Menstruacijos ir menopauzė: pokyčiai, simptomai ir pagalba

Perimenopauzė ir menopauzė - natūralūs, tačiau dažnai sudėtingi moters gyvenimo etapai, lydimi įvairių fizinių ir emocinių iššūkių. Daugeliui moterų menopauzės pradžią gali lydėti įvairūs požymiai, kurie ne visada lengvai atpažįstami. Moterims labai svarbu suprasti, kas vyksta su jų kūnu šiuo laikotarpiu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pagrindinius menopauzės požymius, dažniausiai pasitaikančius simptomus ir pasidalinsime patarimais, kaip pasiruošti šiam gyvenimo etapui. „Nereikia laukti, kol gyvenimo kokybė taps nepakeliama. Stebėkite savo kūną, emocijas, savijautą - jei jaučiatės prastai, nedelskite ieškoti pagalbos“, - pabrėžia gydytoja akušerė-ginekologė Inga Gruzdienė.

Kas yra menopauzė ir jos etapai?

Menopauzė - tai natūralus moters organizmo pokytis, kuris žymi vaisingojo periodo pabaigą. Menopauzė, natūralus moterų senėjimo procesas, nėra liga, o naujas gyvenimo etapas, kai baigiasi menstruacijos. Ji diagnozuojama tada, kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, o tam nėra jokių kitų medicininių priežasčių. Šis procesas dažniausiai įvyksta tarp 45 ir 55 metų amžiaus, tačiau gali prasidėti tiek anksčiau, tiek vėliau, priklausomai nuo genetikos, bendros sveikatos būklės ir gyvenimo būdo. Vidutinis menopauzės amžius yra 48-50 metų, tačiau Vakarų šalyse vidutinis menopauzės amžius yra 51 metai, o pas mus - 47 metai. Kai kuriais atvejais menopauzė gali prasidėti anksčiau dėl chemoterapijos, lyties patvirtinančios hormonų terapijos, gimdos traumos, radioterapijos ar chirurginės operacijos.

Menopauzės laikotarpis skirstomas į tris pagrindinius etapus:

1. Perimenopauzė. Tai laikotarpis, kuris gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų prieš menopauzę. Perimenopauzės laikotarpis gali trukti nuo 4 iki 10 metų. Jo metu organizmas pradeda gaminti vis mažiau estrogeno, todėl atsiranda pirmieji menopauzės simptomai. Perimenopauzės laikotarpiu moters organizme pradeda svyruoti trijų pagrindinių hormonų - estrogeno, progesterono ir testosterono - pusiausvyra. Pirmiausia pradeda mažėti progesteronas, nes ovuliacija vyksta vis rečiau. Vėliau pradeda mažėti estrogeno kiekis, tačiau šis procesas vyksta ne tolygiai, o šuoliais: kartais jis smarkiai sumažėja, o kartais - būna labai aukštas. Taip pat perimenopauzės metu palaipsniui mažėja testosteronas - hormonas, atsakingas už lytinį potraukį, raumenų masę ir medžiagų apykaitą.

2. Menopauzė. Oficialiai diagnozuojama tada, kai menstruacijos nepasireiškia 12 mėnesių iš eilės. Tai žymi visišką ovuliacijos sustojimą - kiaušidės nebegamina estrogeno ir progesterono, o moteris negali pastoti natūraliu būdu. Nors daugelis moterų menopauzę patiria 50-ies metų pradžioje, šis pokytis gali įvykti ir anksčiau. Ankstyva menopauzė prasideda 40-45 metų amžiaus, o priešlaikinė menopauzė - iki 40 metų.

3. Postmenopauzė. Tai laikotarpis po menopauzės, kai hormonų lygis nusistovi itin žemame taške. Iki tol varginę simptomai pamažu išnyksta, tačiau sumažėjęs estrogeno lygis gali turėti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip didesnė osteoporozės ir širdies ligų rizika. Perėjus į postmenopauzės etapą, dauguma menopauzės simptomų palaipsniui silpnėja arba visai išnyksta.

Tačiau svarbu suprasti, kad menopauzė nėra liga - tai natūralus gyvenimo etapas. Nors kiekvienos moters menopauzė yra unikali - kai kurios moterys patiria stiprius ir įvairius simptomus, o kitos vos pastebi pokyčius. Svarbiausia yra atpažinti signalus, kuriuos siunčia organizmas, ir suprasti, kaip prisitaikyti prie šių pokyčių.

Menopauzės etapai ir pagrindinės charakteristikos

Menstruacinio ciklo pokyčiai menopauzės metu

Vienas iš pirmųjų ženklų, kad prasideda menopauzė, yra nereguliarus menstruacinis ciklas. Perimenopauzės metu menstruacijos tampa nereguliarios, vėliau atsiranda vazomotoriniai simptomai. Mėnesinės gali tapti retesnės arba dažnesnės, būti gausesnės arba silpnesnės nei anksčiau, o taip pat užsitęsti arba baigtis labai greitai. O kartais jų gali visai nebūti vieną ar kelis mėnesius, o po to vėl atsirasti. Menstruaciniai ciklai gali būti praleisti vieną mėnesį ir sugrįžti, ir tai gali įvykti kelis kartus. Šie pokyčiai susiję su estrogeno ir progesterono disbalansu organizme.

Nors menopauzė reiškia menstruacijų pabaigą, pirmojo etapo metu - perimenopauzėje - moteris vis dar gali pastoti, nes ovuliacija gali vykti net ir nereguliarių ciklų metu. Jei mėnesinės buvo praleistos, bet nesate tikri, ar jums pereina menopauzė, patartina atlikti nėštumo testą. Jei menstruacijų nėra 6-12 mėnesių, menopauzė gali būti ir neprasidėjusi. Šiuo laikotarpiu paprastai patariama ir toliau naudoti kontraceptines priemones, kad būtų išvengta nėštumo.

Kraujavimas menopauzės metu ir po jos: kada sunerimti?

Be to, jei kraujavimas tampa labai gausus ar trunka ilgiau nei įprastai, svarbu pasitarti su gydytoju, nes tai gali reikšti ne tik menopauzės pradžią, bet ir kitas sveikatos problemas. Dažna kreipimosi į gydytojus ginekologus priežastis menopauzės laikotarpiu yra prasidėjęs kraujavimas. Nors dažniausiai jis yra negausus ir savaime praeinantis, tačiau visoms moterims, kurios susiduria su šia būkle, yra reikalingas nuodugnus ištyrimas, nes vidutiniškai 10 proc. tokių kraujavimo atvejų sukelia gimdos kūno vėžys.

Kraujavimas ir vandeningos su kraujo priemaiša išskyros iš gimdos yra svarbiausias ankstyvasis gimdos kūno vėžio simptomas, padedantis ligą diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Kuo vėliau nuo menopauzės pradžios prasideda kraujavimas, tuo didesnė endometriumo vėžio rizika. Be to, vyresnėms nei 55 m. amžiaus moterims, kraujavimas yra dar didesnės rizikos veiksnys. Dažniausia pomenopauzinio kraujavimo priežastis - makšties ir gimdos gleivinės atrofija, tačiau jį gali sukelti ir endometro polipai, hiperplazija bei gimdos miomų mazgai.

Gydytojas turėtų būti informuotas apie menstruacijų pokyčius, gausų kraujavimą, užsitęsusį kraujavimą, kraujavimą dažniau nei kas tris savaites, kraujavimą po lytinių santykių ir kraujavimą tarp mėnesinių. Reguliarūs vizitai pas savo gydytoją ginekologą yra svarbūs, nes šiame gyvenimo periode vystosi kitokios ligos, pavyzdžiui, miomos ar cistos.

Pagrindiniai menopauzės simptomai

Menopauzei artėjant, simptomai, kurie pasireiškia perimenopauzėje, paprastai stiprėja ir pasiekia piką likus maždaug 1-2 metams iki visiško menstruacijų išnykimo. Nors menopauzės simptomai pasireiškia daug ryškiau, kiekvienos moters menopauzė yra unikali. Dažniausi fiziniai simptomai apima:

• Karščio bangos ir prakaitavimas. Karščio bangos - tai vienas labiausiai atpažįstamų menopauzės simptomų. Jos pasireiškia staigiu šilumos pojūčiu viršutinėje kūno dalyje, dažniausiai veido, kaklo ir krūtinės srityje, ir gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Dažnai jas lydi naktinis prakaitavimas, kuris gali trikdyti miegą, širdies plakimo pagreitėjimas, o taip pat veido ir kaklo paraudimas. Karščio bangos gali būti retos arba kartotis kelis kartus per dieną, priklausomai nuo hormonų svyravimų. Pagrindinis veiksnys yra estrogenų hormonų kiekio sumažėjimas.

• Miego sutrikimai. Daugelis moterų menopauzės metu pastebi, kad tampa sunkiau užmigti arba dažnai prabunda naktį. Tai gali būti susiję su hormonų pokyčiais, naktiniu prakaitavimu bei streso ar nerimo padidėjimu. Miego kokybę blogina naktinis prakaitavimas, nerimas, emociniai svyravimai.

• Makšties sausumas ir libido pokyčiai. Estrogenas yra atsakingas už natūralų makšties drėgnumą. Kai jo mažėja, gali atsirasti makšties sausumas ir niežėjimas, taip pat diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu bei sumažėti lytinis potraukis. Tai gali turėti įtakos tiek fizinei, tiek emocinei moters savijautai. Urogenitaliniam sindromui būdingas makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai, kontaktinis kraujavimas iš lytinių organų bei jų nusileidimas.

• Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas nago ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis.

• Kaulų ir sąnarių skausmai. Menopauzės metu organizmas praranda dalį kalcio, todėl gali pradėti silpnėti kaulai ir sąnariai, padidėja osteoporozės rizika. Tai gali sukelti dažnesnius sąnarių skausmus, mažesnį lankstumą bei didesnę lūžių tikimybę.

• Svorio pokyčiai ir medžiagų apykaitos sulėtėjimas. Daugelis moterų menopauzės metu pastebi, kad svoris didėja, net jei mitybos įpročiai nepasikeitė. Tai lemia sulėtėjusi medžiagų apykaita ir hormonų pokyčiai, dėl kurių riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje.

• Šlapimo takų problemos. Kai estrogenų kiekis yra sumažėjęs, plonėja šlapimtakio sienelė, kyla dažnas ar staigus noras šlapintis. Kitas, itin nemalonus, psichologinių problemų sukeliantis požymis - nevalingas šlapimo išskyrimas juokiantis, kosint ar keliant sunkesnį daiktą. Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu gali turėti įtakos šlapimo sistemai, o tai gali sukelti dažnas šlapimo takų infekcijas, šlapimo nelaikymą arba šlapimo pūslės kontrolės sumažėjimą.

Klimakso metu labai dažni emociniai pokyčiai: moterys tampa jautresnės, greičiau supyksta, gali jaustis liūdnos ar susierzinusios be aiškios priežasties. Šie simptomai dažnai atsiranda dėl sumažėjusio estrogeno poveikio centrinės nervų sistemos neurotransmiteriams, reguliuojantiems nuotaiką. Kiti psichiniai ir emociniai simptomai:

• Nuotaikos svyravimai ir emocinės būklės pokyčiai. Menopauzės metu dažnai pasireiškia dirglumas ir staigūs emociniai pokyčiai, taip pat depresijos ar nerimo simptomai. Be viso to, menopauzės metu moterims padidėja jautrumas stresui.

• Energijos trūkumas ir nuovargis. Menopauzės pradžioje gali būti jaučiamas nuolatinis nuovargis, jėgų trūkumas, sunkumas susikaupti. Tai susiję su sumažėjusiu estrogeno kiekiu, kuris veikia kraujotaką, smegenų veiklą ir bendrą organizmo energijos lygį. Net po pakankamai ilgo miego jaučiamasi pavargusiai. Nuovargis gali būti ne tik fizinis, bet ir emocinis.

• Dėmesio koncentracijos sutrikimai ir užmaršumas. Moterys klimakso metu dažnai pastebi sunkumus susikaupti, įsiminti informaciją ar aiškiai mąstyti. Šis reiškinys dažnai vadinamas „smegenų rūku“. Nedideli atminties sutrikimai bei sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais.

Nors didžioji dalis anksčiau išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ir net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai. Menopauzės simptomai yra labai individualūs - kai kurias moteris kamuoja didžioji dalis negalavimų, o kai kurios apie menopauzę supras tik iš sutrikusio arba pasibaigusio menstruacijų ciklo.

Menopauzės diagnostika

Jei pasireiškia neįprasti simptomai ir nesate tikra, ar jie susiję su menopauze, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Norint tiksliai nustatyti menopauzės pradžią ir pritaikyti tinkamą sveikatos priežiūrą, geriausia apsilankyti pas gydytoją, kuris atliks išsamų sveikatos įvertinimą.

Testai menopauzei gali padėti nustatyti, ar moteris jau įžengė į menopauzės etapą, ypač jei simptomai yra neaiškūs ar pasireiškia nevienodai. Šie testai matuoja folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) lygį šlapime, nes menopauzės metu jo koncentracija padidėja. Tačiau vien tik hormonų testai ne visada suteikia aiškų atsakymą, nes hormonų lygiai gali svyruoti. Kraujo lygis, kuris nuolat yra 30 mIU/ml ar didesnis, kartu su menstruacijų nebuvimu 1 metus, paprastai gali patvirtinti menopauzę.

Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kad patvirtintų, ar menopauzė yra tikėtina, ir kad būtų galima atmesti kitas galimas ligas. Gali būti atliekami šie tyrimai:

• FSH ir estradiolio (estrogeno formos) lygio tyrimai;
• Cholesterolio tyrimai;
• Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) tyrimai;
• Inkstų ir kepenų funkcijos tyrimai;
• Progesterono, prolaktino ir testosterono tyrimai;
• Skydliaukės funkcijos tyrimai.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus?

Kaip jau žinote, menopauzė yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau jos simptomai gali turėti didelę įtaką kasdienei savijautai. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti nemalonius pojūčius ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę. Tai apima tiek natūralius metodus, tiek medicininius sprendimus, priklausomai nuo simptomų sunkumo ir kiekvienos moters individualių poreikių. Perimenopauzės ir menopauzės simptomų valdymas turėtų remtis individualiu, kompleksiniu požiūriu.

Gyvenimo būdo pokyčiai

• Subalansuota mityba. Mityba turi didžiulę įtaką hormonų balansui, energijos lygiui ir bendrai savijautai. Norint sumažinti menopauzės simptomus, padidinkite fitoestrogenų vartojimą. Kai estrogeno lygis krenta, jo trūkumą gali padėti kompensuoti tam tikri augaliniai produktai, turintys fitoestrogenų (natūralių estrogenų pakaitalų). Taip pat vartokite kalcį, vitaminą D bei omega-3 riebalų rūgštis. Be viso to, pasistenkite vartoti mažiau cukraus ir perdirbto maisto. Svarbu, kad maistas būtų įvairus ir turėtų daug būtinų maistinių medžiagų.

• Fizinis aktyvumas. Reguliari mankšta yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su menopauzės simptomais. Fiziniai pratimai gali padėti stiprinti kūną, pagerinti bendrą savijautą ir kontroliuoti svorį. Ji padeda sureguliuoti hormonus, mažina stresą ir palaiko gerą sveikatos būklę. Ypač naudingos jėgos treniruotės, kurios padeda išsaugoti raumenų masę ir pagerinti medžiagų apykaitą. Dabartinės gairės rekomenduoja per savaitę skirti mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo fiziniams pratimams ir dviem jėgos treniruotėms. Tai gali būti aerobiniai pratimai, joga ir pilatesas ar kvėpavimo pratimai ir meditacija.

• Vandens balansas ir kokybiškas miegas. Gerkite daugiau vandens, kadangi hormonų pokyčiai gali sukelti dehidrataciją, dėl kurios oda tampa sausesnė, o organizmas greičiau pavargsta. Taip pat labai svarbi ir miego kokybė. Venkite kofeino ir alkoholio vakarais, laikykitės pastovaus miego režimo bei sukurkite jaukią, vėsią ir tamsią miego aplinką. O jei vis vien sunku užmigti, gali padėti raminančios žolelių arbatos (ramunėlių, melisų, ar kt.). Melatoninas, natūralus miego hormonas, gali padėti greičiau užmigti, sutrumpinti užmigimo laiką ir pagerinti miego kokybę, ypač tuomet, kai dėl hormoninių pokyčių sutrinka cirkadiniai ritmai.

• Psichologinė sveikata ir emocinė pusiausvyra. Menopauzė gali būti emocionaliai sudėtingas laikotarpis, todėl labai svarbu nebijoti kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais, draugėmis ar specialistais. Konsultacija su psichologu gali padėti susidoroti su nerimu ar depresijos simptomais. Be to, ieškokite jums tinkamų atsipalaidavimo metodų. Tai gali būti aromaterapija ar kūrybinė veikla, tokia kaip tapyba, sodininkystė ar rankdarbiai. Išmokę naudoti kvadratinio kvėpavimo arba kitas kvėpavimo technikas, taip pat galėsite geriau valdyti emocijas, kurios kyla per dieną. Taip pat gali būti naudinga prisijungti prie vietinės paramos grupės arba dirbti su konsultantu.

• Psichoaktyvių medžiagų vartojimo mažinimas. Jei rūkote, tai gali būti geras laikas sumažinti rūkymo kiekį arba visiškai atsikratyti šio įpročio. Priemonės, padedančios išvengti pasyvaus rūkymo, taip pat gali būti naudingos jūsų bendrai sveikatai. Alkoholio vartojimas taip pat gali turėti neigiamą poveikį menopauzės simptomams. Stenkitės riboti alkoholio vartojimą iki ne daugiau kaip vieno gėrimo per dieną.

Medicininiai sprendimai ir papildai

Jeigu menopauzės simptomai yra labai intensyvūs ir trukdo gyventi visavertį gyvenimą, verta apsvarstyti medicininį gydymą. Gydytojas atsakys į visus klausimus ir rekomenduos gydymą pagal jūsų individualius poreikius. Pasak Ingos Gruzdienės, tinkamai parinkti maisto papildai gali pagerinti moters savijautą net 20-40 procentų. Dažniausiai rekomenduojami:

• Hormonų pakaitinė terapija (PHT). Tai vienas efektyviausių būdų palengvinti menopauzės simptomus, nes papildomas estrogeno kiekis padeda reguliuoti organizmo funkcijas. „Prieš skiriant hormoninę terapiją, atliekame reikiamus tyrimus, įvertiname bendrą sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius. PHT visuomet deriname su kitomis priemonėmis - mityba, papildais, fiziniu aktyvumu“, - pabrėžia I. Gruzdienė. Tačiau šis būdas turi ir galimų šalutinių poveikių, todėl prieš pradedant šią terapiją būtina pasitarti su gydytoju.

• Natūralūs papildai ir žolelės. Melatoninas dažnai derinamas su raminamojo poveikio augaliniais ekstraktais, tokiais kaip valerijonų šaknys, raudonžiedės pasifloros žiedai, apynių ar ramunėlių ekstraktai. Papildai su sojų izoflavonais - augalinės kilmės medžiagomis, kurios pagal savo struktūrą ir poveikį panašios į moters lytinį hormoną estrogeną - taip pat gali būti naudingi. Rekomenduojami: vitaminas D su vitaminu K2, magnis (ypač magnio bisglicinato forma), omega-3 riebalų rūgštys, kreatinas. Raudonieji dobilai turi fitoestrogenų, kurie gali būti naudingi esant hormonų svyravimams. Magnis ir B grupės vitaminai padeda mažinti stresą ir gerina nervų sistemos būklę. Manoma, kad kai kurie alternatyvūs vaistai padidina estrogeno lygį, tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad jie yra saugūs ar veiksmingi. Tai apima sojos izoflavonus, melatoniną ir linų sėmenis. Jei sergate specifine liga, ar vartojate papildomus vaistus ar maisto papildus, būtinai prieš pradėdami vartoti naujus maisto papildus pasikonsultuokite su savo gydytoju ar vaistininku.

• Vaistai nuo specifinių simptomų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti antidepresantus, raminamuosius ar kitus vaistus, jei menopauzė sukelia rimtų psichologinių sunkumų, o taip pat ir nereceptinius vaistus nuo skausmo, jei jus kamuoja skausmai, pavyzdžiui, galvos ar raumenų. Vietinė hormonų terapija, padedanti išvengti atrofinio vaginito, makšties drėkintuvas, padedantis sumažinti ar išvengti kasdienio sausumo, bei makšties lubrikantas masturbacijos ir lytinių santykių metu, siekiant išvengti diskomforto, taip pat gali būti naudingi.

Menopauzės komplikacijos ir rizikos

Po menopauzės padidėja tam tikrų ligų rizika. Menopauzė turi reikšmingą poveikį tiek fizinei, tiek emocinei sveikatai. Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos ir osteoporozė yra vienos iš dažniausių komplikacijų:

• Širdies ir kraujagyslių ligos. Mažėjantis estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį kraujotakos sistemai bei medžiagų apykaitai. Mažėjant estrogenų kiekiui, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Širdies ligos yra pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis. Labiausiai moterų sergamumas jomis padidėja praėjus daugiau nei 10 metų nuo menopauzės. Tai tiesiogiai susiję su endogeninio estradiolio nepakankamumu, nes estrogenai turi kardioprotekcinį poveikį. Todėl svarbu reguliariai mankštintis, sveikai maitintis ir palaikyti normalų svorį, taip pat reguliariai tikrintis širdies ir kraujagyslių būklę.

• Osteoporozė. Dėl šios būklės kaulai tampa trapūs ir silpni, todėl jie labiau linkę lūžti. Estrogenai padeda apsaugoti kaulus, o jo mažėjant menopauzės metu didėja osteoporozės rizika. Menopauzės metu organizmas praranda dalį kalcio. Po menopauzės moteris kasmet praranda iki 2-3 proc. kaulų masės. Osteoporozė nesukelia jokių juntamų simptomų, o dažniausiai skausmas, susijęs su kaulų lūžiu, būna pirmas, tačiau jau pažengusios ligos požymis. Ši liga pirmiausiai paliečia spongiozinę kaulo struktūrą, todėl esant minimaliai traumai įvyksta kompresiniai stuburo slankstelių, šlaunikaulio kaklelio, dilbio kaulų distalinių ir žastikaulio proksimalinių dalių lūžiai. Moterys turėtų užtikrinti, kad jos gautų pakankamai kalcio ir vitamino D, ir užsiimti svorio pratimais, kurie padėtų sustiprinti kaulus.

• Krūties vėžys. Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, ypač po menopauzės. Reguliarus patikrinimas ir savęs patikrinimas yra būtini norint anksti nustatyti bet kokius neįprastus pokyčius.

• Seksualinė disfunkcija. Dėl makšties sausumo ir sumažėjusio lytinio potraukio gali nukentėti seksualinė sveikata. Norint suvaldyti šiuos simptomus, gali būti naudojamas hormoninis gydymas arba tepalai.

tags: #menstruacijos #menopauzes #metu

• Darželių pasirinkimo iššūkiai
• Vaikų muzikinių gebėjimų lavinimas (4-6 m.)
• Vaikų muzikiniai instrumentai
• viskas, ką reikia žinoti apie vaikų globą ir įvaikinimą
• Kada nėštumo testas gali pateikti klaidingą rezultatą?