Skiepai vaikams yra daugiau nei tik medicininė procedūra - tai rūpestingas žingsnis į sveiką ir laimingą ateitį. Šių mažų, bet galingų, veiksmų dėka galime užtikrinti, kad vaikai augtų stiprūs, sveiki ir galėtų laisvai tyrinėti pasaulį, be baimės susirgti rimtomis sveikatos ligomis, kurios, deja, ne visada neapsieina vien tik išgydomais simptomais.
Žinodami kuo daugiau apie kiekvieno skiepo specifiką, jo reikšmę bei laiką, kada jį geriausia atlikti ne tik pasirūpiname savo vaikais, bet ir kuriame sveiką ir saugią ateitį visiems. Jei kada nors sėdėjote tėvų grupėje - tiek realioje, tiek socialiniuose tinkluose - tikriausiai pastebėjote, kad skiepų tema sugeba įžiebti diskusiją greičiau nei bet kas kitas. Problema ta, kad internete informacijos yra tiek daug - ir tiek daug jos yra klaidinančios arba tiesiog netikslios - kad tėvams tikrai sunku atsirinkti, kuo tikėti. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaikų skiepus: be gąsdinimo, be moralizavimo, bet ir be pagražinimų. Tiesiog faktai ir praktiniai patarimai.
Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių.

Lietuvoje skiepijimas tiek vaikams, tiek suaugusiems atliekamas tik gavus paciento ar jo atstovo sutikimą. Į nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių įtraukti skiepai yra skiriami nemokamai ir visiems vaikams pagal jų amžių ir numatomą skiepijimo schemą. Valstybės finansuojamomis vakcinomis nemokamai pasiskiepyti galima su TLK sutartį sudarančiose įstaigose.
Pagal naujausią 2018 m. patvirtintą valstybės finansuojamų skiepų kalendorių, kuris vis papildomas (naujausias įtrauktas skiepas yra nuo B tipo meningokoninės infekcijos), skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos. Lietuvoje naudojamas Nacionalinis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, kuris numato skiepijimą nuo:
Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose. Šaltinis: 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-757.
Skiepijame anksti būtent todėl, kad kūdikiai yra pažeidžiamiausi. Skiepai ankstyvuoju gyvenimo etapu yra gyvybiškai svarbūs, nes jie apsaugo kūdikius, kol jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Pavyzdžiui, kokliušas (pertussis) gali būti mirtinas kūdikiams iki 6 mėnesių - o būtent šiame amžiuje jie dar negali gauti visų reikiamų dozių. Todėl labai svarbu, kad aplinkiniai žmonės - tėvai, seneliai, visi, kas bendrauja su kūdikiu - būtų paskiepyti. Tai vadinama kokonų strategija.
Skiepai yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti vaikus nuo rimtų infekcinių ligų, kurios gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ar net būti mirtinos. Kiekviena vakcina yra skirta apsaugoti nuo konkrečių ligų, kurios gali kelti pavojų vaikų sveikatai.
Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Papildomi rekomenduojami skiepai yra neįtraukti į Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių ir nefinansuojami valstybės, todėl pacientai turi apmokėti skiepo išlaidas.
Tai gali apimti skiepus nuo vėjaraupių, erkinio encefalito ar kitų infekcijų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai turi teisę atsisakyti skiepytis ar skiepyti savo vaikus, tačiau tai gali turėti pasekmių. Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl visų galimų skiepų ir jų svarbos vaiko sveikatai.

| Amžius | Rekomendacijos | Vakcina |
|---|---|---|
| Nuo 6 sav. iki 24 sav. | Nuo rotaviruso sukelto vėmimo ir viduriavimo. Tai oralinės vakcinos, sugirdomos vaikui keliais etapais. | ROTARIX, Rotateq |
| Nuo 9 mėn. | Nuo vėjaraupių. Galima skiepyti ir vyresnio amžiaus vaikus, jei jie nesirgo vėjaraupiais. | VARILRIX |
| Nuo 1 metų | Nuo erkinio encefalito. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės. Geriausia pradėti skiepyti žiemą arba ankstyvą pavasarį. | TicoVac, ENCEPPUR |
| Nuo 2 mėn. | Prieš pneumokoką - kvėpavimo takų infekcijų sukėlėją, rekomenduojama dažnai sergantiems vaikams. | Prevenar |
| Nuo 1 metų | Nuo hepatito A. Keliaujantiems ir pradedantiems lankytis kolektyvuose rekomenduojama skiepytis. | HAVRIX |
| Mergaitėms nuo 12 metų | Nuo ŽPV. Efektyviai saugo nuo gimdos kaklelio vėžio. | Cervarix ir Silgard |
Yra ir papildomų skiepų, kuriais skiepijami keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose yra grėsmė užsikrėsti tokiomis ligomis kaip vidurių šiltinė, geltonasis drugys, hepatitas A ir kiti. Jeigu planuojate vykti į Azijos, Afrikos šalis, be abejo, reikėtų atsižvelgti į reikalingus skiepus ir ne tik paskiepyti vaiką, bet ir patiems pasiskiepyti. Erkę galima pasigauti ir Vingio parke. Lietuvoje nekompensuojama erkinio encefalito vakcina. Pas mus didelis sergamumas šia liga ir specifinio gydymo nuo jos nėra. Vaikus galima skiepyti nuo vienų metų, dabar pavasaris, balandis, erkės atsibunda, tad labai rekomenduojame paskiepyti tuos vaikus, kurie dažniau būna su tėvais gamtoje, gyvena miškingose teritorijose.

Skiepai veikia labai paprastai: jie „parodo” imuninei sistemai pavojingą mikroorganizmą tuo metu, kai vaikas nėra tikrai sergantis. Imuninė sistema išmoksta atpažinti grėsmę ir sukuria atminties ląsteles. Jei vėliau vaikas susidurs su tikru patogenu, organizmas jau žinos, ką daryti - ir reaguos greitai bei efektyviai.
Svarbu suprasti: skiepai nemoko imuninės sistemos nieko, ko ji negalėtų išmokti pati. Jie tiesiog tai daro kontroliuojamomis sąlygomis - be realios ligos rizikos. Tyrimų duomenimis, paskiepijus vaikus iki 6 mėn. amžiaus, imuninis atsakas išlieka mažiausiai 15-20 metų, kartais - visą gyvenimą.
Skirtingi skiepai tai daro skirtingais būdais:

Aliuminis skiepuose veikia kaip adjuvantas - medžiaga, sukelianti stipresnį imuninį atsaką. Vienoje hepatito B skiepo dozėje yra nuo 0,25 iki 0,5 mg aliuminio. Vaikui augant, aliuminio į organizmą patenka vis daugiau. Suaugusieji per dieną „suvalgo“ 7-9 mg aliuminio, kurio yra daugelyje maisto produktų. Dalis aliuminio į maistą patenka iš pakuočių - folijos, skardinių.
Nepriklausomai nuo to, kaip aliuminis patenka į organizmą, didžioji jo dalis yra pašalinama ir nesikaupia. Su maistu gaunamas aliuminis iš organizmo šalinasi geriau, nei aliuminis, gaunamas su vakcinomis, tačiau su maistu per visą gyvenimą gaunamo aliuminio kiekis yra nepalyginamai didesnis, nei gaunamo su skiepais. Aliuminis yra laikomas neurotoksinu, mokslininkai tebetiria aliuminio poveikį smegenims.

Čia tėvai dažniausiai nerimauja, ir tai visiškai suprantama. Niekas nenori matyti savo vaiko kenčiančio - net jei tai trunka tik dieną ar dvi. Skiepai turi praeiti visą ilgą kelią, kol ateina į mūsų rinką. Tikrai neturime jokio pagrindo vadinti skiepų nesaugiais. Kiekvienas skiepas turi būti patikrintas klinikiniais tyrimais.
Dauguma su vakcinomis susijusių šalutinių poveikių yra nedideli ir paprastai praeina per kelias dienas. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti tokios reakcijos: paraudimas, patinimas ir skausmas dūrio vietoje; irzlumas, neramumas, mieguistumas; lengvas karščiavimas. Šios reakcijos rodo, kad imuninė sistema sąveikauja su vakcina. Tai normalu. Nors šie simptomai gali jus neraminti, dažniausiai jie greitai praeina savaime. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra skausmas, paraudimas, patinimas dūrio vietoje, iki trijų dienų gali pasireikšti bendri negalavimo simptomai, gali būti nedidelis karščiavimas.
Temperatūra nėra katastrofa, rekomenduojame duoti paracetamolio ar ibuprofeno ir per keletą dienų tai praeina. Reakcija į skiepą priklauso ir nuo pačios vakcinos. Jos skirstomos į antigenines vakcinas, kuriose yra tik tam tikra to viruso ar bakterijos dalelė, antigenas, tai nėra visas virusas ar bakterija. Į tokias vakcinas reakcijos būna gerokai silpnesnės. O, sakykime, skiepo nuo tymų vakcinoje yra gyva susilpninta bakterija. Tai taip pat nėra gyvas virusas, kuris sukelia ligą. Pasiskiepiję šia vakcina jūs nesusirgsite, jūsų vaikas taip pat nesusirgs, tiesiog reakcija, tikėtina, bus didesnė. Priklauso ir nuo paties asmens, pavyzdžiui, alerginė būklė, kuri gali išprovokuoti didesnę reakciją. Kartais mes negalime nuspėti: ir alergijų, atrodo, nėra, ir vaikas sveikas, bet būna didesnė reakcija.
Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją! VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Rimtas šalutinis skiepijimo poveikis yra labai retas. Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) rizika bet kuriai vakcinai yra labai maža. Anafilaksija paprastai įvyksta per kelias minutes po vakcinacijos, prieš jums ir jūsų kūdikiui paliekant kliniką. Todėl, jei prireiktų tolesnio gydymo, po skiepijimo prašoma pasilikti medicinos įstaigoje bent 15 minutes.
Kada kreiptis į gydytoją:
Svarbu žinoti, kad yra situacijų, kai skiepijimas tikrai atidedamas arba nerekomenduojamas. Tai nėra mitas - tai medicininė realybė. Absoliučios kontraindikacijos (skiepyti negalima):
Laikinosios kontraindikacijos (skiepijimas atidedamas):
Skiepyti kūdikio HB vakcina negalima, jeigu po ankstesnės dozės vaikui buvo bet kokių sveikatos sutrikimų, jei kūdikis yra jautrus bet kuriai sudėtinei vakcinos daliai, jei yra egzemos ar alergijos požymių, jei vaikas serga sunkia infekcine liga, pasireiškiančia aukšta (38°C ar aukštesne) temperatūra. Gydytojas, atsižvelgęs į gimdyvės ir naujagimio sveikatos būklę, gali pasiūlyti alternatyvų skiepijimo grafiką. Lengva liga, tokia kaip peršalimas ar nedidelė temperatūra, paprastai nėra priežastis atidėti skiepijimą. Tačiau verta pasitarti su gydytoju dėl skiepo atidėjimo. Karščiuojantis vaikas paprastai neskiepijamas - skiepijimas atidedamas.
Paprastai skiepijimą atlieka šeimos gydytojas, jis žino visą to asmens ligos istoriją nuo gimimo, galbūt anksčiau yra buvusios alerginės reakcijos ar imunosupresinės būklės gydymas chemoterapija, onkologinės ligos, kai galbūt tą skiepą vertėtų atidėti. O galbūt yra buvusi stipri alerginė reakcija į komponentą, kuris yra tos vakcinos sudėtyje. Specialių tyrimų dažniausiai neatliekame, tiesiog bendrai vertiname būklę, matuojame temperatūrą, teiraujamės, ar pastarąsias tris dienas nekarščiavo, ar nebuvo peršalimo, virusinės infekcijos požymių. Rekomenduojama skiepyti visiškai sveiką žmogų. Net jei yra sloga, rekomenduoju skiepijimąsi atidėti, kad pacientas būtų visiškai sveikas - kad susidarytų kuo geresnis imunitetas ir būtų kuo mažiau šalutinių reakcijų.
„Mano nuomone, tai yra didžiulė problema, kurią galime sustabdyti tik skiepydami vaikus ir suaugusiuosius, kurie jau nebeturi imuniteto“, - įsitikinusi Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė. „Engerix-B“ vakcina prieš naudojimą turi būti gerai papurtoma. Skiepijant ant specialaus švirkšto reikia uždėti sterilią, ką tik iš pakuotės išimtą adatą. Jeigu naudojama vakcina iš buteliuko, ji turi būti pritraukiama ir pacientui sušvirkščiama steriliu, ką tik iš pakuotės išimtu švirkštu ir adata. Vakcinos negalima švirkšti giliai į odą ar į sėdmenų raumenis, nes taip skiepijant nesusiformuoja reikiama apsauga.
Dėl to, kad skiepų yra daug ir jie skiriami anksti, kartais tėvams atrodo, kad vaikui „per daug”. Tačiau tyrimai rodo, kad kūdikio imuninė sistema gali vienu metu susidoroti su tūkstančiais skirtingų antigenų. Kelių skiepų vienu metu davimas neapkrauna imuninės sistemos - o vaikui sutaupo vizitų pas gydytoją ir streso.

Yra toks posakis, kad vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Daug kam taip atrodo: kam čia skiepytis, jei tų ligų nėra, tada juk nėra ir pavojaus. Galbūt čia ir slypi ta didžioji dalis mitų ir nenoro skiepytis. Daug kam taip atrodo: kam čia skiepytis, jei tų ligų nėra, tada juk nėra ir pavojaus. Kolektyvinė apsauga - arba bandos imunitetas - veikia tik tada, kai pakankamas procentas gyventojų yra paskiepytas. Tymams tai yra apie 95%. Kai skiepijimosi lygis krenta žemiau šios ribos, net ir paskiepyti žmonės tampa pažeidžiami - nes vakcinos neveikia 100% efektyviai visiems. Labiausiai nukenčia tie, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti paskiepyti: kūdikiai, imunokompromituoti žmonės, vyresnio amžiaus žmonės. Jūsų sprendimas skiepyti ar neskiepyti savo vaiką nėra tik asmeninis - jis turi įtakos ir kitiems.
Kiti populiarūs mitai:
1998 m. buvo paskelbta tokia studija, kurioje ištirta tik dvylika vaikų ir neva nustatyta sąsaja tarp autizmo ir skiepo nuo tymų. Po kurio laiko tas mokslinis darbas buvo diskredituotas, gydytojui atimta mediko licencija ir įrodyta, kad tai nebuvo mokslinis tyrimas, kitaip tariant - netikra žinia. Paskui buvo atlikta daugybė tyrimų ir paneigtos bet kokios sąsajos tarp autizmo ir skiepo nuo tymų. 2002-aisiais Danijoje buvo atlikta didžiulė studija - paskiepyta daugiau kaip 200 tūkst. vaikų ir jokios sąsajos nėra. Galbūt reikėtų remtis įrodymais grįsta medicina, o ne gandais.
Skiepijimas - tai stresas ir vaikui, ir tėvams. Bet yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad viskas praeitų kiek įmanoma sklandžiau. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
tags: #kudikio #skiepas #mieguistas