Pilvo diegliai - neišsemiama tema: mamos džiaugiasi, kai kūdikis tik “valgo ir kakoja”, ir eina iš proto, kai mažylis verkia kamuojamas spazmų. Išvargę ir nevilties apimti tėveliai vardina ant vienos rankos pirštų nebesuskaičiuojamą lašų ir lašiukų sąrašą. Taigi, kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laukti, kol juos “išaugs”: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų.
Pirmiausia apie tai, kaip suprasti, kad mažylis neramus būtent dėl pilvo pūtimo. Patirties dar neturintiems ir vos kelis mėnesius vaikeliu besidžiaugiantiems tėvams pirmieji meteorizmo epizodai gali sukelti nemenką išgąstį. Stiprus pilvo pūtimas jautresniems vaikams gali būti tikrai labai skausmingas.
Jį atpažinti padeda gausus atsirūgimas po valgio, gailus verksmas ir kojyčių (keliukų) lenkimas prie pilvelio. Kūdikis muistosi, mataruoja kojytėmis - niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Kiti požymiai - verksmas, rangymasis, muistymasis, niurnėjimas. Oro perteklius žarnyne sukelia virškinamajame trakte besikaupiančias dujas, darančias spaudimą žarnyno gleivinei ir sukeliančias pilvo pūtimo simptomus. Kūdikis dujas gali išskirti net iki 20 kartų per dieną.
Nemalonius pojūčius kūdikis išreiškia sava, tik jam būdinga kalba. Jei pilvo pūtimas kelia itin daug nemalonumų, dėl jo visuomet verta pasikalbėti su vaikelio gydytoju - galbūt tai rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas. Dujų kaupimasis kartais gali įspėti apie rimtesnes sveikatos problemas.

Kyla klausimas, kodėl kai kurie tėveliai iš viso nesusiduria su šia problema, o kiti kasdien nuo jos kenčia ir vis ieško veiksmingų pagalbos būdų? Atsakymų į šį klausimą gali būti ne vienas.
Daugelis kūdikių pirmaisiais savo gyvenimo metais susiduria su vidurių pūtimu ir pilvo diegliais. Dažnai šie simptomai pasireiškia naujagimiams jau pirmą mėnesį. Kūdikiams būdinga dar ne visiškai susiformavusi virškinimo fermentų veikla. Apskritai, mažų vaikų žarnų judesiai (taip vadinamoji peristaltika) dar neišsivysčiusi, tad, be abejonės, yra pasunkėjęs ir normalus žarnyno dujų pasišalinimas. Dėl nesubrendusios virškinimo sistemos kyla ir oro perteklius žarnyne.
Oras į mažylio pilvuką patenka ir su mamos pienu arba per buteliuką. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausiai turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su “kūdikių diegliais”.
Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas.
Jei kūdikiui pučia pilvą ir jis viduriuoja, galima įtarti laktozės netoleravimą. Kartais gali pasireikšti ir kitų cukrų, pavyzdžiui, fruktozės, netoleravimas. Laikinai kūdikis laktozės gali netoleruoti ir jam pūsti pilvą gali po antibiotikų kurso. Tuomet būtina laikina pagalba gerosiomis bakterijomis.
Žindomo kūdikio pilvukas priklausomas nuo mamos maisto. Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir vaiko pilvukas gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui. Miltiniai patiekalai, tokie kaip batonas, ir perdirbti mėsos gaminiai, pavyzdžiui, daktariška dešra, paprastai nėra rekomenduojami dėl mažos maistinės vertės ir galimo poveikio virškinimui.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais kūdikiui pilvą pučia nuo mamos valgomo maisto. Pavyzdžiui, pilvuko pūtimą gali skatinti net tokie veiksniai kaip bloga mamos nuotaika, susierzinimas ar nuovargis. Kūdikio žarnyne dujos gali kauptis ir nuo kitų, t. y. ne nuo mamos maisto, priežasčių.

Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, sunkiai nuplaunamos. Tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai.
Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3-4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą. Praėjus 4-6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų!

Žindant kūdikį reikia stebėti, ar jis tinkamai apžioja spenelį, ar maitinimo metu neprisiryja oro, todėl labai svarbi tinkama žindymo poza. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas.
Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Jeigu kūdikis organizmas linkęs į pilvo pūtimą, po žindymo laikyti vertikalioje padėtyje, kol jis atsirūgs. Maitinimas iš tinkamo buteliuko taip pat svarbu. Rinkitės specialius buteliukus ar žindukus, padedančius sumažinti pilvo dieglių tikimybę. Buteliukai gaminami taip, kad oras būtų sulaikomas buteliuko dugne, tad sumažėja dujų kaupimasis ir su juo susijęs diskomfortas.
Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, tuomet reikėtų rinktis specialius buteliukus, sumažinančius praryjamo oro kiekius (tai taip vadinamieji anti-colic buteliukai su specialiais vožtuvais ar kitais įtaisais). Tinkamas mišinio paruošimas yra svarbus. Net jei įsigijote brangų buteliuką, mažinantį pilvo dieglių riziką, maitinimo metu bent 1-2 kartus reikėtų kūdikį atrūginti. Net jei kūdikis akivaizdžiai neatsirūgsta, naudinga jį po maitinimo 15-20 min. panešioti vertikaliai, kad iš skrandžio pasišalintų nurytas oras.
Mažylio močiutė, kurios patarimo, ko gero, pirmiausia prašytum, patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti. Pilvo pūtimą galima numalšinti ant pilvo uždedant flanelinį vystyklą (šilti kompresai - netinkami), išmaudant kūdikį šiltoje vonelėje.
Galbūt vaiko pilvuką nuramins švelnus masažas. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais - laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta. Masažas naudingas dėl daugelio priežasčių. Jis taip pat gali padėti atpalaiduoti ir raumenis, atsakingus už greitą ir efektyvų dujų šalinimą.
Pagerėdavo ir po mankštelių. „Sulenkiant ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudžiant prie pilvuko“ galima palengvinti būklę. Laikas, praleistas gulint ant pilvuko, gali padėti kūdikiui atsikratyti dujų. Apskritai pediatrai pataria kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko. Jei mažyliui pradėjo pūsti pilvą, gali padėti lengva mankšta, važiavimo dviračiu imitavimas, lengvas kojyčių prispaudimas prie pilvuko.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Žymėtis, ką konkrečiai kurią dieną valgė. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Valgyti reikėtų ne rečiau kaip kas 2,5-3 val. Valgykite lėtai, gerai sukramtykite maistą: kūdikio pilvuko pūtimą gali paskatinti ir paskubomis, mažai kramtant suvalgytas maistas. Šviežių daržovių valgyti žindančioms mamoms galima, tik jas reikia lengvai apdoroti: nuplikyti karštu vandeniu ar 5 min. pavirti.
Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Maitinančiai mamai reikėtų atsargiai vartoti kai kuriuos produktus ir stebėti mažylio reakciją.

Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti lašiukų nuo pilvuko pūtimo ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo. Pavyzdžiui, vaistinėse galima įsigyti specialiai kūdikiams nuo pirmųjų gyvenimo dienų sukurtą Espumisan L geriamąją emulsiją. Espumisan L yra malonaus skonio skystis. Jo veiklioji medžiaga (simetikonas) keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinimo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta.
Atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos pro žarnų sieneles ir, prasidėjus žarnų peristaltikai, pašalinamos. Nereceptinių vaistų sudėtyje įprastai yra simetikono - veikliosios medžiagos, kuri gali padėti sumažinti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir diskomfortą. Lašiukų galima įlašinti į mamos pieną, pieno mišinį ar tiesiai į kūdikio burną. Veiksmingiausia lašiukų duoti 30 min. prieš maitinimą.
Probiotikai gali padėti sumažinti dujų kaupimąsi ir su juo susijusį kūdikių dirglumą, irzlumą, puoselėti bendrą virškinimo sistemą. Pastebima, žindomiems kūdikiams labiausiai tinka Lactobacillus reuteri, o mišinuku maitinamiems - bifidobakterijos. Po antibiotikų kurso svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl probiotikų vartojimo.
Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras.