo mažų kiekių: Pradėkite nuo kelių gurkšnių karvės pieno, stebėkite kūdikio reakciją. Jei nėra neigiamų reakcijų (tokios kaip bėrimai, viduriavimas ar vėmimas), galite po truputį didinti kiekį.
- Maišykite su mišiniu ar motinos pienu: Pereinant prie karvės pieno, galite pradėti maišyti jį su kūdikių mišiniu ar motinos pienu. Palaipsniui didinkite karvės pieno kiekį ir mažinkite mišinio ar motinos pieno kiekį.
- Stebėkite alergijas: Nors karvės pieno alergija nėra labai dažna, vis dėlto ji gali pasireikšti. Jei vaiko organizmas netoleruoja karvės pieno, iš karto pasireikš alerginė reakcija.
Pieno duokite gerti po 1-ojo gimtadienio.
Duokite riebų pieną. Vaiko raidai yra labai svarbūs riebalai, kurių suvartojimo pirmaisiais gyvenimo metais tikrai nereikėtų riboti.
Neduokite pieno su daug geležies turinčiais produktais. Karvės piene praktiškai nėra geležies ir jis trikdo geležies įsisavinimą iš kitų šaltinių.
Neduokite pieno prieš pat miegą. Karvės piene yra laktazės, dar vadinamos pieno cukrumi. Pieno (o taip pat ir bet kurių savo sudėtyje cukraus turinčių gėrimų, pavyzdžiui, pieno mišinio, saldžios arbatos, sulčių ir pan.) gėrimas vakare ar naktį yra pagrindinė buteliuko karieso priežastis.
Kada galima duoti jogurto ir varškės?
10-12 mėnesių kūdikiui galima jau duoti ir jogurto, ir kefyro. Tačiau geriausiai rinktis jogurtus, skirtus kūdikių mitybai. Pastarieji yra tinkamo riebumo, papildyti kalciu, vitaminais. Svarbu žinoti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas gali būti įtrauktas į valgiaraštį. Labai svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinimo sistema geriau įsisavina pieno riebalus nei kitų produktų (pvz., riebios mėsos) riebalus. Jogurtas tinkamas užkandis priešpiečiams arba pavakariams. Rekomenduojama suvalgyti apie 100 ml jogurto per dieną.
Jei vieną dieną vaikui davėte jogurto, kitą dieną pasiūlykite varškės.
Kefyras, rūgpienis, varškė ar jogurtas - visai kas kita nei pienas. Juos organizmas pasisavina lengviau ir net tris kartus greičiau negu saldų karvės pieną. Jogurte ir varškėje laktozė suskaidyta, o pieno baltymų kiekis mažesnis, todėl šie produktai lengviau virškinami. Net pieno baltymui alergiški mažyliai, suvalgę jogurto, varškės, paragavę kefyro ar rūgpienio, retai sulaukia alerginės reakcijos.
Yra varškė - sotus ir sunkiau virškinamas produktas, todėl daug jos duoti kūdikiui nereikia, užteks 50 g. Tačiau joje daugiau nei piene yra kalcio, fosforo ir kitų mineralų, gerokai mažiau laktozės, vitaminai vykstant gamybos procesui išlieka, o folio rūgšties net padaugėja. Suaugusiesiems skirta varškė kūdikiams netinka, nes joje per daug baltymų, į sudėtį įeina konservantų. Ypač daug alergiją sukeliančių priedų - desertinėje varškėje.
Rauginti pieno produktai yra alternatyva šviežiam karvės pienui.
Augaliniai pieno pakaitalai
Augant alergijų karvės pienui skaičiui vaikų tarpe pieno pakaitalai tampa vis dažniau pasirenkami mamų. Nuo seno augalinio pieno gamyba ir vartojimas buvo įprastas, tačiau ne toks populiarus. Šiandien daugumai tai yra įprastas kasdieninis produktas. Augalų pagrindu gaunami pieno pakaitalai yra skysčiai, išgaunami homogenizacijos (smulkinimo) proceso - t.y. iš vandenyje sumaltų ir brinkintų augalinės kilmės (javų, riešutų, ankštinių kultūrų ir t.t.) medžiagų. Taip gaunamos susmulkintos augalinės medžiagos dalelės, imituojančios pieno išvaizdą ir struktūrą. Taigi, paprastai tariant augalinis pienas - gėrimas, gaminamas iš įvairių augalų ar jų sėklų. Populiariausios augalinio pieno rūšys - sojų, migdolų, ryžių, kokosų, avižų.
Augalinis pienas ne tik saugus vartoti karvės pienui alergiškiems vaikams, bet ir turtingas naudingomis medžiagomis. Taip pat, augalinės kilmės pienas, priešingai nei gyvulinės, yra lengviau įsisavinimas ir apdorojamas.
Augalinis pienas, vadinamas taip dėl panašios tekstūros į pieną, tačiau kokybiniu ir kiekybiniu maistinių medžiagų sudėties atžvilgiu skiriasi tiek nuo karvės pieno, tiek tarp skirtingų augalinio pieno rūšių. Kai kurie gamintojai būtent dėl to augalinio pieno sąvoką pakeičia tiesiog į augalinio gėrimo (pvz.
Soja pienas, pagal atliktus mitybinės vertės tyrimus, savo sudėtimi yra labiausiai panašus į karvės pieną, todėl jei vaikui iš mitybos raciono būtina pašalinti karvės pieną, specialistų rekomendacijose nurodoma, kad sojos pienas yra geriausia alternatyva. Be viso to, reiktų nepamiršti, kad sojai įsijautrinusių vaikų skaičius taip pat yra pakankamai didelis.
Tuo tarpu kokosų pieną kaip alergijos sukėlėją alergenų tyrimas identifikuoja ypač retai, tačiau ir šiuo atveju galimos išimtys.
Žindomų kūdikių tarpe alergija karvės pienui nustatoma 0,5 proc. Tokiems kūdikiams gydytojai rekomenduoja labai hidrolizuotų baltymų pieno mišinius, kitaip hipoalerginius mišinukus, arba sojos baltymo mišinukus, tačiau prieš juos vartojant būtina pasitarti su gydytojais.
Kūdikiams ir mažiems vaikams iki 5 metų negalima duoti ryžių gėrimų dėl juose esančio didelio arseno kiekio. Arsenas natūraliai randamas aplinkoje ir gali patekti į mūsų maistą ir vandenį.
Mažiems vaikams negalima duoti nepasterizuoto pieno, nes yra didesnė apsinuodijimo maistu rizika.
Svarbu žinoti, kad vaikams, netgi netoleruojantiems laktozės, jogurtas gali būti įtrauktas į valgiaraštį.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į jogurto riebumą. Vaikams galima rinktis riebesnius jogurtus (daugiau nei 1,5 proc.), nes jų virškinimo sistema geriau įsisavina pieno riebalus nei kitų produktų (pvz., riebios mėsos) riebalus.
Labai svarbu, kad kalcis, kuris dirbtinai pridedamas praturtinti gėrimus yra ne toks pat kaip natūraliai produktuose randamas, todėl organizmas tokius mikroelementus įsisavina sunkiau, todėl ir teigiamas jo poveikis gali būti nevisavertiškas.
Rinkitės tokius gėrimus, kuriuose kalcio yra mažiausiai 120 mg./100ml.
Rekomenduojama vaikams vartoti kitus produktus, turinčius taip pat daug kalcio (pvz.
Vitaminas B12 natūraliai randamas gyvūninės kilmės produktuose - jis būtinas gerai imuninės sistemos veiklai, smegenų vystymuisi, jų darbui.
Augalinio pieno sudėtyje gali būti tam tikrų maisto priedų, kaip guaro guma ar tapijokos miltai - krakmolas, kurie augaliniam pienui suteikia tirštesnės konsistencijos. Šios medžiagos yra tyrinėjimų akiratyje, tačiau kol kas laikomos saugiomis.
Išvada tokia, kad geresnio pieno nei mamos nėra, o tinkamą pakaitalą karvės pienui alergiškiems vaikams derėtų rinktis kiekvienam individualiai, atsižvelgiant į atskirų augalinių pieno gėrimų sudėtį, mitybos poreikius bei gretutines alergijas. Šiuo atveju ypač svarbu žinoti visus komponentus, kuriems yra alergiškas Jūsų mažylis - tai leidžia nustatyti molekuliniai alergijos tyrimai, atliekami Allergomedica programos metu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
