Šeimos paramos sistema Švedijoje: nuo tėvystės atostogų iki „Fritidskortet“
Švedija, garsėjanti savo socialine gerove ir lyčių lygybe, išsiskiria pažangia motinystės ir tėvystės atostogų sistema. Ši šalis nuolat tobulina šeimos politiką, siekdama užtikrinti lyčių lygybę ir stiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų. Švedijos modelis, kuriame didelis dėmesys skiriamas tiek motinystei, tiek tėvystei, įkvepia diskusijas ir pokyčius kitose šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Švedijoje didelis dėmesys skiriamas lyčių lygybei ir šeimos gerovei.
Švedijos motinystės ir tėvystės atostogų sistema
Švedijoje tėvai iš viso turi 480 dienų motinystės/tėvystės atostogų, per kurias gauna 80 proc. savo algos dydžio išmoką. Iš šio laikotarpio 18 savaičių privaloma išnaudoti moteriai, o likusias dienas tėvai gali dalintis kaip nori. Tai suteikia šeimoms lankstumo ir galimybę prisitaikyti prie individualių poreikių. Be to, Švedijoje gimus vaikui, tėvai turi teisę būti visiškai laisvi nuo darbo.
Tėvystės išmoka mokama 480 dienų, arba maždaug 16 mėnesių vienam vaikui. Iš jų 390 dienų kompensacija apskaičiuojama pagal visas asmens pajamas, o už likusias 90 dienų žmonės gauna fiksuotą 180 kronų (apie 16 eurų) per dieną sumą.
Naujas įstatymas dėl apmokamų atostogų seneliams
Švedija žengė dar vieną žingsnį šeimos politikos srityje, įteisindama naują įstatymą, pagal kurį seneliai gali įsitraukti į anūkų priežiūrą ir gauti apmokamas vaiko priežiūros atostogas. Tai reiškia, kad seneliai, prižiūrintys savo anūkus, gaus užmokestį iki trijų mėnesių per pirmuosius vaiko metus. Šis įstatymas priimtas po to, kai Švedijos parlamentas pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl tėvystės pašalpos perkėlimo. Pagal šį įstatymą tėvai gali dalį savo dosnios vaiko priežiūros atostogų pašalpos pervesti vaiko seneliams.
Agentūros atstovė Aleksandra Wallin teigė, kad naujasis įstatymas suteiks daugiau galimybių. Vis dėlto taisyklės seneliams yra tokios pačios kaip ir įprastoms tėvystės pašalpoms ir reikalauja, kad asmuo būtų apdraustas tėvystės pašalpai gauti. Tėvystės pašalpai gauti yra tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, pensininkas taip pat gali išeiti vaiko priežiūros atostogų, tokiu atveju kompensacija priklauso nuo asmens pensijos.
Lyčių lygybė ir vaiko priežiūra
Švedija ilgą laiką siekia lyčių lygybės, įskaitant ir vaiko priežiūros sritį. 1974 m. motinystės atostogos, skirtos tik moterims, buvo pakeistos vaiko priežiūros atostogomis abiem tėvams. Tuo metu vadinamasis tėvų draudimas suteikė tėvams galimybę atostogauti šešis mėnesius už kiekvieną vaiką - kiekvienas iš tėvų turėjo teisę į pusę šių dienų. Tačiau po šio žingsnio tėvai pasinaudojo tik 0,5 proc. mokamų vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu Švedijoje tėvai pasinaudoja apie 30 proc.
Siekiant paskatinti tėčius aktyviau įsitraukti į vaiko priežiūrą, buvo pristatyti neperleidžiami mėnesiai. 2002 metais neperleidžiamas laikotarpis buvo padidintas iki 2 mėnesių, o 2016 metais - iki 3 mėnesių. Ši priemonė pasiteisino, nes tėčiai atostogomis pradėjo naudotis vis dažniau ir ilgesniam laikui. Anot A.-Z. Duvander, sistema naudinga dėl lyčių lygybės ir ypač lyčių lygybės namuose - tėvai dalijasi vaiko priežiūros užduotimis, abu yra atsakingi už vaiką. Švedija aktyviai siekia lyčių lygybės visose gyvenimo srityse.
Vaiko priežiūros atostogų lankstumas
Švedijoje vaiko priežiūros atostogomis galima naudotis lanksčiai - didesnę dalį atostogų tėvai privalo išnaudoti iki kol vaikui sueis ketveri, o likusias dienas - iki kol sueis 12 metų. Tėvai taip pat gali dalį šių dienų sutaupyti ir, pavyzdžiui, per savaitę panaudoti 5 dienas mokamų ir 2 dienas nemokamų atostogų. A.-Z. Duvander teigimu, lankstumas yra vienas esminių veiksnių, skatinančių tėčius pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, nes jie jomis gali pasinaudoti tada, kai tai nekliudo jų darbui.
Trūkumai ir iššūkiai
Nepaisant daugybės privalumų, Švedijos vaiko priežiūros atostogų sistema turi ir trūkumų. A.-Z. Duvander teigimu, apie 20 proc. tėčių vaiko priežiūros atostogomis išvis nesinaudoja. Dažniausiai tai susiję su darbo rinkos situacija ir rizika prarasti darbą. A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad neretai tėvai vaiko priežiūros atostogomis naudojasi vietoj kasmečių atostogų. Be to, gana sunku administruoti vaiko priežiūros panaudojimą, kai tėvai tuo naudojasi lanksčiai: gali naudotis po dieną, po pusdienį, po ketvirtadalį ar net po aštuntadalį dienos.
Pritaikymas kitose šalyse
D. Telišauskaitė-Čekanavičė teigia, kad negalima to paties modelio perkelti kitoms šalims, mes galime tik jį adaptuoti, pritaikydami gerąsias patirtis. V. Poškutė akcentuoja, kad darant kiekvieną pakeitimą reikia labai gerai įvertinti pasekmes. Jeigu nebūtų sudarytos sąlygos tėvams, sulaukus vaikui tam tikro amžiaus, turėti prieinamą darželį-lopšelį, paslaugas, kurios Švedijoje yra išplėtotos, tuomet vaiko priežiūros atostogų trumpinimas, dalijimas tarp tėvų nepasiteisintų. A.-Z. Duvander atkreipia dėmesį, kad Švedijoje tiek tėčių įtraukimas į vaiko priežiūrą, tiek neperleidžiamų mėnesių sprendimas priimtas tuo metu, kai šalis intensyviai diskutavo apie lyčių lygybę ne tik darbo rinkoje, bet ir šeimoje. Nors Europos Komisijos direktyva numato, kad ES šalys narės privalės keisti vaikų priežiūros tvarką ir įtraukti neperleidžiamus mėnesius, A.-Z. Duvander teigia, kad kiekvienai šaliai reikia įvertinti, ar tam yra tinkamas metas.
Kitų šalių patirtis
Kiekviena pasaulio šalis turi savų papročių, susijusių su vaikų migdymu, maitinimu, su naujagimių priėmimu. Pavyzdžiui, Suomijoje motinystės atostogos yra devyni mėnesiai, paskui galima gauti išmoką vaiko auginimui iki trejų metų, jei vaikas auginamas namuose.
Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje svarstomos dvi alternatyvos dėl vaiko priežiūros atostogų trukmės ir apmokėjimo. Pirmoji alternatyva: Vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, iš kurių 2 mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis. Antroji alternatyva: Vaiko priežiūros išmoką mokėti iki vaikui sueis 18 mėnesių, iš kurių 2 mėnesius vaiką būtinai turėtų prižiūrėti mama ir 2 mėnesius tėtis. Vyrai, pasirinkę antrus vaiko priežiūros atostogų metus, dažnai vis tiek dirba, o vaikus prižiūri auklės, seneliai arba ta pati mama.
Ar mums priimtinas Švedijos modelis?
Švedijoje vaiko priežiūros atostogos trunka 16 mėnesių. Po 90 dienų, t. y. po tris mėnesius, skiriama kiekvienam iš tėvų, likusį laiką jie gali dalintis savo nuožiūra. Šiam modeliui artimiausias yra siūlymas Lietuvoje suteikti tėvams 18 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Švedijoje pabrėžiamas šeimos ir darbo derinimas.
Motinystės atostogų trukmė ir apmokėjimas Baltijos šalyse
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje motinystės atostogos kompensuojamos išmokant visą buvusį darbo užmokestį. Skiriasi tik apibrėžimas, nes vienur nurodoma kompensuojama dalis nuo neto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), kitur nuo bruto (neatskaičius mokesčių). Didžiausias skirtumas - reikalingo darbo stažo trukmė. Lietuvoje motinoms, norinčioms gauti motinystės atostogų išmoką, reikalingas 12 mėn., Latvijoje - 6 mėn., Estijoje - 3 mėn. darbo stažas per paskutinius 24 mėn.
Tėvo atostogų schemos Baltijos valstybėse taip pat gana skirtingos. Latvijoje ir Estijoje tėvo atostogų laikotarpis sudaro tik 10 dienų, Lietuvoje - vieną mėnesį, taigi yra tris kartus ilgesnės. Be to, šį mėnesį kompensuojama 100 proc. buvusio darbo užmokesčio.
| Šalis | Motinystės/tėvystės atostogų trukmė | Reikalingas darbo stažas | Apmokėjimas | Tėvo atostogos |
|---|---|---|---|---|
| Estija | 140 dienų (motinystės) | 3 mėn. per paskutinius 24 mėn. | Visas buvęs darbo užmokestis | 10 dienų |
| Latvija | Išmokos iki 1,5 metų vaiko | 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. | Visas buvęs darbo užmokestis | 10 dienų |
| Lietuva | Išmokos iki 18 arba 24 mėn. vaiko | 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. | Visas buvęs darbo užmokestis | 1 mėnuo (100% kompensacija) |
| Švedija | 480 dienų (tėvystės atostogos) | Nenurodyta | 80% algos (390 d.), 180 SEK/d. (90 d.) | Įeina į 480 d. |
| Suomija | 9 mėnesiai (motinystės) | Nenurodyta | Apmokėjimas, papildomai išmoka iki 3 m. auginant namuose | Nenurodyta |
„Fritidskortet“ - parama vaikų ir paauglių laisvalaikiui
Nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. Švedijoje įsigaliojo nauja valstybės parama vaikams ir jaunimui - „Fritidskortet“. Tai viena didžiausių pastarųjų metų visuomenės sveikatos reformų, kuria siekiama užtikrinti, kad visi vaikai galėtų dalyvauti laisvalaikio veiklose, nepriklausomai nuo šeimos finansinės padėties. Ši iniciatyva skirta 8-16 metų vaikams ir paaugliams.
Ja galės pasinaudoti kiekviena šeima, nepriklausomai nuo pajamų, o lėšas bus galima skirti sporto, kultūros, gamtos veikloms ar kitoms asociacijų siūlomoms programoms. „Fritidskortet“ idėja paprasta - suteikti kiekvienam vaikui galimybę lankyti būrelį, sporto treniruotes ar kultūros užsiėmimus, net jei šeimos biudžetas ribotas. Pasak Švedijos socialinių reikalų ministro Jakobo Forssmedo, ši reforma yra investicija į vaikų sveikatą ir socialinę gerovę: „Nesvarbu, kiek šeima turi pinigų, vaikas vis tiek turi galėti lankyti būrelius ar kitas veiklas.“
Švedijos sveikatos specialistai pabrėžia, kad ankstyvame amžiuje susiformavę įpročiai dažnai išlieka visam gyvenimui. Judėjimas, kūrybinė veikla ir dalyvavimas būreliuose ne tik stiprina sveikatą, bet ir padeda vaikams susirasti draugų bei jaustis bendruomenės dalimi. Tikimasi, kad ši parama padės sumažinti skirtumą tarp vaikų, galinčių lankyti užsiėmimus, ir tų, kurių šeimos anksčiau tam neturėjo galimybių.
Kiekvienam vaikui bus skirta metinė suma, kurią galima panaudoti registruotų organizacijų veikloms - sporto klubams, muzikos ar meno mokykloms, šokių studijoms, gamtos būreliams ar kitai užklasinei veiklai. Lėšos bus prieinamos tik tiems organizatoriams, kurie yra prisijungę prie „Fritidskortet“ sistemos, todėl svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta veikla į ją įtraukta. Šeimos, gaunančios papildomas socialines išmokas, galės gauti didesnę paramą - tokiu atveju vaikui bus skiriama didesnė suma nei įprasta. Tai leis daugiau mažesnes pajamas turinčių šeimų vaikų reguliariai lankyti užsiėmimus.
Kortelę administruos E-hälsomyndigheten (Elektroninės sveikatos agentūra), atsakinga už skaitmeninę sistemą ir duomenų tvarkymą. Tėvai ar globėjai prie sistemos prisijungs naudodamiesi elektronine identifikacija (BankID), matys vaikui skirtą sumą ir galės nuspręsti, kur ją skirti. Svarbu, kad ši parama nebus įskaičiuojama nustatant socialinės pašalpos dydį. Kitaip tariant, ji nesumažins kitų gaunamų išmokų, o suteiks šeimai papildomą galimybę užtikrinti prasmingą vaikų laisvalaikį. Lėšas bus galima skirti ne tik užsiėmimų mokesčiams padengti, bet ir būtinai įrangai ar priemonėms, pavyzdžiui, sporto aprangai, muzikos instrumento nuomai ar stovyklos inventoriui. Taip bus užtikrinta, kad vaikas galėtų visavertiškai dalyvauti pasirinktoje veikloje.
Tėvams verta iš anksto pasidomėti, kurios organizacijos jų mieste ar rajone dalyvauja „Fritidskortet“ programoje, kad planuojant veiklas nekiltų netikėtumų. Neverta laukti metų pabaigos - kortelėje esančios lėšos galioja tik tam laikotarpiui, todėl geriau jas panaudoti laiku, kad vaikas galėtų išbandyti kuo daugiau veiklų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
