Augant vaikams natūraliai būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių. Atrodo, kad iki metų vaikas valgė didesnes porcijas, tačiau po metų vaiko augimo greitis sulėtėja ir kurį laiką jis ima valgyti mažiau - tai normalu. 1-4 metų vaikas gali valgyti mažiau nei būdamas kūdikiu, nes nebeauga taip greitai kaip kūdikystėje.

Kitas dalykas yra pačių tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti - čia yra didžiausia bėda. Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik 80 proc. tėvų vaikams patiekia per dideles porcijas, o kas 10-as tėvas duoda vaikui suaugusiojo porciją. Per 70 proc. tų pačių tėvų mano, kad jų vaikas yra nevalgus. Gydytoja dietologė pabrėžia, kad kai kurios rekomendacinės porcijos, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui, tėvus gerokai nustebina.
Pirmiausia tėvams, besijaudinantiems dėl vaiko nevalgumo, siūloma parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų, ką ir kiek vaikas valgo, ir tada įsivertinti, ar iš tikro vaikas tiek mažai suvalgo, kaip atrodo. Vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. Svarbu neversti valgyti daugiau, negu vaikas nori, nes taip jis gali prarasti gebėjimą vadovautis sotumo pojūčiais.

Dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Tarp valgymų nerekomenduojama gerti sulčių, kefyro, pieno. Visos dienos metu vaikams siūlome gerti vandenį, o sultis, kefyrą, pieną geriau gerti kartu su maistu ar užkandžiais.
Jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti priežastis:
Geriausias vaistas nuo nevalgumo, jei tai yra psichologiniai dalykai, yra išalkimas. Vaiko režime turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir, priklausomai nuo amžiaus bei fizinio aktyvumo, du-trys suplanuoti užkandžiai.
| Strategija | Veiksmas |
|---|---|
| Aplinka | Valgymas be televizorių, telefonų ar planšečių. |
| Pavyzdys | Šeima turėtų valgyti kartu ir rodyti teigiamą pavyzdį. |
| Savarankiškumas | Leisti rinktis (pvz., „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“). |
| Kūrybiškumas | Maisto įmaišymas į košes, blynus ar žaismingas patiekimas. |
Jei kūdikis atsisako valgyti, svarbu išlaikyti ramybę. Kartais kūdikis pirmas 2-3 savaites būna inertiškas, o paskui pasidaro aktyvesnis. Maitinimo padėtis turėtų būti patogi ir periodiškai keičiama. Jei kūdikis nevalgo gerai, nes nuo pat gimimo nemėgsta daug valgyti, o raidos nukrypimų nėra, jis ramus ir judrus - tai gali būti fiziologinė savybė.
Tačiau atkreipkite dėmesį, jei kūdikis verkia liesdamas ausį ar pilvuką, yra aukšta temperatūra, išmatos aštraus kvapo ar vaikas atpilinėja - tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Jeigu vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, taip pat reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu.