Pasiruošimas gimdymui: mitai, baimės ir klizmos

Nėštumas - ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, lydimas džiaugsmingo laukimo, tačiau kartu ir nerimo dėl artėjančio gimdymo. Šiandienos greitas gyvenimo tempas, informacijos gausa ir visuomenės lūkesčiai gali dar labiau sustiprinti būsimųjų mamų stresą. Tačiau tinkamai pasiruošus, gimdymas gali tapti ne baimių, o džiaugsmo ir pasitikėjimo savimi patirtimi. Psichologė Karolina Gurskienė dalinasi įžvalgomis, kaip valdyti nerimą ir nekantrumą artėjant gimdymui.

Nekantrus laukimas ir nerimas

Dažniausiai pastojusi moteris ima aktyviai domėtis savo nėštumo eiga: stebi savo augantį pilvą, skaičiuoja nėštumo savaites, vis ieško informacijos apie vaisiaus vystymąsi ir savo kūno pokyčius. Visiškai nesvarbu, kelintas tai nėštumas - kiekvienas iš jų yra tarsi vėl iš naujo išgyvenamas, o „finišo tiesioji“, kaip visada, laukiama su didžiausiu nekantrumu.

Suėjus gimdymo terminui, o ypač, jeigu tai pirmasis nėštumas, laukti darosi vis sunkiau tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Dažnai nėščioji ima ne tik nekantrauti, bet ir nerimauti - juk taip norisi pagaliau pamatyti savo mažąjį stebuklą, o jo neskubėjimas ateiti į šį pasaulį neprašytai gimdo nerimą - „O gal kažkas negerai?".

Anksčiau nulėkti pas gydytoją nebuvo taip paprasta, o informacija nebuvo taip lengvai prieinama, todėl moterys tiesiog laukdavo. Šiandien galimybės kitokios: internetas, knygos, galimybė bet kada paskambinti savo gydytojui ar nuvykti jo apžiūrai suteikia moterims progą kruopščiai sekti savo nėštumą ir pasiruošti gimdymui.

Greitas gyvenimo tempas ir gimdymas

Šiandieninės nėščiosios šaunios, jos daug žino, daug vertina pačios, tik… labai skuba. Mes pripratome prie kasdieninio greito tempo: greitai keltis, greitai valgyti, greitai į namus ir greitai iš namų, bet ar gimdyti irgi reikia skubėti, irgi reikia greitai?

Dažnai būna, kad paskutinėmis nėštumo savaitėmis, kūdikio besilaukianti moteris ima bijoti artėjančio gimdymo ir permainų - kalbėkite apie tai. Niekada nebijokite savo baimės išreikšti žodžiais, tai ne tik labai padeda nusiraminti, tačiau ir pačiai susigaudyti savo jausmuose ir mintyse. Yra toks posakis - „nežinomybė slegia", taigi - sužinokite! Skaitykite knygas apie gimdymą, apie kūdikį ir jo auginimą, pasikalbėkite su panašiame gyvenimo etape gyvenančiais draugais - jie tikrai turės ką apie tai pasakyti.

Būdų, kaip nusiraminti ir nepasiduoti stresui, kai gimdymo terminas jau „ant nosies", yra tikrai daug, tai priklauso nuo kiekvienos moters asmenybės ir poreikių. Stenkitės daugiau šypsotis ir pozityviai galvoti, dainuokite visur ir visada - vonioje, gamindama pietus, lygindama rūbus ar vairuodama, juk toks džiugus įvykis jūsų laukia! Dainuokite ir šokite, nes judėjimas - natūralūs skatinamieji.

Kodėl nereikėtų skubėti?

Dažniausiai vėl ir vėl lėkdamos į gimdymo namus vos pajutusios „kažką", moterys tarsi pačios prisiprašo gimdymo skatinimo, o juk taip svarbu išlaukti! Leisti kūdikiui pačiam nuspręsti, kada jau laikas ateiti į šį pasaulį, leisti tinkamai pasiruošti gimdymui pačiam organizmui, leisti sau pasimėgauti nėštumu ir tik galiausiai gimdyti.

Kad natūralus gimdymas yra geriausia pradžia ir kūdikiui ir motinai, niekas tuo neabejoja, tačiau dažnai būna ir kitaip. Gimdymo eiga pakrypsta tokia linkme, kuri būtų saugiausia motinai ir kūdikiui, tačiau tai turėtų nuspręsti šios srities specialistai - medikai.

Dažnai moterys, gimdžiusios su skatinamaisiais, kategoriškai teigia, kad kitą kartą stengsis kaip galima labiau to išvengti ir išlaukti. Žinoma, čia nekalbama apie atvejus, kai gresia pavojus motinos ar kūdikio gyvybei, kalbam apie nekantrumą ir tam tikrą įkyrumą gydytojams, kurie galiausiai nusprendžia skatinti. Juk jeigu gimdymo terminas jau suėjo, o moteriai „labai, labai norisi gimdyti", gimdymą galima ir paskubinti. Ir nors tai ir atrodo nieko blogo, tiek iš medicininės, tiek iš psichologinės pusės skubėti tikrai nereikėtų. Reikėtų stengtis kuo ramiau išlaukti paskutines akimirkas, pailsėti pačiai ir leisti pailsėti kūdikiui. Juk sunkus darbas laukia jūsų abiejų. Kuo ramesnė būsima motina, tuo mažiau streso patiria ir jos mažylis.

Kaip palengvinti laukimą ir valdyti nerimą?

• Užsiimkite mėgstama veikla: Kad laukimas nebūtų toks nuobodus, užsiimkite jums mėgstama veikla: eikite pasivaikščioti, klausykitės mėgstamos muzikos, skaitykite mėgstamo žanro knygas, užsiimkite meditacija ar joga, galų gale susitikite su jums mielais žmonėmis ir tiesiog pasišnekučiuokite.
• Kalbėkite apie savo baimes: Artimas kontaktas su žmogumi reikalingas kiekvienam ir visada, tai veikia terapiškai ir ramina. Jeigu nesate linkusi kalbėtis - nueikite į gimdymo kursus, kurių metu galėsite užduoti jums rūpimus klausimus ir taip nežinomybę užpildyti žinojimu.
• Užrašykite savo jausmus: Pabandykite neskubinti minčių apie gimdymą, neprogramuokite savęs pernešiojimui, skatinimui, o verčiau užsiimkite malonia su laukimu ir kūdikiu susijusia veikla. Pavyzdžiui, parašykite laišką būsimam mažyliui apie savo jausmus, nuotaikas ir begalinį troškimą kuo greičiau susitikti. Parašykite kaip įsivaizduojate jį vos gimusį, koks, manote, jis bus paaugęs ir į ką bus labiau panašus.
• Pozityvus mąstymas: Todėl jeigu jūs labai nekantraujate kuo greičiau susitikti su savo mažyliu, visų pirma nukreipkite pozityviai savo mintis. Užuot galvojusi, kada gi prasidės tas gimdymas, ir taip perteikdamos nerimą savo mažyliui - atsipalaiduokite. Stenkitės kūdikį tarsi nuteikti, kaip bus gera čia, kitoje pusėje pilvelio, ir mėgaukitės paskutinėmis pilvelio nešiojimo dienomis, nes pamatysite, jūs jo pasiilgsite.
• Atsipalaidavimo technikos: Pajautę nerimą ar įtampą, atsisėskite jums malonioje vietoje ir giliai pakvėpuokite - skubėti jau nebėra kur.

Mitai ir tikrovė apie pasiruošimą gimdymui

Laukiantis kūdikio būsimoms mamoms kyla daugybė klausimų. Deja, nors į juos visus mielai atsakytų prižiūrintis gydytojas, nėščiosios ne visada linkusios atvirai užduoti rūpimus klausimus. Taip dažniausiai nutinka tada, kai norisi sužinoti atsakymus į kiek nepatogius klausimus, kuriuos gėda ar baisu užduoti.

Bikini zonos depiliacija

Pavyzdžiui, daugelis moterų mano, jog prieš gimdymą svarbu nusiskusti bikinio zoną. Dėl to jos iš paskutiniųjų stengiasi tą padaryti pačios apgraibomis arba su veidrodėlio pagalba. Kai kurios dėl to skuba į grožio saloną arba prašo, jog tai atliktų vyras. Realybėje yra netgi priešingai - gydytojai rekomenduoja prieš gimdymą neliesti bikinio zonos skutimosi peiliukais ar kitomis plaukelių šalinimo priemonėmis, nes gerai nematant, kas vyksta, gali likti įpjovimų, jautrių vietų. Moters kūnas dažnu atveju būna dar jautresnis nei iki šiol, tad depiliacija vašku nėštumo metu ar panašūs plaukelių šalinimo būdai gali būti gerokai skaudesni nei įprasta. Be to, akušeriai yra matę visko ir jiems visiškai nerūpi, kokio ilgumo plaukeliai slepiasi po kelnaitėmis. Tad geriausia neeikvoti energijos mąstant, kaip atrodo bikinio zona. Žinoma, jeigu esate įpratusi nuolat šalinti plaukelius ir intymi higiena jums neatsiejama nuo bikinio zonos skutimo, todėl jausitės nepatogiai, jei matysis plaukeliai, tuomet tai darykite ir įpusėjus nėštumui. Tačiau jeigu tą norite daryti tik mąstydami apie gydytojus, tuomet tikrai neverta sukti galvos dėl depiliacijos.

Tuštinimasis gimdymo metu

Nėštumo metu daugelis moterų su nerimu laukia gimdymo dienos. Be bikinio zonos būsimos mamos taip pat dažnai nerimauja dėl to, kad gimdymo metu gali pasituštinti. Prasidėjus stūmimo momentui gimdyvei tenka iš visų jėgų stangintis, jog naujagimis sėkmingai praeitų gimdymo takus ir atsidurtų išorėje. Tačiau besistanginant drauge ir pasituštinama, nes bekeliaudamas į mūsų pasaulį kūdikis spaudžia tiesiąją žarną. Tuštinimasis gimdymo metu yra visiškai natūralus ir dažnai pasitaikantis reiškinys. Iš visų gimdyvių, kurios bando pagimdyti natūraliai, maždaug 50-75 procentai pasituština stanginimosi metu.

Klizmos prieš gimdymą: ar reikalingos?

Seniau buvo įprasta, jog kol dar sąrėmiai nėra per dažni atlikinėti papildomas užduotis, moteriai būdavo pasiūloma vadinamoji klizma. T. y., dar prieš prasidedant stūmimo momentui gimdyvės organizmas būdavo išvalomas nuo išmatų, atliekant specialią procedūrą ir po to leidžiant moteriai atlikti gamtinius reikalus tualete. Visgi, akušeriai siūlo taip nesielgti. Tuštinimasis per gimdymą yra visiškai natūralus procesas, prie kurio įpratę tiek akušeriai-ginekologai, tiek ir jiems asistuojantis medicininis personalas. Tad nesukite galvos dėl tokių dalykų, o gimdymo metu irgi vargu, ar apie tai dar mąstysite. Tuštinimosi gimdymo metu išvengia tik tos moterys, kurių žarnynas būna visiškai tuščias.

Šiuolaikinėje medicinoje klizmos prieš gimdymą yra vis rečiau rekomenduojamos. Akušeriai teigia, kad tai nėra būtina procedūra, o kartais netgi gali sukelti nepatogumų ar komplikacijų. Daugelis moterų, kurios naudoja mikrolax ar panašias priemones namuose prieš važiuojant į ligoninę, pastebi, kad tai padeda išvengti tuštinimosi gimdymo metu. Tačiau medikai perspėja, kad namuose atliekant klizmą yra rizika nespėti iki ligoninės, ypač jei klizma suveikia momentaliai. Ligoninėse klizmos atliekamos retai, o jei ir atliekamos, jos būna mažesnio tūrio ir ne visada išvalo žarnyną pakankamai gerai. Svarbiausia gimdymo metu - vaiko sveikata ir sėkmingas gimdymas.

Kai kurios moterys, sėkmingai pasidariusios klizmą namie, teigia, kad tai padėjo joms jaustis ramiau ir higieniškiau gimdymo metu. Kitos, kurioms klizmos nebuvo atliekamos, taip pat teigia, kad tai netrukdė gimdymui ir kad medikai yra įpratę prie natūralių procesų. Svarbu aptarti šiuos klausimus su savo gydytoju ir priimti individualų sprendimą.

Plyšimai gimdymo metu

Dar vienas ganėtinai dažnas reiškinys gimdant natūraliu būdu - plyšimas. Kai kurios moterys įsitikinusios, jog epiziotomija (tarpvietės kirpimas) yra daug geresnis pasirinkimas. Tačiau tai - mitas. Specialistai kaip tik dažnai kartoja, jog plyšimai gyja greičiau ir dažniausiai netgi nėra tokie gilūs kaip specialiai atlikti kirpimai. Žinoma, būna įvairių atvejų ir negalima sakyti, jog visi plyšimai būna lengvi. Be to, plyšimų tikimybę mažina Kėgelio pratimai ir specialus tarpvietės bei makšties masažas. Reguliariai treniruojant intymią vietą, galima tikėtis labai nežymaus sužeidimo arba išvis išvengti plyšimo gimdymo metu. Gimdymo metu tikrai neverta galvoti apie pašalinius dalykus.

Nenumatytos aplinkybės ir Cezario pjūvis

Daugelis mamų, pasiskaičiusios įvairių knygų ir lankydamos užsiėmimus nėščiosioms, nusprendžia, kad nori būtinai gimdyti natūraliai. Tačiau kartais susiklosto nenumatytos aplinkybės, kai tenka suvokti, kad Cezario pjūvis yra geresnė išeitis. Cezario pjūvis ar kita skubi pagalba gali būti atliekama, kai moteris pradeda gausiai kraujuoti ar pastebima, jog kūdikio būklė labai bloga. Tačiau svarbu suvokti, jog gimdant tam pritaikytoje ligoninėje, šalia yra profesionalūs medikai ir visa reikalinga įranga. Atminkite, jog stresas nėštumo metu neigiamai veikia jūsų atžalą, tad padarykite viską, ką tik galite, jog nepasiduotumėte didelei baimei ir nestresuotumėte dėl artėjančio gimdymo. Medituokite, klausykite ramios muzikos, neleiskite sau pernelyg ilgai mąstyti apie įvairias galimas gimdymo komplikacijas. Jeigu vis tiek itin nerimaujate, ar kritiniu atveju medikai turės visą reikiamą įrangą, galite apsilankyti gimdyklose. Dažnu atveju, bent jau didmiesčiuose, yra rengiamos gimdyklų ekskursijos nėščiosioms. Lietuva gali pasigirti pakankamai gerai išvystytu ligoninių tinklu su visa reikiama įranga.

Gimdyvių mirtingumas

Gimdyvių mirtingumo rodikliai atskleidžia rizikos rimtumą. Bet kalbant apie bendrą tendenciją, gimdyvių mirtingumo rodikliai neatrodo taip gerai, kaip norėtųsi. Ataskaitoje, kurioje 2000-2020 metais buvo stebimas gimdyvių mirtingumas nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, buvo nustatyta, kad 2020 metais visame pasaulyje mirė apie 287 000 mamų. Tai yra šiek tiek mažesnis kiekis, jei lygintume su 2016 metais, kai mirė 309 000 gimdyvių. Mirčių padaugėjo tose vietovėse, kuriose yra mažiau galimybių laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tad nepaisant to, jog tokių skaudžių nelaimių kartais išties pasitaiko, bent jau Lietuvoje gimdyvių mirtys būna itin retos. Be to, aktyviai siekiama, kad net ir kalbant pasaulio mastu, būtų kuo labiau sumažintas gimdyvių mirtingumas. Norima, jog iki 2030 metų 100 000 gimdymų tektų 70 mirčių.

Klizmos: istorija, rūšys ir naudojimas

Istorinė perspektyva

Istorikai spėja, kad pirmiesiems mintis apie žarnyno valymą vandeniu kilo egiptiečiams. Balzamuodami mirusiuosius jie pastebėjo, kad greičiausiai pradeda irti žmogaus skrandis ir viduriai. Todėl vietos gyventojai manė, kad visų ligų šaltinis glūdi žarnyne. Piramidžių statytojai parašė net kelis papirusus apie įvairius medicininius sutrikimus. Vienas jų buvo apie išeinamąją angą. Senuose įrašuose minima, kad egiptiečiai organizmo valymo procedūras atlikdavo tris kartus per mėnesį. Kilmingieji ir faraonai netgi turėdavo tarnus, kurie darydavo jiems klizmas. Taip bandė išsaugoti jaunystę ir gerą sveikatą.

Įvairūs šaltiniai liudija, kad toks žarnyno valymo būdas taikytas visame pasaulyje. Apie klizmas žinojo graikai, indai, Amerikos indėnai, ypač jos išpopuliarėjo viduramžiais. Manoma, kad Prancūzijos karaliui Liudvikui XIV per visą gyvenimą buvo padaryta apie 20 000 klizmų. Didikas tokiu būdu stengėsi išsaugoti jaunystę ir išvengti įvairių ligų.

Senovės Egipte ir viduramžiais klizmos darytos naudojant jaučio pūslę, storąsias kiaulės arba avies žarnas su galuose pritvirtintais plonais vamzdeliais. Pastarieji gaminti iš kaulų, ragų ir kitų medžiagų. Nors klizma buvo veiksminga priemonė gydant įvairius negalavimus, neretai pasitaikydavo rimtų sužeidimų. Dažniausiai dėl to kaltos nesterilios ir netinkamos priemonės. Šiais laikais sukurti specialūs medicininiai įrankiai - esmarcho indas, tam tikro skersmens žarnelė ir plonas antgalis - kuriuos galima įsigyti vaistinėse. Šios priemonės kur kas saugesnės, padeda išvengti gleivinės sužeidimų ir reguliuoti į žarnyną tekantį skystį. Klizma itin veiksminga norint pašalinti storojoje žarnoje susikaupusias nereikalingas medžiagas. Toks valymas atliekamas užkietėjus viduriams arba viduriuojant. Ši procedūra daroma ir kilus įvairioms alergijoms, sergant tam tikromis žarnyno ligomis, netgi reguliuojant svorį. Tokį poveikį pastebėjo senoliai, todėl šio gydymo metodo neatsisakoma iki šiol.

Skirtingos klizmų rūšys

Klizmos yra įvairių tipų, naudojamos skirtingiems tikslams:

• Vandens, arba valomoji klizma: Tai paprasčiausia klizma, per kurią į tiesiąją žarną suleidžiamas šiltas vanduo. Valomoji klizma daroma užkietėjus viduriams, apsinuodijus maistu, prieš tam tikras operacijas, gimdymą ir ruošiantis atlikti maitinamąsias arba vaistines klizmas. Ji sustiprina žarnyno peristaltiką, sudirgina gleivinę ir palengvina išsituštinimą. Klizmos tūris turėtų būti apie 1.0 - 1,5 litro, vanduo 25-35°C. Kai kada, siekiant labiau sudirginti žarnyną, gali būti vartojamas šaltesnis 20-15°C vanduo. Galima vandenyje ištirpinti 2-3 valgomuosius šaukštus aliejaus, glicerino.
• Aliejinė klizma: Darant šią klizmą į tiesiąją žarną patenka tam tikras kiekis kanapių, alyvuogių arba kitokio aliejaus. Žarnyne jis nusėda ant gleivinės sienelių, sulėtina vandens sugėrimą, atpalaiduoja raumenis ir palengvina tuštinimąsi. Todėl aliejinė klizma taikoma gydant stiprų arba lėtinį vidurių užkietėjimą. Vienai klizmai reikia pašildyti (iki 37-40°C) 50-100 ml aliejaus. Klizmos turinys supilamas švirkštu, per kateterį, kurio galas yra įkištas į tiesiąją žarną. Po pirmojo pasituštinimo galima toliau atlikti ir įprastinę valomąją klizmą.
• Maitinamoji klizma: Kaip žinia, iš storosios žarnos organizmas pasisavina skysčius, kartu su jais - ir tam tikras maistines medžiagas. Todėl ši klizma naudojama kaip dirbtinio maitinimo priemonė.
• Kavos klizma: veiksmingai valo žarnyną ir tulžies pūslę. Ji ne tik gerina peristaltiką, virškinimą, bet ir suteikia jėgų, padeda išvengti depresijos ir prastos nuotaikos.
• Krakmolo klizma: slopina padidėjusią žarnų peristaltiką ir daroma gydant storosios žarnos uždegimą - kolitą.
• Bario klizma: daroma atliekant fluoroskopinį storosios žarnos tyrimą. Jis padeda nustatyti pilvo skausmų, tuštinimosi sutrikimų ir kitų negalavimų priežastis.
• Hipertoninė klizma: ypač efektyviai skatina tuštinimosi refleksą. Bet jos negalima naudoti esant uždegiminiam procesui tiesiojoje žarnoje. Patartina prieš naudojant tokią klizmą pasitarti su gydančiu gydytoju ar slaugytoja. Atliekant hipertoninę klizmą suleidžiama 50-100 ml hipertoninio tirpalo (dažniausiai vartojamas 10 proc. natrio chlorido arba 20-30 proc. magnio sulfato tirpalas). Jei gali, pacientas turėtų išlaukti nesituštinęs 20-30 min.
• Sifoninė klizma: atliekama dažniausiai gydytojo nurodymu ir jo kontrolėje. Vandens supylimui naudojamas vieno litro atviras indas, sujungtas žarnele, naudojama įprastinei klizmai. Sifoninės klizmos atlikimui prireiks 10-12 l švaraus vandens, 1l talpos atviro rezervuaro, 1cm diametro ir 1,5 m ilgio guminės žarnelės. Į rezervuarą supilamas vanduo, įkišamas klizmos antgalis į tiesiąją žarną apie 10cm, (gilesnį įkišimą gali atlikti tik medikas, gerai įvaldęs sifoninės klizmos atlikimo techniką). Supilama neskubant apie 1 litras vandens ir rezervuaras nuleidžiamas žemyn. Supiltas vanduo išbėga. Žarnyno valymas vyksta susisiekiančių indų arba sifono principu ir atliekamas 10 ir daugiau kartų, kaskart keičiant vandenį. Procedūra atliekama kol iš žarnyno ištekėjęs vanduo būna skaidrus.

Liaudies medicinos klizmos būna labai įvairios - skirtingų žolelių, burokėlių nuovirai, medaus, cukraus, jogurto ir pan. Tačiau iš esmės jų nauda niekuo nesiskiria nuo anksčiau išvardytų klizmos rūšių. Taip pat yra naudojamos ir paruoštos, vienkartinės klizmos: vienkartinis klizmavimo rinkinys, klizmutės Mikrolax. Jų atlikimo technika yra aprašyta gamintojo pateiktoje instrukcijoje.

Šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės

Klizma - iš tiesų pavojinga procedūra, nes bet kuriuo atveju tai yra įsikišimas į organizmą. Netgi plonas vamzdelis kartais gali sukelti skausmą, o nešvarūs instrumentai - infekcijas. Todėl patariama klizmas patikėti atlikti specialistams. Ši procedūra yra tik vienas iš kelių galimų gydymo variantų. Tiesa, kartais jos neįmanoma išvengti arba ji skiriama tam tikroms ligoms gydyti. Tačiau tai nėra nuolatinis savigydos metodas. Per dažnas klizmų darymas sutrikdo įprastą žarnyno mikroflorą, kurioje privalo būti bakterijų, nes jos saugo organizmą nuo virusų. Be to, vanduo ar kiti skysčiai valant žarnyną pašalina druskas, o natrio trūkumas gali sukelti hiponatremiją.

Klizmavimas yra saugus ir efektyvus būdas, padedantis sureguliuoti storosios žarnos funkciją, išvengti vidurių užkietėjimo, padedantis esant meteorizmui, pašalinantis dujas iš organizmo. Klizmavimas - gana paprasta ir saugi procedūra. Šią procedūrą lengva atlikti. Tiesa, per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, nes trikdomas tuštinimosi refleksas. Gydymo tikslu galima atlikti augalinės kilmės įvairių žolių nuovirų klizmas.

Klizmos atlikimo technika

Klizmos atlikimui reikalingos priemonės:

• Stiklinis, plastmasinis ar guminis (jis nėra patogus) 1,5-2 l talpos rezervuaras (geriau skaidrus), kad būtų galima matyti, kiek skysčio subėgo į storąją žarną.
• Prie rezervuaro dugno tvirtinama gana stangri, apie 1.5 - 2.0 cm skersmens guminė ar silikoninė (taip pat geriau skaidri) apie 1.5m ilgio žarnelė.
• Žarnelės gale yra lengvai pakeičiamas antgalis, kurio gale yra viena ar kelios skylutės. Antgalis turėtų būti plastmasinis, juos lengva keisti. Geriausiai naudoti vienkartinius.
• Antgalio pradžioje ar ant šlangutės turėtų būti kraniukas ar spaustukas, kurio pagalba galima dozuoti skysčio supylimą. Praktikoje yra naudojami skrandžio turinio evakuacijai skirti zondai.

Klizmos atlikimo eiga:

1. Patiesiama vienkartinė neperšlampanti paklodė, pacientas guldomas ant kairio šono, kojos kiek sulenktos per kelius.
2. Klizmos antgalis įkišamas apie 10cm į tiesiąją žarną. Labai svarbu, kad įkišimo metu nebūtų pasipriešinimo, pacientas nejaustų jokio skausmo. Grubiai ar naudojant jėgą kišant antgalį, galima sužaloti tiesiosios žarnos gleivinę.
3. Įkišus antgalį, klizmos rezervuaras pakeliamas į 1 metro aukštį, atidaromas kraniukas ar atpalaiduojamas spaustukas ir lėtai suleidžiamas skystis, esantis rezervuare. Suleidimo greitis neturėtų būti didelis, nes gali atsirasti tiesiosios žarnos spazmas, pacientas neišlaikys supilamo skysčio.
4. Jei pacientas blogai sulaiko skystį (taip būna vyresnio amžiaus pacientams), galima paguldyti pacientą apie 15-20 laipsnių nuleidžiant viršutinę liemens dalį žemiau.

Įdomūs faktai apie klizmas

• Hipokratas tikėjo, kad klizma skaidrina protą, skaistina odą, gerina nuotaiką ir padeda išlikti jauniems.
• Filosofas ir gydytojas Avicena per dieną darydavosi bent aštuonias klizmas. Manoma, kad būtent tai galėjo pagreitinti jo mirtį.
• XVI a. vokiečių gydytojas klizmą atrado iš naujo. Tačiau vokiečiai tokį išradimą vertino skeptiškai.
• Železnovodske (Rusija) stovi maždaug 400 kg paminklas, skirtas klizmai.
• Z. Froido teigimu, tie, kurie be priežasties dažnai darosi klizmas, iš tiesų ne gydosi, o jaučia seksualinį pasitenkinimą.
• Floridoje (JAV) gyvenanti pora taip įprato prie kavos klizmų, kad jas darosi mažiausiai 100 kartų per mėnesį.
• Maistas nuo burnos iki išeinamosios angos nukeliauja maždaug per 36-48 val.
• Storoji žarna įsisavina labai mažai naudingų medžiagų.
• Žarnyne nesikaupia jokių nuodingų medžiagų - jos iš karto patenka į kepenis, kur nukenksminamos.
• Klizma netinka viduriavimui ar žarnyno ligoms gydyti. Ji tik laikinai palengvina negalavimų simptomus arba padeda išsituštinti.

tags: #klizmos #statymas #pries #gimdyma

• Išsamus vadovas apie NeoLife vitaminus vaikams
• Socialinio draudimo stažas Lietuvoje
• Sveikas maistas ir draugystė: ugdymas darželyje
• Iniciatyvos vaikų gerovei
• Konkursas ir statybos darbai Lietuvoje