Kūdikio žagsulys - tai reiškinys, su kuriuo jaunieji tėveliai susiduria jau nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Vieniems tai atrodo miela ir juokinga, kitiems - kelia nerimą bei klausimų, ar kūdikiui viskas gerai. Žagsulys yra vienas dažniausių naujagimių ir kūdikių refleksų, kuris, atrodo, jog dažniausiai pasireiškia be jokios aiškios priežasties ir išnyksta savaime.
Tačiau nors žagsėjimas atrodo gana įprastas, ne visi žino, kodėl jis atsiranda ir kaip su tuo susijusi kūdikio fiziologija. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiai žagsi, kokios yra dažniausios šio reiškinio priežastys ir kaip atskirti normalų žagsėjimą nuo galimų sveikatos problemų. Taip pat pasidalinsime praktiniais patarimais, kaip sumažinti žagsulio epizodus ir užtikrinti, kad jūsų kūdikis jaustųsi patogiai.
Žagsėjimą sukelia nevalingai susitraukinėjanti diafragma bei tarpšonkauliniai raumenys. Tuo metu, kai diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys pradeda spazmuoti, labai greitai įkvepiame oro, užsidaro antgerkliai. Tai ir sukelia žagsėjimą. Žagsulys yra staigus diafragmos spazmas, siunčiantis signalą smegenims vėl ir vėl uždaryti antgerklį - štai iš kur atsiranda tas keistas žagsulio garsas. Jis pasigirsta tada, kai atleidus slėgį atsidaro antgerklis.
Nors žagsėjimas yra visiškai normalus reiškinys, jis neturi jokios fiziologinės funkcijos, priešingai nei kosulys, kai kosint oras yra iškvepiamas pro burną ir valosi kvėpavimo takai, ar čiaudėjimas, kuris reikalingas nosiai išsivalyti. Žagsėjimas žmogui yra tarsi nereikalingas arba jo reikšmė iki šiol neatrasta, o vadinamas jis dar gerybiniu kvėpavimo sutrikimu. Žagsėjimas yra refleksas, bet iki šiol nėra tiksliai žinomas jo anatominis mechanizmas. Tai reiškia, kad mes nežinome, ką reikia sudirginti, kad sukeltume žagsėjimą. Pavyzdžiui, norėdami sukelti čiaudulį, galime padirginti nosies gleivinę, o štai žagsėjimo sąmoningai neišprovokuosime.

Kūdikio organizmas yra ne tik mažesnis nei suaugusiojo, bet ir labai jautrus. Jo organai ir sistemos, įskaitant nervų sistemą, dar tik bręsta. Viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl kūdikiai dažnai žagsi, yra jų nervų sistemos nebrandumas. Žagsulys atsiranda dėl to,ad kūdikio nerviniai impulsai, kontroliuojantys diafragmos veiklą, yra jautresni išoriniams ir vidiniams dirgikliams nei suaugusiųjų.
Kita svarbi priežastis - kūdikio diafragmos dydis ir padėtis. Ji yra maža ir jautri, todėl lengvai reaguoja į spaudimą ar stimuliaciją, pavyzdžiui, dėl pilvuko tempimo arba staigių kvėpavimo pokyčių. Be to, kūdikiai daug laiko praleidžia gulimoje padėtyje, o tai gali prisidėti prie papildomo spaudimo diafragmai ir žagsulio suaktyvėjimo. Štai kitos priežastys, galinčios sukelti žagsėjimą kūdikiams:

Žagsėjimas stebimas dar kūdikiui būnant motinos įsčiose, todėl jis nėra naujas reiškinys net naujagimiui. Mamos sako, kad jaučia trumpus, ritmiškus kūdikio judesius įsčiose ir tai vadina žagsėjimu. Maždaug 20-ąją nėštumo savaitę nėščią moterį pasiekia pirmieji joje spurdančios gyvybės signalai - iš pradžių dar silpni, bet jau aiškiai jaučiami vaisiaus judesiai. Vėliau švelnus krutėjimas perauga į stiprų kumščiavimą ar spardymąsi. Kartais jautrios mamos jaučia švelnius, ritmiškus vaisiaus judesius - tuomet jis žagsi.
Vaisiaus žagsėjimas yra subjektyvus nėščios moters jutimas, kurio priežastys nėra aiškios. Manoma, kad šiam pojūčiui įtakos turi moters centrinės nervų sistemos (CNS) būklė, profesinis užimtumas, socialinė padėtis, suinteresuotumas nėštumu ir t.t. Žodžiu, priežasčių gali būti daug, bet kokia jų tikroji - neaišku. Logiška, kad jautresnė moteris labiau jaus vaisiaus žagsėjimą. Žagsėjimo gimdoje atsiradimo teorijų yra įvairiausių: vieni mano, kad šie nevalingi judesiai paruošia kvėpavimo raumenis kvėpavimui po gimimo, kiti mano, kad vaisiaus žagsėjimą sukelia prisipildęs vaisiaus skrandukas, dirginantis diafragmą. Dar kiti teigia, kad žagsėjimas susijęs su besiformuojančiu čiulpimo refleksu.
Londono universiteto mokslininkai, tyrinėdami neišnešiotus naujagimius, bandė įminti šią mįslę. Jie nustatė, kad kiekvienas žagtelėjimas naujagimio smegenyse sukėlė dvi dideles aktyvumo bangas, paskui kurias ritosi ir trečioji, šiek tiek silpnesnė. Ši trečioji banga primena reakciją į garsą, tikėtina, kad taip vaikas reaguoja į savo paties skleidžiamą žagsėjimo garsą. Gali būti, kad taip kalibruojamas naujagimio organizmas - nevalingi diafragmos judesiai (žagsėjimas) siejami su tam tikrais pojūčiais. Kiekvienas žagtelėjimas yra registruojamas smegenyse, padedant suprasti, kaip juda diafragma, kokį jausmą sukelia jos susitraukimai ir koks garsas pasigirsta žagtelėjus. Su laiku tai, greičiausiai, kūdikį išmoko valingai kontroliuoti kvėpavimą, kas labai svarbu kalbai.

Kūdikio žagsėjimas paprastai yra visiškai normalus reiškinys, dažniausiai nesukeliantis jokio diskomforto. Sveikas kūdikis gali žagsėti net kelis kartus per dieną, ypač po maitinimo ar esant staigiems temperatūros pokyčiams. Daugeliui mažylių žagsulys praeina savaime vos per kelias minutes ir netrukdo jų įprastai veiklai, miegui ar maitinimuisi. Žagsėjimo epizodai, trunkantys iki 10-15 minučių, yra visiškai normalūs, o kai kurie kūdikiai žagsi dar ilgiau, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tai rodo jų aktyvią nervų sistemos veiklą ir jautrią diafragmą.
Tačiau yra situacijų, kai reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją. Jei žagsėjimas yra labai dažnas, trunka ilgą laiką (daugiau nei kelias valandas), trukdo kūdikiui miegoti ar valgyti, tai gali būti požymis, kad kažkas negerai. Be to, jei žagsėjimas pasireiškia kartu su kitais simptomais, tokiais kaip vėmimas, dirglumas, kosulys ar sunkumas kvėpuoti, tai gali rodyti rimtesnes problemas, tokias kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kitus virškinimo trakto sutrikimus ar kvėpavimo sutrikimus. Dažnai ir ilgai žagsi nervų sistemos ligomis sergantys mažyliai, turintys virškinimo sutrikimų. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas žagsi itin dažnai ir ilgai, geriau jį parodyti gydytojui. Jei kyla abejonių dėl žagsėjimo pobūdžio arba jei žagsėjimas atrodo neįprastas, nedelskite pasitarti su gydytoju.
Jei moteris retkarčiais pajunta, kad vaisius žagsi, tikrai nieko blogo. Bet jeigu nėščioji jaučia labai dažnus vaisiaus žagsėjimus ar ilgalaikius stiprius vaisiaus judesius, reikėtų apsilankyti pas prižiūrintį akušerį-ginekologą, kad įvertintų vaisiaus būklę. Tokių duomenų literatūroje apie tai, ar dažnai žagsintis vaisius paskui bus dažnai žagsintis kūdikis ir vaikas, nėra. Stebimos mamos nepastebėjo, kad vaikutis, kuris dažnai žagsėjo įsčiose, paskui dažnai žagsėtų ir gimęs.
Kai kūdikis pradeda žagsėti, daugeliu atvejų galite jam padėti naudodami paprastus metodus, kurie sumažina diafragmos dirginimą ar padeda atsipalaiduoti:
Tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti žagsulio atsiradimo dažnumą:

Geriausio maitinimo buteliuko pasirinkimas kūdikiui priklauso nuo individualių poreikių, tačiau renkantis svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių kriterijų. Svarbiausia - atsižvelgti į kūdikio reakciją: jei kūdikis jaučiasi patogiai ir gerai valgo, tikėtina, kad pasirinktas buteliukas yra tinkamas.
| Savybė / Tipas | Bendri buteliukai | Buteliukai nuo dieglių |
|---|---|---|
| Medžiagos | BPA neturintis plastikas (pvz., Medela, Mother-K), stiklas, silikonas | BPA neturintis plastikas, stiklas, silikonas |
| Čiulptukas | Minkštas, anatomiškai pritaikytas | Minkštas, anatomiškai pritaikytas, imituoja motinos spenelį |
| Dydis | Naujagimiams apie 120 ml, augant didesni | Įvairūs dydžiai, priklausomai nuo amžiaus |
| Valymas | Patogu valyti ir sterilizuoti, platus kaklelis | Patogu valyti ir sterilizuoti, platus kaklelis |
| Specialios savybės | Pagrindinis maitinimas | Inovatyvios ventiliacijos sistemos, vožtuvai, kurie sumažina oro patekimą (pvz., Avent Anti-colic) |
| Paskirtis | Kasdienis maitinimas | Mažina oro nurijimą, pilvo pūtimą ir dieglius |
Buteliukai kūdikiams nuo dieglių yra specialiai sukurti siekiant sumažinti kūdikio patiriamą diskomfortą dėl pilvo pūtimo ar dieglių. Jie išsiskiria inovatyviomis technologijomis, kurios padeda sumažinti oro patekimo į kūdikio skrandį riziką maitinimo metu. Daugelyje tokių buteliukų naudojamos pažangios ventiliacijos sistemos arba vožtuvai, kurie leidžia išvengti vakuumo susidarymo ir sumažina oro burbuliukų patekimą į mažylio skrandį. Šie buteliukai itin naudingi, nes oro nurijimas yra viena pagrindinių kūdikio pilvo dieglių priežasčių. Taip pat gamintojai atsižvelgia į čiulptukų formą, kad jie kuo labiau primintų motinos spenelį, skatinant natūralų čiulpimą ir palengvinant perėjimą nuo žindymo prie buteliuko.
Nors žagsėjimas yra „nekaltas“ reiškinys, vis dėlto kartais jis gali kelti problemų - kai niekaip nepavyksta liautis žagsėjus, sutrinka normali plaučių ventiliacija. Dažniausiai tokį niekaip nesiliaujantį žagsėjimą sukelia psichogeninės, organinės arba tiesiog nežinomos priežastys.
Žagsėjimas gydomas tik tada, jeigu yra labai dažnas ir stiprus - trukdo valgyti, miegoti, gyventi. Skiriami neuroleptiniai, prieštraukuliniai vaistai, kartais mažinantys skrandžio rūgštingumą. Paprastai žagsulys praeina be medicininio įsikišimo. Tačiau yra sukurta daugybė būdų jam numalšinti, nors jie ir nėra patvirtinti kaip tikrai veiksmingi. Dažniausiai naudojamos priemonės yra kvėpavimo sulaikymas, kvėpavimas į popierinį maišelį, vandens gėrimas (pasilenkus ar žemyn galva), išgąsdinimas, riešutų sviesto ar duonos valgymas, gargaliavimas su lediniu vandeniu. Retais atvejais, kada vaistai nepadeda, taikomas intervencinis gydymas - diafragminio nervo blokada arba implantuojamas elektrodas, kuris stimuliuoja klajoklį nervą.

Nors žagsėjimas yra plačiai paplitęs reiškinys, apimantis ne tik žmones, bet ir gyvūnus (net šunis), mokslas vis dar nežino, kodėl žmonės žagsi. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, nei vienas tyrimas nepajėgė įminti šios paslapties. Mokslininkai mano, kad tai - tik užsilikusi funkcija, kuri suaugusiems žmonėms neduoda jokios naudos. O galbūt smegenys tik iš naujo tikrina, ar gerai suprato diafragmos mechanizmą. Nepaisant pastarojo meto medicinos ir mokslo pažangos, vis dar daug ko nežinome apie žagsėjimą. Šis paradoksas rodo, kad net ir paprasčiausi žmogaus kūno refleksai tebeturi savo paslapčių.

tags: #kudikio #zagsejimas #reiskai