Vaikų mokyklos nelankymas - problema, kelianti susirūpinimą ne tik tėvams ir mokytojams, bet ir valstybinėms institucijoms. Siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į išsilavinimą, įstatymai ir taisyklės nuolat keičiasi, o tėvams tenka didesnė atsakomybė.
Nuo šiol mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog jų atžalos dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas. Mokyklos taip pat turės privalomai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.
„Mes kartais bijome tėvams pasakyti, kur yra jų atsakomybė. Nes dabar buvo tik mokykla, mokykla, mokykla... Įstatyme parašyta, kad už reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi tėvai. Faktiškai tėvai netgi turėtų užtikrinti, kad vaikas nevėluotų į pamokas. Bet čia jau išvis būtų iš fantastikos srities“, - portalui tv3.lt sakė Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.
Visuomenė, švietimo sistemos atstovai vis dar nesuvokia, kad pagrindinė šios problemos priežastis yra tėvystės įgūdžių trūkumas: „Tėvai yra arčiausiai vaiko, todėl jeigu jie neugdo vaiko pasitikėjimo savimi, nesutvirtina savivertės, jei pagalbos reikia jiems patiems, problemos liks ir nulems mokyklos nelankymą. Deja, tėvams trūksta atsakomybės jausmo ir suvokimo, kad jie turi rūpintis savimi ir vaikais. O specialistai kol kas bando spręsti problemas, kurias sukelia tėvystės įgūdžių trūkumo pasekmės, nesuvokdami, jog vaikui neužtenka valandą pasikalbėti, jam reikia kasdienio bendravimo ir artimo ryšio.“
Tėvai (globėjai) privalo užtikrinti, kad vaikas lankytų mokyklą ir įgytų privalomąjį išsilavinimą. Už šios pareigos nevykdymą numatyta atsakomybė įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, valstybė pirmiausia siekia padėti vaikui ir šeimai, o ne bausti tėvus.
Seimas jau priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalioja nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. Šie pakeitimai įtvirtina griežtesnę tvarką dėl pamokų nelankymo. Nuo šiol tėvai galės pateisinti tik 5 praleistas mokymosi dienas per mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar jos praleistos dėl ligos, ar dėl kitų priežasčių. Jei vaikas serga ilgiau, tėvai turės pateikti tai patvirtinančius dokumentus (pvz., informaciją apie apsilankymą pas gydytoją, kurią mokykla matys sistemoje „eSveikata“).
Jei vaikas nelanko pamokų be pateisinamos priežasties ir tėvai viršija nustatytą 5 dienų limitą, mokyklos privalės imtis griežtesnių veiksmų. Pirmoji pakopa - klasės vadovo įspėjimas. Jei situacija nesikeičia, mokinys ir šeima svarstoma mokyklos Vaiko gerovės komisijoje. Trečiasis žingsnis - mokyklos kreipimasis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už tėvų vengimą leisti vaikui į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda, o jei tai ne pirmas kartas, tuomet bauda išaugtų iki 280-600 eurų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, praėjusiais mokslo metais Lietuvoje mokyklos nelankė apie 17,3 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Pagrindinė vaikų mokyklos nelankymo priežastis - išvykimas iš šalies (apie 13 tūkst. atvejų). Kas septintas nurodė socialines, psichologines ar kitas priežastis. Dar beveik 2 tūkst. vaikų nelankymo priežastys nėra žinomos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 18 568 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš jų 555 atvejai buvo susiję su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.
Situacijų šeimose gali būti įvairių. Kai kurie tėvai toleruoja pamokų nelankymą, nes didesni vaikai prižiūri mažesnius, kiti mėgsta vežtis vaikus atostogauti mokslo metų laiku, treti tiesiog nesigilina ir leidžia vaikams praleidinėti pamokas. Pačiais sunkiausiais atvejais vaikai praleidinėja pamokas dėl patyčių, sunkių emocijų ar kitų sunkumų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė teigia, kad būtų geriau, jei tėvams būtų leidžiama pateisinti ne daugiau nei 3 dienas per mėnesį. Tačiau ji pripažįsta, kad kartais sunku susisiekti su šeimos gydytoju.
Darius Mockus pastebi, kad naujoji tvarka duoda rezultatų. „Dalį labai atsižvelgė į naują tvarką, pats girdėjau sakant: negi leisime šeimoje, kad mus svarstytų Vaiko gerovės komisija ar net perduotų Vaiko teisėms. Ir tai duoda rezultatą.“
Kita vertus, mokytojai pastebi, kad tėvai vis dar randa būdų, kaip apeiti taisykles. Kai kurie pasiima papildomas nepateisinamas dienas, kiti išveža vaikus atostogauti mokslo metų viduryje, ieškodami pigesnių kelionių variantų. Tai sukelia papildomą krūvį mokytojams, kurie turi paaiškinti praleistą medžiagą.

Nuo rugsėjo sistema veikia trijų mygtukų principu:
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Ugnė Klingerė teigia, kad visų pirma siekiama išsiaiškinti priežastis, kodėl vaikas nelanko mokyklos. „Visais atvejais pirmiausia svarbu identifikuoti priežastis, dėl to yra kalbamasi su vaiku, jo šeima, iki šiol su vaiku dirbusiais. Tik nustačius mokyklos nelankymo priežastis galima pasiūlyti šeimai reikiamą pagalbą.“
Daugelyje pasaulio šalių taikomos griežtesnės priemonės už mokyklos nelankymą. Pavyzdžiui, Vokietijoje tėvams gali būti skiriamos iki 1000 eurų baudos už tai, kad vaikas atostogauja anksčiau nei prasideda oficialios mokyklos atostogos. Jungtinėje Karalystėje tėvams paskirta beveik 261 tūkst. eurų baudų už tai, kad jų vaikai nelankė mokyklos. Nyderlanduose tėvai gali būti baudžiami 100 eurų bauda už kiekvieną dieną, kai vaikas be pateisinamos priežasties nelanko mokyklos.
Siekiant sumažinti mokinių nelankomumą, būtina imtis kompleksinių priemonių, stiprinti ryšį tarp mokyklos ir šeimos, motyvuoti mokinius, spręsti psichologines problemas ir skatinti tėvų atsakomybę.