Kūdikių Skiepai: Svarbiausia Informacija Apie Vakcinaciją ir Galimas Reakcijas

Skiepai vaikams yra daugiau nei tik medicininė procedūra - tai rūpestingas žingsnis į sveiką ir laimingą ateitį. Šių mažų, bet galingų, veiksmų dėka galime užtikrinti, kad vaikai augtų stiprūs, sveiki ir galėtų laisvai tyrinėti pasaulį, be baimės susirgti rimtomis sveikatos ligomis, kurios, deja, ne visada neapsieina vien tik išgydomais simptomais.

Žinodami kuo daugiau apie kiekvieno skiepo specifiką, jo reikšmę bei laiką, kada jį geriausia atlikti ne tik pasirūpiname savo vaikais, bet ir kuriame sveiką ir saugią ateitį visiems. Jei kada nors sėdėjote tėvų grupėje - tiek realioje, tiek socialiniuose tinkluose - tikriausiai pastebėjote, kad skiepų tema sugeba įžiebti diskusiją greičiau nei bet kas kitas. Problema ta, kad internete informacijos yra tiek daug - ir tiek daug jos yra klaidinančios arba tiesiog netikslios - kad tėvams tikrai sunku atsirinkti, kuo tikėti. Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie vaikų skiepus: be gąsdinimo, be moralizavimo, bet ir be pagražinimų. Tiesiog faktai ir praktiniai patarimai.

Skiepijimas, siekiant suvaldyti vakcinomis valdomas užkrečiamąsias ligas, yra viena iš užkrečiamųjų ligų kontrolės prioritetinių priemonių.

Nacionalinis Vaikų Profilaktinių Skiepijimų Kalendorius Lietuvoje

Lietuvoje skiepijimas tiek vaikams, tiek suaugusiems atliekamas tik gavus paciento ar jo atstovo sutikimą. Į nacionalinį Lietuvos skiepijimo kalendorių įtraukti skiepai yra skiriami nemokamai ir visiems vaikams pagal jų amžių ir numatomą skiepijimo schemą. Valstybės finansuojamomis vakcinomis nemokamai pasiskiepyti galima su TLK sutartį sudarančiose įstaigose.

Pagal naujausią 2018 m. patvirtintą valstybės finansuojamų skiepų kalendorių, kuris vis papildomas (naujausias įtrauktas skiepas yra nuo B tipo meningokoninės infekcijos), skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, Žmogaus papilomos viruso, rotavirusinės infekcijos. Lietuvoje naudojamas Nacionalinis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, kuris numato skiepijimą nuo:

• Tuberkuliozės (BCG) - gimdymo namuose
• Hepatito B - pirmomis gyvenimo dienomis
• Difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Hib infekcijos - nuo 2 mėnesių
• Pneumokokinės infekcijos - nuo 2 mėnesių
• Tymų, kiaulytės, raudonukės - 15-18 mėnesių
• Ir kitų ligų pagal amžių

Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose. Šaltinis: 2015 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-757.

Kodėl Skiepijami Kūdikiai Ankstyvame Amžiuje?

Skiepijame anksti būtent todėl, kad kūdikiai yra pažeidžiamiausi. Skiepai ankstyvuoju gyvenimo etapu yra gyvybiškai svarbūs, nes jie apsaugo kūdikius, kol jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Pavyzdžiui, kokliušas (pertussis) gali būti mirtinas kūdikiams iki 6 mėnesių - o būtent šiame amžiuje jie dar negali gauti visų reikiamų dozių. Todėl labai svarbu, kad aplinkiniai žmonės - tėvai, seneliai, visi, kas bendrauja su kūdikiu - būtų paskiepyti. Tai vadinama kokonų strategija.

Skiepai yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti vaikus nuo rimtų infekcinių ligų, kurios gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų ar net būti mirtinos. Kiekviena vakcina yra skirta apsaugoti nuo konkrečių ligų, kurios gali kelti pavojų vaikų sveikatai.

Konkretūs Skiepai Nacionaliniame Kalendoriuje

• Skiepas nuo tuberkuliozė (BCG vakcina): BCG vakcina apsaugo nuo tuberkuliozės, sunkios bakterinės ligos, kuri gali pažeisti plaučius, smegenis ir kitas kūno dalis.
• Skiepas nuo hepatito B (HepB vakcina): Ši vakcina apsaugo nuo hepatito B, virusinės infekcijos, kuri gali sukelti kepenų ligas, įskaitant kepenų vėžį. Vaikams skiepijimas pradedamas dar gimdykloje, per pirmąsias 24 gyvenimo valandas, ir yra ypač svarbus, nes hepatitas B gali būti perduodamas per motinos kraują gimdymo metu. Lietuvoje HB vakcina pagal profilaktinių vaikų skiepijimų kalendorių rekomenduojama skiepyti naujagimius per 24 val. po gimimo. Pakartotinės vakcinos dozės įskiepijamos kūdikiui sulaukus 1 mėn. Naujagimiai nuo hepatito B pradėti skiepyti 1998 m. Pastaraisiais metais Lietuvoje registruojama iki 300 hepatito B atvejų (Pasaulio Sveikatos Organizacijos vertinimu, realus skaičius, įvertinus sergančius lengvesne forma ir nesikreipusius į medikus, yra apie 6 kartus didesnis). Lietuvoje sergamumas šia infekcine liga yra net 5 kartus didesnis, lyginant su, pavyzdžiui, Danija ar Vokietija, o ES vidurkį viršija apie du kartus.
• Skiepai nuo difterijos, stabligės, kokliušo (DTaP vakcina): DTaP vakcina apsaugo nuo trijų pavojingų ligų: difterijos, stabligės ir kokliušo. Ši vakcina rekomenduojama kūdikiams ir mažiems vaikams, nes šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip kvėpavimo nepakankamumas, širdies problemos ar net mirtis. Vakcina taip pat rekomenduojama nėščiosioms bei naujagimio artimiesiems, kadangi 50 proc. kūdikių kokliušu užsikrečia nuo artimųjų.
• Skiepas nuo poliomielito (IPV vakcina): Poliomielito (IPV) vakcina apsaugo nuo poliomielito - virusinės ligos, kuri gali sukelti paralyžių, retais atvejais - mirtį. Vaikų skiepijimas nuo poliomielito yra būtinas siekiant išvengti visų įmanomų šios ligos pasekmių.
• Skiepas nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos (Hib vakcina): Hib vakcina apsaugo nuo bakterinės infekcijos, kuri gali sukelti sunkias ligas, tokias kaip meningitas, plaučių uždegimas ir kraujo infekcijos. Vaikų skiepijimas yra ypač svarbus, nes Hib infekcija gali būti mirtina, ypač jaunesniems nei 5 metų vaikams.
• Skiepai nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito (MMR vakcina): MMR vakcina apsaugo nuo trijų virusinių ligų: tymų, kiaulytės ir raudonukės. Šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip smegenų uždegimas, nevaisingumas (kiaulytė) ar apsigimimai (raudonukė). Skiepijimas padeda apsaugoti tiek vaiką, tiek ir kitus, išvengiant ligų plitimo. Balandžio 5 d. duomenimis, Lietuvoje užfiksuoti 406 tymų susirgimo atvejai šiemet. Deja, skaičius vis didėja.
• Skiepas nuo pneumokokinės infekcijos (PCV vakcina): Pneumokokinė vakcina apsaugo nuo infekcijų, kurias sukelia pneumokoko bakterijos, tokios kaip meningitas, plaučių uždegimas ir vidurinės ausies uždegimas. Ypač svarbu skiepyti vaikus, nes šios infekcijos gali būti labai pavojingos kūdikiams ir mažiems vaikams.
• Skiepas nuo žmogaus papilomos viruso (HPV vakcina): ŽPV vakcina apsaugo nuo žmogaus papilomos viruso, kuris gali sukelti gimdos kaklelio, gerklės ir kitų tipų vėžį. Skiepijimas rekomenduojamas paaugliams, tiek mergaitėms, tiek berniukams, prieš pradedant lytinį gyvenimą, siekiant maksimalios apsaugos. Mergaitėms nuo 12 metų ŽPV vakcinos Cervarix ir Silgard. Skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis). Visi vaikai nemokamai skiepijami dviem vakcinos dozėmis. Taikant kitą skiepijimo schemą, kai reikalingos daugiau nei dvi vakcinos dozės, du skiepijimai atliekami nemokamai, kiti skiepijimai atliekami savo lėšomis.
• Skiepas nuo B tipo meningokoko (MenB vakcina): B tipo meningokoko vakcina apsaugo nuo meningokokinės infekcijos, kuri gali sukelti meningitą ir sepsį - itin pavojingas ligas, kurios gali būti mirtinos arba sukelti rimtų ilgalaikių sveikatos problemų. Skiepijimas ypač svarbus vaikams ir jaunuoliams, kadangi šie asmenys yra didžiausios rizikos grupėje.
• Skiepas nuo rotaviruso (RV vakcina): Rotaviruso vakcina apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, kuri yra pagrindinė sunkios viduriavimo ir dehidratacijos priežastis kūdikiams ir mažiems vaikams. Skiepijimas rekomenduojamas ankstyvame amžiuje, kad būtų išvengta hospitalizacijos dėl šios infekcijos. Skiepijama pakartotinai.

Rekomenduojami Papildomi Skiepai

Taip pat yra ir rekomenduojamų skiepų grupė, kurių valstybė nefinansuoja, bet juos patariama atlikti siekiant užtikrinti vaiko imuninį atsparumą tam tikroms ligoms. Papildomi rekomenduojami skiepai yra neįtraukti į Lietuvos nacionalinį skiepijimo kalendorių ir nefinansuojami valstybės, todėl pacientai turi apmokėti skiepo išlaidas.

Tai gali apimti skiepus nuo vėjaraupių, erkinio encefalito ar kitų infekcijų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tėvai turi teisę atsisakyti skiepytis ar skiepyti savo vaikus, tačiau tai gali turėti pasekmių. Rekomenduojama pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl visų galimų skiepų ir jų svarbos vaiko sveikatai.

Rekomenduojamų papildomų skiepų lentelė:

Yra ir papildomų skiepų, kuriais skiepijami keliautojai, vykstantys į šalis, kuriose yra grėsmė užsikrėsti tokiomis ligomis kaip vidurių šiltinė, geltonasis drugys, hepatitas A ir kiti. Jeigu planuojate vykti į Azijos, Afrikos šalis, be abejo, reikėtų atsižvelgti į reikalingus skiepus ir ne tik paskiepyti vaiką, bet ir patiems pasiskiepyti. Erkę galima pasigauti ir Vingio parke. Lietuvoje nekompensuojama erkinio encefalito vakcina. Pas mus didelis sergamumas šia liga ir specifinio gydymo nuo jos nėra. Vaikus galima skiepyti nuo vienų metų, dabar pavasaris, balandis, erkės atsibunda, tad labai rekomenduojame paskiepyti tuos vaikus, kurie dažniau būna su tėvais gamtoje, gyvena miškingose teritorijose.

Kaip Iš Tikrųjų Veikia Skiepai ir Jų Sauga

Skiepai veikia labai paprastai: jie „parodo” imuninei sistemai pavojingą mikroorganizmą tuo metu, kai vaikas nėra tikrai sergantis. Imuninė sistema išmoksta atpažinti grėsmę ir sukuria atminties ląsteles. Jei vėliau vaikas susidurs su tikru patogenu, organizmas jau žinos, ką daryti - ir reaguos greitai bei efektyviai.

Svarbu suprasti: skiepai nemoko imuninės sistemos nieko, ko ji negalėtų išmokti pati. Jie tiesiog tai daro kontroliuojamomis sąlygomis - be realios ligos rizikos. Tyrimų duomenimis, paskiepijus vaikus iki 6 mėn. amžiaus, imuninis atsakas išlieka mažiausiai 15-20 metų, kartais - visą gyvenimą.

Skirtingi Vakcinų Tipai

Skirtingi skiepai tai daro skirtingais būdais:

• Susilpninti gyvieji vakcinai (pvz., MMR - tymų, kiaulytės, raudonukės) naudoja susilpnintą, bet gyvą virusą. Jie sukuria stiprų ir ilgalaikį imunitetą.
• Inaktyvuoti vakcinai (pvz., nuo poliomielito) naudoja nužudytą patogeną. Saugūs, bet kartais reikia kelių dozių.
• Subvienetiniai vakcinai naudoja tik specifines patogeno dalis - pavyzdžiui, baltymus. Taip veikia skiepas nuo kokliušo.
• mRNR vakcinai - naujesnė technologija, kuri moko ląsteles gaminti tam tikrą baltymą, sukeliantį imuninį atsaką.

Aliuminis Vakcinose: Kas Tai ir Kodėl Jis Naudojamas?

Aliuminis skiepuose veikia kaip adjuvantas - medžiaga, sukelianti stipresnį imuninį atsaką. Vienoje hepatito B skiepo dozėje yra nuo 0,25 iki 0,5 mg aliuminio. Vaikui augant, aliuminio į organizmą patenka vis daugiau. Suaugusieji per dieną „suvalgo“ 7-9 mg aliuminio, kurio yra daugelyje maisto produktų. Dalis aliuminio į maistą patenka iš pakuočių - folijos, skardinių.

Nepriklausomai nuo to, kaip aliuminis patenka į organizmą, didžioji jo dalis yra pašalinama ir nesikaupia. Su maistu gaunamas aliuminis iš organizmo šalinasi geriau, nei aliuminis, gaunamas su vakcinomis, tačiau su maistu per visą gyvenimą gaunamo aliuminio kiekis yra nepalyginamai didesnis, nei gaunamo su skiepais. Aliuminis yra laikomas neurotoksinu, mokslininkai tebetiria aliuminio poveikį smegenims.

Šalutiniai Poveikiai ir Reakcijos Po Skiepų

Čia tėvai dažniausiai nerimauja, ir tai visiškai suprantama. Niekas nenori matyti savo vaiko kenčiančio - net jei tai trunka tik dieną ar dvi. Skiepai turi praeiti visą ilgą kelią, kol ateina į mūsų rinką. Tikrai neturime jokio pagrindo vadinti skiepų nesaugiais. Kiekvienas skiepas turi būti patikrintas klinikiniais tyrimais.

Dauguma su vakcinomis susijusių šalutinių poveikių yra nedideli ir paprastai praeina per kelias dienas. Kai kuriems vaikams gali pasireikšti tokios reakcijos: paraudimas, patinimas ir skausmas dūrio vietoje; irzlumas, neramumas, mieguistumas; lengvas karščiavimas. Šios reakcijos rodo, kad imuninė sistema sąveikauja su vakcina. Tai normalu. Nors šie simptomai gali jus neraminti, dažniausiai jie greitai praeina savaime. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra skausmas, paraudimas, patinimas dūrio vietoje, iki trijų dienų gali pasireikšti bendri negalavimo simptomai, gali būti nedidelis karščiavimas.

Temperatūra nėra katastrofa, rekomenduojame duoti paracetamolio ar ibuprofeno ir per keletą dienų tai praeina. Reakcija į skiepą priklauso ir nuo pačios vakcinos. Jos skirstomos į antigenines vakcinas, kuriose yra tik tam tikra to viruso ar bakterijos dalelė, antigenas, tai nėra visas virusas ar bakterija. Į tokias vakcinas reakcijos būna gerokai silpnesnės. O, sakykime, skiepo nuo tymų vakcinoje yra gyva susilpninta bakterija. Tai taip pat nėra gyvas virusas, kuris sukelia ligą. Pasiskiepiję šia vakcina jūs nesusirgsite, jūsų vaikas taip pat nesusirgs, tiesiog reakcija, tikėtina, bus didesnė. Priklauso ir nuo paties asmens, pavyzdžiui, alerginė būklė, kuri gali išprovokuoti didesnę reakciją. Kartais mes negalime nuspėti: ir alergijų, atrodo, nėra, ir vaikas sveikas, bet būna didesnė reakcija.

Kada Kreiptis į Gydytoją po Skiepų?

Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją! VVKT skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Rimtas šalutinis skiepijimo poveikis yra labai retas. Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) rizika bet kuriai vakcinai yra labai maža. Anafilaksija paprastai įvyksta per kelias minutes po vakcinacijos, prieš jums ir jūsų kūdikiui paliekant kliniką. Todėl, jei prireiktų tolesnio gydymo, po skiepijimo prašoma pasilikti medicinos įstaigoje bent 15 minutes.

Kada kreiptis į gydytoją:

• Temperatūra viršija 39°C ir nereaguoja į vaistus.
• Vaikas verkia nepertraukiamai daugiau nei 3 valandas.
• Injekcijos vieta labai patinusi, karšta, raudona ir skausminga.
• Vaikas yra neįprastai mieguistas arba sunkiai pažadinamas.
• Bet kokie simptomai, kurie jus neramina.

Skiepijimo Kontraindikacijos

Svarbu žinoti, kad yra situacijų, kai skiepijimas tikrai atidedamas arba nerekomenduojamas. Tai nėra mitas - tai medicininė realybė. Absoliučios kontraindikacijos (skiepyti negalima):

• Sunki alerginė reakcija į ankstesnę tos pačios vakcinos dozę.
• Sunki alergija į vakcinos komponentą.
• Gyvosios vakcinos (pvz., MMR) - imunosupresuotiems vaikams (pvz., sergantiems onkologinėmis ligomis, gaunantiems chemoterapiją).

Laikinosios kontraindikacijos (skiepijimas atidedamas):

• Ūminė liga su karščiavimu.
• Kai kurie vaistai (pvz., kortikosteroidai didelėmis dozėmis).
• Neseniai gautos kraujo transfuzijos ar imunoglobulinai.

Skiepyti kūdikio HB vakcina negalima, jeigu po ankstesnės dozės vaikui buvo bet kokių sveikatos sutrikimų, jei kūdikis yra jautrus bet kuriai sudėtinei vakcinos daliai, jei yra egzemos ar alergijos požymių, jei vaikas serga sunkia infekcine liga, pasireiškiančia aukšta (38°C ar aukštesne) temperatūra. Gydytojas, atsižvelgęs į gimdyvės ir naujagimio sveikatos būklę, gali pasiūlyti alternatyvų skiepijimo grafiką. Lengva liga, tokia kaip peršalimas ar nedidelė temperatūra, paprastai nėra priežastis atidėti skiepijimą. Tačiau verta pasitarti su gydytoju dėl skiepo atidėjimo. Karščiuojantis vaikas paprastai neskiepijamas - skiepijimas atidedamas.

Paprastai skiepijimą atlieka šeimos gydytojas, jis žino visą to asmens ligos istoriją nuo gimimo, galbūt anksčiau yra buvusios alerginės reakcijos ar imunosupresinės būklės gydymas chemoterapija, onkologinės ligos, kai galbūt tą skiepą vertėtų atidėti. O galbūt yra buvusi stipri alerginė reakcija į komponentą, kuris yra tos vakcinos sudėtyje. Specialių tyrimų dažniausiai neatliekame, tiesiog bendrai vertiname būklę, matuojame temperatūrą, teiraujamės, ar pastarąsias tris dienas nekarščiavo, ar nebuvo peršalimo, virusinės infekcijos požymių. Rekomenduojama skiepyti visiškai sveiką žmogų. Net jei yra sloga, rekomenduoju skiepijimąsi atidėti, kad pacientas būtų visiškai sveikas - kad susidarytų kuo geresnis imunitetas ir būtų kuo mažiau šalutinių reakcijų.

Mitus griaunantys Faktai Apie Skiepus

„Mano nuomone, tai yra didžiulė problema, kurią galime sustabdyti tik skiepydami vaikus ir suaugusiuosius, kurie jau nebeturi imuniteto“, - įsitikinusi Baltijos ir Amerikos klinikos bendrosios praktikos gydytoja Vaidilė Strazdienė. „Engerix-B“ vakcina prieš naudojimą turi būti gerai papurtoma. Skiepijant ant specialaus švirkšto reikia uždėti sterilią, ką tik iš pakuotės išimtą adatą. Jeigu naudojama vakcina iš buteliuko, ji turi būti pritraukiama ir pacientui sušvirkščiama steriliu, ką tik iš pakuotės išimtu švirkštu ir adata. Vakcinos negalima švirkšti giliai į odą ar į sėdmenų raumenis, nes taip skiepijant nesusiformuoja reikiama apsauga.

Dėl to, kad skiepų yra daug ir jie skiriami anksti, kartais tėvams atrodo, kad vaikui „per daug”. Tačiau tyrimai rodo, kad kūdikio imuninė sistema gali vienu metu susidoroti su tūkstančiais skirtingų antigenų. Kelių skiepų vienu metu davimas neapkrauna imuninės sistemos - o vaikui sutaupo vizitų pas gydytoją ir streso.

Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus

• Ar skiepai yra saugūs? Taip, skiepai yra kruopščiai ištirti ir patvirtinti kaip saugūs tiek vaikams, tiek suaugusiems. Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra saugios - jos yra patvirtintos Europos vaistų agentūros ir registruotos Lietuvoje. Šalutinis poveikis dažniausiai yra lengvas ir laikinas, pvz.: paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje, karščiavimas. Sunkios reakcijos yra labai retos.
• Ar galima atidėti vaikų skiepijimą? Nors kai kai kurie tėvai gali norėti atidėti skiepijimą, svarbu laikytis rekomenduojamo skiepų grafiko, kad vaikas būtų apsaugotas nuo ligų kuo anksčiau. Vėluojant skiepyti, vaikas gali tapti pažeidžiamas infekcijoms.
• Ar gali vaikas gauti kelis skiepus vienu metu? Taip, keli skiepai gali būti suleidžiami vieno apsilankymo metu. Rekomenduojama pasitarti su savo gydytoju.
• Ar vaikas gali būti skiepijamas, jei jis serga? Lengva liga, tokia kaip peršalimas ar nedidelė temperatūra, paprastai nėra priežastis atidėti skiepijimą. Tačiau verta pasitarti su gydytoju dėl skiepo atidėjimo.
• Ar skiepai gali sukelti ligą, nuo kurios turėtų apsaugoti? Ne, skiepai negali sukelti ligos, nuo kurios jie skirti apsaugoti. Kai kurios vakcinos sudarytos iš susilpnintų ar negyvų virusų ar bakterijų, todėl jos negali sukelti ligos.
• Ką daryti, jei vaikas praleido skiepą? Jei praleidote planuotą skiepą, susisiekite su savo gydytoju ir susitarkite dėl vizito. Skiepijimo grafikas gali būti koreguojamas.
• Ar reikalingi papildomi skiepai keliaujant į užsienį? Priklausomai nuo kelionės tikslo, gali reikėti papildomų skiepų. Būtina pasitarti su gydytoju prieš kelionę, kad užtikrintumėte, jog vaikas yra tinkamai apsaugotas.
• Ar reikia skiepyti vaikus nuo retų ligų? Taip, nes skiepijimas padeda išvengti tiek užsikrėtimo, tiek ligos plitimo.

Klaidingi Teiginiai Apie Skiepus

Yra toks posakis, kad vakcinos tapo savo sėkmės įkaitėmis. Daug kam taip atrodo: kam čia skiepytis, jei tų ligų nėra, tada juk nėra ir pavojaus. Galbūt čia ir slypi ta didžioji dalis mitų ir nenoro skiepytis. Daug kam taip atrodo: kam čia skiepytis, jei tų ligų nėra, tada juk nėra ir pavojaus. Kolektyvinė apsauga - arba bandos imunitetas - veikia tik tada, kai pakankamas procentas gyventojų yra paskiepytas. Tymams tai yra apie 95%. Kai skiepijimosi lygis krenta žemiau šios ribos, net ir paskiepyti žmonės tampa pažeidžiami - nes vakcinos neveikia 100% efektyviai visiems. Labiausiai nukenčia tie, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti paskiepyti: kūdikiai, imunokompromituoti žmonės, vyresnio amžiaus žmonės. Jūsų sprendimas skiepyti ar neskiepyti savo vaiką nėra tik asmeninis - jis turi įtakos ir kitiems.

Kiti populiarūs mitai:

• „Skiepuose yra gyvsidabris” - tiogimerosal, gyvsidabrio junginys, buvo naudojamas kaip konservantas kai kuriose vakcinose. Daugumoje šiuolaikinių vaikų vakcinų jo nebėra. Be to, tiogimerosal yra etilgyvsidabris, kuris iš organizmo pasišalina greitai - skirtingai nuo metilgyvsidabrio, kuris kaupiasi.
• „Skiepai susilpnina imuninę sistemą” - priešingai, skiepai ją treniruoja ir stiprina.
• „Natūralus imunitetas geresnis” - kartais taip, bet kaina už jį gali būti labai didelė. Ar norite, kad vaikas „natūraliai” persirgų tymais ir rizikuotų encefalitu?
• „Šios ligos jau išnykusios, skiepytis nebereikia” - jos išnykusios būtent dėl skiepijimo. Jei skiepijimosi lygis kris, jos grįš. Faktas: Kai kurios ligos Lietuvoje nebėra paplitusios dėl skiepų, pavyzdžiui, poliomielitas, difterija. Pastaraisiais metais užfiksuojama vis daugiau tymų, kokliušo, epideminio parotito atvejų. Nors jų ir nėra tiek daug, tačiau jeigu neskiepysime vaikų, keli atvejai labai greitai gali tapti šimtais ar tūkstančiais atvejų.

1998 m. buvo paskelbta tokia studija, kurioje ištirta tik dvylika vaikų ir neva nustatyta sąsaja tarp autizmo ir skiepo nuo tymų. Po kurio laiko tas mokslinis darbas buvo diskredituotas, gydytojui atimta mediko licencija ir įrodyta, kad tai nebuvo mokslinis tyrimas, kitaip tariant - netikra žinia. Paskui buvo atlikta daugybė tyrimų ir paneigtos bet kokios sąsajos tarp autizmo ir skiepo nuo tymų. 2002-aisiais Danijoje buvo atlikta didžiulė studija - paskiepyta daugiau kaip 200 tūkst. vaikų ir jokios sąsajos nėra. Galbūt reikėtų remtis įrodymais grįsta medicina, o ne gandais.

Kaip Pasiruošti Skiepijimui ir Padėti Vaikui

Skiepijimas - tai stresas ir vaikui, ir tėvams. Bet yra dalykų, kuriuos galite padaryti, kad viskas praeitų kiek įmanoma sklandžiau. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.

Prieš Skiepijimą:

• Papasakokite vaikui (jei jis jau supranta), kas bus daroma. Meluoti - „nebus skaudu” - nėra gera idėja. Geriau pasakyti: „Truputį suduos, bet greitai praeis, ir tu būsi sveikesnis.”
• Atnešite mėgstamą žaislą ar knygą - tai padeda atitraukti dėmesį.
• Kūdikiams - krūties žindymas prieš ir po injekcijos reikšmingai sumažina skausmą.
• Pasitarkite su gydytoju, ar galite duoti paracetamolio profilaktiškai (nuomonės skiriasi - kai kurie specialistai rekomenduoja, kiti - ne).

Po Skiepijimo:

• Palaukite 15-30 minučių kabinete.
• Stebėkite vaiką - ypač pirmąsias 24 valandas.
• Injekcijos vietą galite šaltai kompresinti - tai sumažins patinimą.
• Karščiuojančiam vaikui duokite paracetamolio ar ibuprofeno pagal amžių ir svorį.
• Daugiau skysčių, daugiau poilsio.

tags: #kudikio #skiepas #mieguistas

• Čiulptukai jautriai kūdikių odai
• ar galima valgyti kepsnius laukiantis?
• Kaip tinkamai lavinti kūdikį: patarimai tėvams
• kaip lavinti vaikų kūrybiškumą per kalėdinius šokius
• Aborto kainos ir procedūros eiga