Daugeliui tėvų vaiko aštuonioliktasis gimtadienis asocijuojasi ne tik su džiaugsmu dėl pasiektos pilnametystės, bet ir su nerimu dėl finansinės ateities. Atrodo, kad kartu su brandos atestatu baigiasi ir valstybės parama, o studentiško gyvenimo pradžia reikalauja vis didesnių išlaidų. Viena iš dažniausiai kylančių dilemų - kas nutinka su vaiko pinigais? Ar ši išmoka, tapusi įprasta šeimos biudžeto dalimi, tiesiog dingsta, kai atžala peržengia pilnametystės slenkstį? Gera žinia ta, kad ne visada.
Egzistuoja aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurioms esant, vaiko pinigai gali būti mokami ir vyresniam, besimokančiam jaunuoliui, kartais net iki pat 24-ojo gimtadienio. Šiame išsamiame straipsnyje gilinamės į visas taisykles, išimtis ir praktinius patarimus, susijusius su vaiko pinigų mokėjimu studentams.

Pirmiausia, svarbu suprasti, kas teisiškai yra „vaiko pinigai“. Oficialus šios išmokos pavadinimas - Išmoka vaikui. Tai yra universali, tai yra, nuo šeimos pajamų nepriklausanti, valstybės skiriama parama kiekvienam vaikui, auginamam šeimoje. Pagrindinė ir visiems gerai žinoma taisyklė yra ta, kad ši išmoka mokama kiekvienam vaikui nuo gimimo iki jam sukanka 18 metų. Tai yra bazinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme.
Šios išmokos tikslas - prisidėti prie vaiko auginimo ir ugdymo išlaidų, užtikrinti jo gerovę ir sudaryti palankesnes sąlygas augti. Pilnametystė, arba 18 metų amžius, teisiškai laikoma riba, kai asmuo tampa visiškai veiksnus ir gali pats savarankiškai priimti sprendimus bei prisiimti atsakomybę. Būtent todėl ties šia riba valstybės parama, skirta vaiko išlaikymui, natūraliai ir baigiasi. Tačiau įstatymų leidėjai puikiai supranta, kad realybėje aštuoniolikmetis dažnai vis dar būna finansiškai priklausomas nuo tėvų, ypač jei tęsia mokslus. Todėl įstatyme yra numatyta labai svarbi išimtis, kuri pratęsia išmokos mokėjimą.
Būtent mokymasis yra tas raktinis žodis, kuris atveria galimybę gauti vaiko pinigus ir sulaukus pilnametystės. Įstatymas numato, kad išmoka vaikui gali būti mokama ir vyresniam nei 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą bei studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą. Tačiau yra ir viršutinė amžiaus riba - išmoka mokama ne ilgiau, negu asmeniui sukanka 24 metai.
Panagrinėkime kiekvieną iš šių mokymosi formų detaliau, kad būtų aišku, ką jos reiškia praktiškai:

Svarbu atskirti dvi vaiko pinigų rūšis: universaliąją išmoką ir papildomą išmoką.
Universali išmoka vaikui (šiuo metu jos dydis siekia apie 96 eurus per mėnesį, tačiau suma gali kisti, todėl visada verta pasitikrinti naujausią informaciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar „Sodros“ svetainėse) mokama visiems vaikams, atitinkantiems amžiaus ir mokymosi kriterijus, nepriklausomai nuo šeimos gaunamų pajamų. Tai reiškia, kad net jei studentas pats vasarą dirba ir gauna atlyginimą, o tėvai uždirba solidžias pajamas, teisė į šią išmoką išlieka.
Papildoma išmoka vaikui skiriama tik tam tikroms šeimų grupėms. Teisę į ją turi:
Štai čia studento gaunamos pajamos jau gali turėti įtakos. Skaičiuojant šeimos pajamas, kurios lemia teisę į papildomą išmoką, yra įtraukiamos ir pilnamečio besimokančio vaiko (studento) pajamos, jei jis gyvena kartu su tėvais. Todėl, jei studentas pradeda dirbti ir gauti stabilias pajamas, šeima gali prarasti teisę į papildomą išmoką, nors teisė į universaliąją išmoką išliks.
Dažniausiai tėvams, auginantiems moksleivį, kuris artėja prie pilnametystės, nieko daryti nereikia - informacinės sistemos automatiškai mato, kad vaikas vis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tačiau situacija keičiasi, kai vaikas baigia mokyklą ir įstoja į profesinę ar aukštąją mokyklą. Norint, kad vaiko pinigų mokėjimas nebūtų nutrauktas, reikia atlikti kelis žingsnius.
Prašymą dėl išmokos skyrimo teikia vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) arba globėjas. Patogiausias ir greičiausias būdas tai padaryti - elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) adresu www.spis.lt. Prisijungti galima naudojantis elektronine bankininkyste ar elektroniniu parašu. Taip pat prašymą galima pateikti ir atvykus į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių.
Svarbiausias dokumentas - pažyma iš mokymo įstaigos. Raktinis dokumentas, be kurio išmoka nebus pratęsta - tai pažyma iš aukštosios ar profesinės mokyklos, įrodanti, kad asmuo yra priimtas ir mokosi pagal atitinkamą programą. Paprastai, kai jaunuolis pasirašo studijų sutartį, aukštoji mokykla per tam tikrą laiką suveda duomenis į sistemas. Tačiau kartais šis procesas gali užtrukti.
Praktinis patarimas: Nereikėtų laukti paskutinės minutės. Kai tik jūsų sūnus ar dukra gauna oficialų patvirtinimą apie priėmimą į universitetą, kolegiją ar profesinę mokyklą ir pasirašo sutartį, nedelsdami teikite prašymą per SPIS. Prie prašymo reikės pridėti skenuotą arba nufotografuotą mokymo įstaigos išduotą pažymą. Šią pažymą dažniausiai galima gauti studentų atstovybėje, dekanate arba sugeneruoti per vidinę aukštosios mokyklos sistemą. Pažymoje turi būti aiškiai nurodyta studijų programa, forma (būtinai nuolatinė) ir mokymosi laikotarpis.
Pateikus prašymą ir pažymą, pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje, išmoka bus paskirta ir išmokėta už visą laikotarpį nuo studijų pradžios. Paprastai pažymą reikia pateikti vieną kartą per metus, prasidėjus naujiems mokslo metams, kad būtų patvirtintas mokymosi tęstinumas.
Lietuvoje vaiko pinigų išmokos dydis yra susietas su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra 70 Eur. Papildoma išmoka vaikui sudaro 1,03 BSI dalį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad BSI dydis gali keistis, todėl proporcingai gali augti ir vaiko pinigų išmokos.
| Išmoka | Dydis | Sąlygos |
|---|---|---|
| Išmoka vaikui (vaiko pinigai) | 122,50 Eur/mėn. | Mokama kiekvienam vaikui iki 18 m. arba iki 23 m., jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. |
| Papildoma išmoka vaikui | 72,10 Eur/mėn. | Mokama vaikui su negalia, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos tol, kol šeima laikoma gausia ar nepasiturinčia. |
| Vienkartinė išmoka vaikui | 605 Eur | Mokama vaikui gimus, įsivakinus vaiką (nesvarbu kokio amžiaus) ar nustačius globą šeimoje ar šeimynoje (išmoka skiriama iki vaikui sukaks 1,5 m., jei nebuvo išmokėta vaikui gimus ar nustačius globą). |
| Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan. | 280 Eur/mėn. - 2 vaikams, 440 Eur/mėn. - 3 vaikams, 220 eur/mėn.- kiekvienam paskesniam vaikui | Mokama vienam iš tėvų iki vaikams sukaks 2 metai. |
| Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui | 105 Eur/mėn. | Mokama privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiu. |
| Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai | 420 Eur/mėn. | Mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros”. |
| Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai | 353,65 Eur | Mokama moteriai, kuri neturi teisės į motinystės išmoką iš „Sodros”, kai iki numatomos gimdymo datos lieka 70 kalendorinių dienų. |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui iki 6 m. | 286 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui nuo 6 iki 12 m. | 330 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. |
| Globos (rūpybos) išmoka vaikui nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia | 357,50 Eur/mėn. | Pasibaigus vaiko globai (rūpybai), asmeniui iki 24 m. gali būti toliau mokama globos (rūpybos) išmoka, jeigu jis mokosi ar studijuoja. |
| Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas | 220 Eur/mėn. | Globos (rūpybos) laikotarpiu mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. |
| Vienkartinė išmoka įsikurti | 4125 Eur | Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. |
Akademinių atostogų metu vaiko pinigų mokėjimas yra sustabdomas. Laikoma, kad šiuo laikotarpiu asmuo aktyviai nestudijuoja. Išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jei akademinės atostogos suteikiamos dėl ligos ar nėštumo ir gimdymo. Kiekvienas toks atvejis vertinamas individualiai, todėl prireikus reikėtų konsultuotis su savivaldybės socialinės paramos specialistais. Studentui grįžus iš akademinių atostogų ir atnaujinus studijas, išmokos mokėjimas atnaujinamas pateikus naują prašymą ir pažymą iš mokymo įstaigos.
Kaip jau minėta, studento darbas ir gaunamas atlyginimas neturi jokios įtakos universaliosios išmokos vaikui gavimui. Tėvai ją gaus, kol studentui sukaks 24 metai ir jis mokysis nuolatinėse studijose. Tačiau, kaip jau aptarėme, studento pajamos gali lemti, ar šeima atitiks kriterijus gauti papildomą išmoką.
Šis klausimas yra sudėtingesnis ir priklauso nuo kelių aplinkybių. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad išmoka vaikui mokama tik tiems asmenims, kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Jeigu studentas, išvykdamas studijuoti į užsienį, deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos, teisė į išmoką prarandama. Tačiau jei gyvenamoji vieta lieka deklaruota Lietuvoje, o studijuojama kitoje Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės šalyje, gali būti taikomos ES socialinės apsaugos koordinavimo taisyklės. Tai reiškia, kad galimybė gauti išmoką išlieka, tačiau gali prireikti papildomų dokumentų ir įrodymų. Kiekvieną tokį atvejį savivaldybė nagrinėja individualiai, todėl būtina detali konsultacija.

Jei vaiko pinigai vėluoja, reikėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti priežastį. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių išmokos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.
Nors vaiko pinigai aukštojo mokslo studentams virš 21 metų nemokami, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į išlaikymo (alimentų) mokėjimą pilnamečiam vaikui. Lietuvos įstatymai numato tėvų pareigą išlaikyti ne tik nepilnamečius vaikus, tačiau ir vaikus, sulaukusius pilnametystės.
Sąlygos, kurioms esant alimentai vaikui po 18 metų gali būti priteisiami:
Svarbu: Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Teismas, priteisiant alimentus pilnamečiui asmeniui, turi nustatyti aplinkybes, ar pilnametis mokosi, ar įgyja pirmąjį aukštąjį išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ar studijuoja nuolatinės studijų formos programoje, jeigu studijuoja aukštojoje mokykloje, vertinti tėvų ir pilnamečio turtinę padėtį bei pilnamečio galimybes gauti pajamų pragyvenimui.
Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui būtinumo, vertinami šie kriterijai: sunki turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.

Kadangi vaiko pinigai aukštojo mokslo studentams virš 21 metų nemokami, studentai gali pasinaudoti paskolomis studijoms.
"Swedbank" yra vienintelis bankas Lietuvoje, teikiantis valstybės remiamas paskolas studentams. 2025 m. pavasario semestro valdomas tokių paskolų portfelis viršijo 100 mln. eurų. Iš viso sutartis dėl valstybės remiamų paskolų su banku yra sudarę daugiau kaip 40 tūkst. šalies studentų.
Privalumai:
Studentai gali pretenduoti į trijų rūšių valstybės remiamas paskolas:
SEB bankas, nors nedirba su Valstybiniu studijų fondu, tačiau taip pat teikia studentams paskolas. Mokslams finansuoti gyventojai gali skolintis nuo 500 iki 40 tūkst. eurų, jeigu skolinasi du asmenys. Jeigu vienas asmuo - iki 20 tūkst. eurų. Paskolos laikotarpis gali siekti iki 7 metų.
Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Gabija Juzėnaitė atkreipia dėmesį, kad studentai nerimauja dėl paskolų: bijo likti skolingi, jiems kyla daug klausimų dėl sąlygų, baiminasi dėl grąžinimo - kas bus, jei nepajėgs.
Vaikams iš gausių šeimų yra skiriami didesni vaiko pinigai, t.y. jiems mokami ne tik vaiko pinigai, bet ir papildoma išmoka. Beje, į gausios šeimos sudėtį įskaitomi ir jaunuoliai iki 24 m., besimokantys pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą, studijuojantys aukštojoje mokykloje. Jei vienam šeimos nariui per mėnesį tenka mažesnės kaip 331,5 Eur pajamos (arba išimtiniais atvejais 442 Eur), mokiniai turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir 140 Eur dydžio paramą mokykliniams reikmenims įsigyti.
Mažiausia kortelės suteikiama nuolaida - nuo 5 proc., maksimali - 100 proc., kai, pavyzdžiui, šeima nemokamai gali lankytis muziejuose, gauti nemokamų paslaugų, specialistų konsultacijų ir t.t. Kiekvienam iš tėvų, auginančių 3 ar daugiau vaikų iki 12 m., per mėnesį priklauso 2 papildomos nedarbo dienos (atitinkamai 16 valandų). Pagal susitarimą su darbdaviu mamadieniai ar tėvadieniai gali būti paskirstomi ir kitaip: pavyzdžiui, mama ar tėtis tam tikrą savaitės dieną gali dirbti 4 val.
Šeimoms, auginančioms arba globojančioms 5 ar daugiau vaikų, taip pat šeimoms, susilaukusioms trynukų, socialinis būstas gali būti išnuomojamas be eilės. Taip pat gausioms šeimoms, jei jos atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti mokama įprastos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tiesa, nuomos sutartis turi būti sudaryta bent 1 m.