Hitlerio gimimo vieta ir jo kelias į valdžią
Adolfas Hitleris (vok. Adolf Hitler, tariama [ˈadoːlf ˈhɪt.lɐ], slapyvardis Vilkas, 1889 m. balandžio 20 d. - 1945 m. balandžio 30 d.) - austrų kilmės vokiečių politikas, valstybės veikėjas, Nacionalsocialistų partijos lyderis (1921-1945) ir Vokietijos diktatorius (1933-1945).
1889 m. balandžio 20 d. nedideliame Braunau prie Ino miestelyje, ant Ino kranto, dabartinės Austrijos teritorijoje, netoli Vokietijos sienos, gimė berniukas, kurį Klara ir Aloisas Hitleriai pavadino Adolfu. Dvi tuometes imperijas - Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos - skiriančiame mažame austrų pasienio miestelyje Braunau prie Ino gimė berniukas. Jo tėvas Aloyzas Hitleris buvo muitinės tarnautojas. Šeima Braunau prie Ino paliko kuomet A. Hitleriui suėjo treji metai. Braunau prie Ino mieste, kuris tuo metu buvo Austrijos-Vengrijos dalis, šeima paliko kuomet A. Hitleriui suėjo treji metai. Braunau prie Ino mieste, kuris įsikūręs prie Austrijos - Vokietijos sienos, 1889 m. balandžio 20-ąją viename name gimė vienas žiauriausių pasaulio diktatorių Adolfas Hitleris. Trijų aukštų namas Braunau prie Ino mieste, esantis Viename seniausių Aukštutinės Austrijos žemės miestų - Braunau prie Ino, netoli sienos su Vokietija, viename iš pastato butų 1889 metų balandžio 20-ąją gimė austrų kilmės būsimasis Nacių partijos vadas Adolfas Hitleris.
Būdamas 16 metų, Hitleris metė realinę mokyklą ir, neturėdamas mokyklos baigimo pažymėjimo, išvyko į Vieną. Jis norėjo studijuoti dailę ir architektūrą. Mokytis jo nepriėmė. Turėdamas meninių gabumų du kartus nesėkmingai stojo į Vienos dailės akademiją. Studijuojančio Lince A. Jaunystėje A.
1913 m. apsigyveno Miunchene. Iki to meto susiformavo jo pasaulėžiūra - tikėjimas vokiečių tautos išskirtinumu, patologinė neapykanta marksizmui ir žydams. 1914 m. savanoriu įstojo į Vokietijos kariuomenę, per Pirmąjį pasaulinį karą (1914-18) kovojo eiliniu Vakarų fronte. Karo metu Hitleris buvo sužeistas Somme mūšyje, jam buvo suteiktas Geležinis kryžius ir Juodoji žaizdos ženklelis.
Po Pirmojo pasaulinio karo Hitleris dėl savo oratoriaus sugebėjimų paskirtas paveikti kitus kareivius, o vėliau jam skirta užduotis infiltruotis į nedidelę nacionalistinę „Vokietijos Darbo Partiją“, į kurią jis įstojo 1919 metais. 1919 m. Miunchene įstojo į ekstremistinę grupuotę (pervadinta į NSDAP). Kitais metais Hitleris buvo atleistas iš armijos ir pradėjo aktyviai dalyvauti partijos veikloje. Dėl savo organizatoriaus sugebėjimų, oratoriaus talento patraukti minią revanšistiniais ir antisemitiniais šūkiais 1921 m. liepos mėn. tapo NSDAP pirmininku. 1921 metais tapo tos partijos lyderiu.
1923 m. lapkričio 8 d. vadovavo nesėkmingam Alaus pučui Miunchene, įkalintas. Teismo procesą panaudojo propagandai, tapo žinomas visoje Vokietijoje. 1924 m. balandžio mėnesį A. Hitleris buvo vienas iš perversmo iniciatorių ir už tai buvo nuteistas penkerius metus kalėti Landsbergo kalėjime. 1924 m. gruodžio mėn. anksčiau laiko išleistas iš kalėjimo paskelbė sieksiąs valdžios konstituciniu būdu, stiprino NSDAP ir jos kovinius būrius - SA (Sturmabteilung). Čia jis parašė knygą Mein Kampf (Mano kova). A. Hitlerio knyga Mano kova (Mein Kampf) sutvirtino jo autoritetą partijoje.
Ekonominės krizės sąlygomis nuo 1929 m. sparčiai didėjo NSDAP ir jos vado (fiurerio) A. Hitlerio įtaka. Po trečiojo dešimtmečio ekonominio nuosmukio, 1930 metų rinkimuose Hitlerio partija gavo 18 % balsų ir tapo antra pagal dydį partija Reichstage. Per 1930 m. rugsėjo mėn. Vokietijos parlamento (Reichstago) rinkimus NSDAP iškovojo antrąją, 1932 m. liepos mėn. - pirmąją vietą. Po dvejų metų prezidento rinkimuose Hitleris buvo antras, o išrinktajam prezidentui paleidus Reichstagą išankstiniuose rinkimuose NSDAP surinko 230 balsų ir tapo svarbiausia politine galia. Krizės ir nedarbo kamuojami vokiečiai, t. p. ir ekonomikos bei finansų elitas laikė A. Hitlerį gelbėtoju.
1932 m. vasario 25 d. į Vokietijos vadovus kandidatuojančiam Hitleriui buvo suteikta Vokietijos pilietybė (iki tol jis buvo Austrijos pilietis). Dar kartą perrinkus Reichstagą 1933 metų sausį, Nacių partija surinko 44 % balsų, o Hitleris paskirtas kancleriu. 1933 m. sausio 30 d. reichskancleriu paskirtas A. Hitleris iki 1933 m. vidurio likvidavo šalies demokratinę sistemą ir įtvirtino vienasmenę diktatūrą. 1933 m. Kariniais ordinais pasižymėjęs Pirmojo pasaulinio karo veteranas Adolfas Hitleris įstojo į NSDAP 1919 metais, o 1921 metais tapo tos partijos lyderiu.
Mirus prezidentui von Hindenburgui, prieš pat Vokietijos prezidento P. von Hindenburgo mirtį 1934 m. rugpjūčio 1 d. įstatymu reichskanclerio ir prezidento pareigybės buvo sujungtos. 1934 m. birželio 30 d. išžudyti nepatikimi SA vadai (Ilgųjų peilių naktis). 1938 m. vasario mėn. A. Hitleris tiesiogiai perėmė ir vadovavimą kariuomenei (vermachtas).
Adolfo Hitlerio valdymo metais Vokietija atsisakė mokėti reparacijas, įžengė į Antantės šalių įsakymu po pasaulinio karo demilitarizuotą Reino zoną, pradėjo didinti kariuomenę, nepaisydama užsienio šalių nustatytų apribojimų Vokietijos armijai. Vėliau pradėjo vykdyti planus atgauti po Pirmojo pasaulinio karo iš Vokietijos atimtas žemes, taip pat prisijungti vokiškai kalbančią Austriją. Austrija buvo prisijungta per „Anšliusą“, taip referendumu neva nusprendus patiems austrams. Taip pat ultimatumais buvo atgauti Sudetų kraštas ir Klaipėdos kraštas (Mėmelandas). A. A. Hitlerio planai Lietuvai neapsiribojo Klaipėdos krašto atplėšimu ir prijungimu prie Vokietijos (1939 m. kovas).
Hitleris laikėsi užsienio politikos, kurios tikslas buvo užimti arijams būtiną gyvybinę erdvę (vok. Lebensraum). Tam tikslui pasiekti buvo mesti valstybės resursai. Į priemonių planą įėjo ir Vokietijos perginklavimas, pasiekęs kulminaciją 1939 metais, kai Vermachtas įsiveržė į Lenkiją. Agresyvi Vokietijos užsienio politika nesutiko atkirčio iki pat 1939 m. rugsėjo 1 d., bet Lenkijos užpuolimas tapo II pasaulinio karo pradžia.
Pirmasis karo etapas Vokietijai buvo pergalingas, A. Hitlerio populiarumas pasiekė apogėjų. Per trejus metus Vokietija ir Ašies valstybės užėmė didžiąją dalį Europos, Šiaurės Afrikos, rytų ir pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno teritorijų. 1941 m. birželio 22 d. jis pradėjo karą su SSRS (SSRS-Vokietijos karas) ir masines žydų žudynes, gruodžio 11 d. paskelbė karą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Tačiau dėl nacių Vokietijos patirtų nesėkmių invazijos į Sovietų Sąjungą metu visiškai pasikeitė karo eiga, o Sąjungininkai nuo 1942 metų perėmė iniciatyvą į savo rankas.
Nacių Vokietijos pajėgos karo metu vykdė daugybę žiaurių veiksmų, įskaitant sistemingą daugiau kaip 17 milijonų civilių gyventojų žudymą. 6 milijonai iš jų buvo žydų tautybės asmenys, karo metu patyrę genocidą, dar geriau žinomą Holokausto pavadinimu. Valdymo metais Hitleris naikino tam tikras grupes žmonių. Pavyzdžiui, jo valdymo metais nacių Vokietijoje ir nacių Vokietijos okupuotose šalyse buvo sistemiškai žudomi politiniai priešai, psichinę negalią turintys žmonės, taip pat homoseksualai. Už represijas buvo atsakingi SS ir Gestapas. Holokaustą A. Hitleris tęsė iki pat galutinio Vokietijos pralaimėjimo.
Nacių iškilimas | Istorija
Nusikalstama ir avantiūristinė A. Hitlerio politika lėmė, kad buvo sudaryta SSRS, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų koalicija (Sąjungininkai), kurią įveikti Vokietija neturėjo galimybių. Per II pasaulinį karą jis atmesdavo visus nedrąsius savo aplinkos mėginimus pradėti derybas dėl paliaubų ir drauge tikėjo, kad antihitlerinė koalicija iširs.
Paskutinėmis karo dienomis, 1945 metais beprarandant Berlyną, Hitleris vedė savo ilgalaikę meilužę Evą Braun. Adolfas Hitleris įvykdė savižudybę savo bunkeryje Berlyne 1945 m. balandžio 30 d. 1945 m. gegužės 7 d. Vokietija besąlygiškai pasidavė sąjungininkų pajėgoms.
Dėl įvykdytų karinių nusikaltimų, Holokausto, Hitleris įprastai vertinamas griežtai neigiamai. Hitlerio politinė ir rasinė ideologija leido jam pakilti į valdžią Vokietijoje ir sukėlė karą, kuris užėmė milijonus ir milijonus gyvybių. Nedaugelis turėjo tokią liūdnai reikšmingą vaidmenį istorijoje, ir Adolfas Hitleris amžinai bus laikomas vienu iš labiausiai, jei ne labiausiai, žinomų ir niekinančių visų laikų lyderių.
Braunau prie Ino mieste, kuris yra Austrijos - Vokietijos pasienyje, buvo nuspręsta pertvarkyti pastatą, kuriame gimė Adolfas Hitleris. Vietos valdžia tikisi, kad po šios rekonstrukcijos pastatas netaps piligrimystės vieta nacių simpatizatoriams. Vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad „tai bus signalas, jog šis pastatas niekada nebus naudojamas nacionalsocializmui atminti“. Pastato renovaciją planuojama baigti iki 2023 metų, skaičiuojama, kad ji gali kainuoti apie 5 mln. eurų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
