Daugiavaikių šeimų ir vaikų nusikalstamumo sąsajos: statistika ir socialinis kontekstas

Viena po kitos Lietuvą purto baisaus ir protu nesuvokiamo elgesio su vaikais istorijos. Po jų seka ilgi tyrimai, skambūs pažadai ir postų atėmimo grasinimai. Kasdienės naujienos, atrodo, neįsivaizduojamos be kriminalų.

Vertinant oficialią statistiką, šios nusikalstamumo srities mastą reikia vertinti labai kritiškai. Reikia turėti omenyje, kad tokio pobūdžio nusikaltimai pasižymi iš tikrųjų labai dideliu latentiškumu“, - tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.

„O kiek vaikų stebi smurto protrūkius savo namuose? Kiek skaičių lieka už oficialios statistikos ribų? - retoriškai klausė diskusijos dalyvius sveikindama Nacionalinės teismų administracijos direktorė dr. Natalija Kaminskienė.

Policijos atstovai nurodė, kad Informatikos ir ryšių departamento prie VRM skelbiamais duomenimis dėl užregistruotų nusikalstamų veikų, vaikų iki 18 metų nukentėjo: 2017 m. per 4 mėn. - 1197 (lyginamoji dalis 8,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų) 2016 m. per 12 mėn. - 2788 (lyginamoji dalis 5,9 proc. nuo visų nukentėjusių asmenų).

Vaiko teisių apsaugos skyrių duomenimis, per 2016 m. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. nuo įvairių nusikalstamų veikų nukentėjo 1720 nepilnamečių (2019 m. - 2522): net 499 iš jų nukentėjo nuo tėvų (2019 m. - 720).

Smurto prieš vaikus tendencijos

Vertinant visų prieš vaikus vykdomų nusikalstamų veikų tendencijas, jos yra gerėjančios. Dar 2018 metais tokių veikų buvo fiksuota 3337, 2019 metais - 2522, 2020 metais - 1720, 2021 metais - 1614, 2022 metais - 1552.

„Kalbant konkrečiai apie nusikaltimus, registruotus vaikų atžvilgiu - seksualinio pobūdžio nusikaltimus - kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas, privertimas lytiškai santykiauti, lytinės aistros tenkinimas, jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išnaudojimas pornografijai, galime matyti, kad ilgalaikiu laikotarpiu mes turime mažėjančią tendenciją.

Vyraujantys nusikaltimai yra tokie, kaip jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, išžaginimas ir seksualinis prievartavimas. Praėjusiais metais vien tokių nusikaltimų buvo registruota 256“, - skaičiavo E.Maziliauskienė.

„Nepaisant to, kad kasmet registruojamas panašus seksualinio pobūdžio prieš vaikus padaromų nusikalstamų veikų skaičius, atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog vis daugiau yra nutraukiama tokių tyrimų, nesant nusikaltimo sudėties. Ką tai reiškia? Iš vienos pusės, skamba nelabai pozityviai, bet iš kitos pusės, tai indikuoja, kad teisėsauga taiko minimalius standartus gautai informacijai apie galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaikus ir pradeda ikiteisminius tyrimus tam, jog būtų išsamiai nustatytos aplinkybės, ištirtas galimas nusikaltimas ir nustatyta tiesa“, - aiškino policijos atstovė.

Tiesa, yra ir nerimą keliančių tendencijų. Kai kurių seksualinio pobūdžio prieš vaikus nusikaltimų mastai šiemet šoktelėjo aukštyn.

„Kalbant apie šių metų tendencijas, matome, kad, palyginus šių metų ir praėjusių metų tą patį laikotarpį, registruojama daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu. Tikrai padaugėjo ir išžaginimo atvejų, ypatingai matome didėjimą jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų“, - perspėjo E.Maziliauskienė.

2022 metais sausio-balandžio mėnesiais buvo registruota 16 vaikų išžaginimo atvejų, 2023 metais tuo pačiu metu - 20 atvejų. Šiuo laikotarpiu seksualinę prievartą 2022 metais patyrė 11 vaikų, 2023-aisiais - jau 23 vaikai. Jaunesnių nei 16 metų asmenų tvirkinimo atvejų 2022 metų sausio-balandžio mėnesiais registruota 46 atvejai, 2023-aisiais tuo pačiu laiku - 67 atvejai. Tiesa, sumažėjo lytinės aistros tenkinimo registruotų atveju - nuo 22 iki 14 tokių registruotų atvejų.

Kalbėdama apie šiais metais pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl šių nusikalstamų veikų, policijos atstovė pasidžiaugė, kad beveik apie 70 proc. atvejų jau yra nustatyti kaltininkai ir jiems pareikšti įtarimai. „Tai reiškia, kad teisėsauga pakankamai operatyviai identifikuoja tokius asmenis ir izoliuoja juos nuo visuomenės“, - nurodė ji.

„Buvo pateikti siūlymai papildyti Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimą, nustatant papildomą kvalifikuoto nusikaltimo pobūdžius nustatančią dalį ir numatyti griežtesnę atsakomybę asmeniui, kuris tvirkinamuosius veiksmus atliko dviem ar daugiau asmenų, tvirkinimo veiksmus atliko ilgą laiką arba juos padarė pakartotinai.

Iš vienos pusės, tai skamba nelabai pozityviai, bet iš kitos pusės, tai indikuoja, kad teisėsauga taiko minimalius standartus gautai informacijai apie galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaikus ir pradeda ikiteisminius tyrimus tam, jog būtų išsamiai nustatytos aplinkybės, ištirtas galimas nusikaltimas ir nustatyta tiesa“, - aiškino policijos atstovė.

Smurto prieš vaikus formos ir aplinkybės

Policijos duomenimis, 73 proc. atvejų prieš vaikus naudojamas fizinis smurtas, 11 proc. atvejų - seksualinis smurtas, 7 proc. - įvykdoma turtinė žala, 5 proc. atvejų - psichologinė prievarta, 4 proc. - nepriežiūra.

Remiantis policijos pateiktais duomenimis, išskirtos ir aplinkos, kuriose vaikai dažniausiai patiria seksualinį smurtą: 42 proc. seksualinio smurto atvejų vaikas nukenčia nuo pažįstamos aplinkos, 24 proc. - nepažįstamos, 11 proc. atvejų fiksuotas tėvo, 9 proc. atvejų - patėvio vykdytas seksualinis smurtas prieš vaiką.

Policija sudarė ir seksualinio smurto aukos profilį. Dažniausiai tai būna mokykloje besimokanti 13-15 metų amžiaus mergaitė. Daugiau nei 60 proc. atvejų ji nukenčia nuo pažįstamo asmens, seksualinis smurtas dažniausiai vykdomas vaiko artimoje aplinkoje. Dažniausiai ji gyvena su vienu iš tėvų arba yra globojama juridinio asmens.

Kalbant apie paties smurtautojo profilį, net 95 proc. atvejų tai yra vyrai, dažniausiai - vidurinio ar profesinio išsilavinimo, dažnu atveju - apsvaigę nuo alkoholio, didžiųjų miestų gyventojai. Neretai ne artimos aplinkos seksualinio smurto atvejams jie naudojasi elektorine erdve tam, kad galėtų įgyti galimos aukos pasitikėjimą ir tuo pasinaudoti.

Be kita ko, specialistai išskiria, kad yra didesnė tikimybė, jog seksualinį smurtą patiriantis vaikas ateityje ir pats gali tapti smurtautoju.

Vaiko teisių apsauga ir nepriežiūra

Nepriežiūra - viena iš keturių smurto prieš vaikus formų. Statistika rodo, kad Lietuvoje nepriežiūra yra antra pagal dažnumą po fizinio smurto.

Vaiko teisių specialistai pastebi, kad dalis visuomenės vis dar klaidingai suvokia nepriežiūrą - įsivaizduoja, kad tai yra tik kritiniai atvejai, kai vaikas visiškai apleistas, badauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nelanko mokyklos.

Tačiau šiandien yra nemažai vaikų, kurių fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai yra nuolat prastai tenkinami dėl didelio tėvų užimtumo ar dėl to, kad jie nesuvokia vaikų poreikių.

Emocinis vaiko apleistumas iš šalies greitai pastebėti nėra lengva. Labai svarbu, kad tėvai patys suvoktų, jog žaloja vaiką ir kuo skubiau liautųsi tai darę.

„Emociniu apleistumu galima vadinti tokią vaiko būseną, kai yra neatliepiama jo emociniams poreikiams. Vaikai gali būti viskuo aprūpinti materialiai, lankyti kelis būrelius, bet patirti emocinę nepriežiūrą. Tėvai, siekdami karjeros ar vystydami verslą, mažai skiria dėmesio vaikui. Kartais jie labiau domisi pažymiais, bet ne vaiko išgyvenimais. Vaiko pasiekimai jiems neretai būna svarbesni, nei jo emocinė gerovė. Vaikų pasiekimai tėvams padeda patenkinti savo pačių poreikį jaustis svarbiu. Vaikų nesėkmės juos nuvilia. Vietoj paguodos ir padrąsinimo, vaikas gauna žinią - „tu mane nuvylei“, - sako psichologė R. Stasionienė.

Pasak specialistės, emociškai apleistų vaikų problemas tėvai nuvertina, ignoruoja, savo rūpesčius laiko svarbesniais. Augdamas vaikas negauna pakankamai emocinio palaikymo, padrąsinimo ir tai gali sukelti ilgalaikių pasekmių.

„Emocinis apleistumas vaikystėje gali turėti skaudžių pasekmių visam žmogaus gyvenimui. Šią smurto formą patiriantis vaikas tiek vaikystėje, tiek vėliau suaugęs gali išgyventi vidinę tuštumą, socialinį nerimą, savęs nuvertinimą. Jis gali nuolat siekti įtikti kitiems, turėti polinkį į saviagresiją, priklausomybes“, - sako vaiko teisių gynėja.

Nepriežiūra - nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantis žalą ar keliantis pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai. Išskiriamos trys nepriežiūros formos - fizinė, emocinė ir ugdymosi.

Pasak vaiko teisių specialistų, dažnai problemų turinčioje šeimoje vaikai greta nepriežiūros patiria ir kitų smurto formų - fizinį, psichologinį, seksualinį, todėl pasekmės būna kompleksinės.

Fizinė nepriežiūra - tai vaiko fizinių poreikių netenkinimas: nuolatinis vaiko palikimas be priežiūros, išvarymas iš namų, nenuosekli priežiūra, nuolat besikeičiantys vaiką prižiūrintys žmonės (gal net nepažįstami vaikui), vaikas paliekamas asmenims negebantiems užtikrinti priežiūrą - per jauniems, neįgaliems, apsvaigusiems ir panašiai.

Pasak R. Stasionienės, sveikai vaiko raidai svarbi ir emocinė jo būsena. Jei tėvai ar kiti juo besirūpinantys suaugusieji nepadeda vaikui susidoroti su sudėtingais jausmais, neatliepia jo emocinių poreikių, tai vadinama - emocine nepriežiūra.

Dar viena nepriežiūros forma - ugdymosi nepriežiūra. Ši smurto forma paprastai pastebima tuomet, kai vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą.

„Ugdymosi nepriežiūrai priskirtume leidimą vaikui neiti į mokyklą ar netgi skatinimą neiti. Tam priežasčių gali būti įvairių. Pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys neleidžia jam eiti į mokyklą, kad vaikas prižiūrėtų mažesnius brolius ar seseris, atliktų kitas suaugusiųjų pareigas. Kartais vaikas skatinamas neiti į mokyklą ir tuo pačiu jį prižiūrinčių asmenų yra įtraukiamas į nusikalstamą veiklą, skatinamas elgetauti, vagiliauti“, - sako R. Stasionienė.

R. Stasionienė ramina tėvelius, kad skurdas ar nepriteklius dėl objektyvių priežasčių tikrai nėra laikomas nepriežiūra. „Kartais tėvai nuogąstauja, kad gali būti apkaltinti nepriežiūra dėl to, kad neišgali nupirkti vaikui norimo daikto, padaryti namie remonto ar kad neturi erdvesnio būsto. Sunkesnė materialinė padėtis tikrai nereiškia, kad vaikas patirs nepriežiūrą“, - pabrėžė R. Stasionienė.

Kaip atpažinti, kad vaikas galimai patiria nepriežiūrą?

Pasak R. Stasionienės, galimos nepriežiūros požymiai didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokio amžiaus yra vaikas. Nepriežiūrą galima įtarti jei:

• Kūdikis ar mažas vaikas yra apatiškas, neverkia, nesišypso, nežaidžia, neatliepia į kitų žmonių kalbinimą, stokoja smalsumo, linguoja, daužo galvą, įvairiai perdėtai save ramina, perdėtai save stimuliuoja, nesikreipia pagalbos į tėvus, prastai vystosi, nors jo raida vėluoja, o tėvai to nepastebi.
• Mokyklinio amžiaus vaikas dažnai apsiverkia, yra depresiškas, ateina į mokyklą nepusryčiavęs, užmiega pamokų metu, sunkiai susikaupia. Ateina į mokyklą per anksti arba po pamokų neina namo, dažnai vėluoja ar nelanko mokyklos, dažnai atrodo atsiribojęs, neatlieka namų darbų, nesistengia, sistemingai gadina mokyklos daiktus, mokymosi priemones. Yra padidintai aktyvus ar per mažai aktyvus, meluoja, vagia iš draugų, elgiasi žiauriai. Vaiko dantys neprižiūėti, netaisyti, jis neturi akinių, nors vaikui jų reikia, nesilaiko higienos, nuo vaiko sklinda blogas kvapas.

„Dažniausiai sutrikęs elgesys liudija ilgalaikę nepriežiūrą, yra jos pasekmė. Tokie vaikai gali turėti sunkumų santykiuose su bendraamžiais, dažnai bendrauja su vyresniais, taip siekdami bet kokia kaina sulaukti to, ko negavo iš savo tėvų.

Kokia pagalba teikiama, jei vaikas patiria nepriežiūrą?

Kadangi vaiko nepriežiūra yra viena iš smurto rūšių, į pranešimą apie galimą nepriežiūros atvejį vaiko teisių gynėjai reaguoja kaip į pranešimą apie smurtą - vykstama į vaiko gyvenamąją vietą.

„Įvertiname vaiko gyvenimo sąlygas. Pirmiausia pasikalbame su vaiku, išklausome jo nuomonę, tada kalbamės su tėvais. Jei matome, kad šiuo metu aplinka namuose tikrai nėra tinkama vaikui gyventi, kad vaikui reikalinga kita gyvenamoji vieta, jei tikrai matome rizikos veiksnių - rūpinamės vaiko perkėlimu į saugią aplinką“, - sako S. Pasak specialistės, apgyvendinant vaiką saugioje aplinkoje, prioritetas visada teikiamas biologinei šeimai - ieškoma vaiko giminaičių, artimais emociniais ryšiais susijusių asmenų, pas kuriuos vaikas galėtų jaustis saugiai ir kurį laiką pagyventi, kol bus teikiama pagalba tėvams. Jei minėtų asmenų rasti nepavyksta, vaikai laikinai apgyvendinami pas globotojus ar krizių centruose.

„Kai vaikui randame saugią aplinką, vertiname šeimoje esamą situaciją, nustatome pagalbos poreikį ir kreipiamės į savivaldybę, inicijuodami atvejo vadybą. Priklausomai nuo esamų rizikos veiksnių, šeimai teikiama pagalba“, - sakė vaiko teisių gynėja.

Pasak jos, jei nustatoma, kad tėvams trūksta socialinių įgūdžių auginti ir tinkamai prižiūrėti vaiką - siūloma lankyti tėvystės įgūdžių mokymus. Susidūrus su vaiko nepriežiūra, dažnai išaiškėja, kad tėvai turi žalingų įpročių, yra priklausomi nuo alkoholio, psichotropinių medžiagų. Tokiais atvejais jiems siūloma kreiptis į priklausomybės ligų centrus, lankyti gydymo programas.

Daugiavaikių šeimų ir vaikų nusikalstamumo sąsajos

Šiame straipsnyje nagrinėsime daugiavaikių šeimų ir vaikų nusikalstamumo sąsajas, remdamiesi statistiniais duomenimis ir socialiniu kontekstu. Analizuosime, ar egzistuoja tiesioginė priklausomybė tarp šeimos dydžio ir vaikų polinkio į nusikalstamumą, atsižvelgdami į įvairius socialinius, ekonominius ir kultūrinius veiksnius.

Daugiavaikės Šeimos: Socialinis ir Ekonominis Kontekstas

Daugiavaikės šeimos dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais, tokiais kaip didesnis finansinis spaudimas, riboti ištekliai, tėvų dėmesio paskirstymas tarp daugelio vaikų ir galimas socialinis atskirtis. Šie veiksniai gali turėti įtakos vaikų raidai ir elgesiui.

Finansinis Spaudimas

Daugiavaikėms šeimoms dažnai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su būsto, maisto, drabužių, švietimo ir sveikatos priežiūros išlaidomis. Riboti finansiniai ištekliai gali lemti stresą, įtampą šeimos santykiuose ir galimybių vaikams trūkumą.

Išteklių Trūkumas

Daugiavaikėse šeimose gali trūkti ne tik finansinių, bet ir kitų išteklių, tokių kaip laikas, erdvė ir tėvų dėmesys. Tėvai gali būti pervargę ir neturėti pakankamai laiko kiekvienam vaikui individualiai, o tai gali lemti emocinį neprieinamumą ir prastesnį vaikų priežiūros lygį.

Tėvų Dėmesio Paskirstymas

Daug vaikų turintiems tėvams gali būti sunku vienodai paskirstyti dėmesį ir laiką kiekvienam vaikui.

Socialinė Atskirtis

Kai kurios daugiavaikės šeimos gali susidurti su socialine atskirtimi, ypač jei jos gyvena bendruomenėse, kuriose daugiavaikės šeimos nėra įprastas reiškinys. Stereotipai ir neigiamos nuostatos gali lemti diskriminaciją ir riboti galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime.

Nusikalstamumo Statistika ir Daugiavaikės Šeimos

Ar statistika rodo, kad vaikai iš daugiavaikių šeimų yra labiau linkę nusikalsti? Šis klausimas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus statistinių duomenų analizės ir atsižvelgimo į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos vaikų elgesiui.

Statistiniai Duomenys

Kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai iš didesnių šeimų gali būti labiau linkę į nusikalstamą elgesį. Tačiau svarbu pažymėti, kad tai yra tik koreliacija, o ne priežastinis ryšys. Kiti veiksniai, tokie kaip skurdas, prasta priežiūra, nepriežiūra ir gyvenimas pavojingoje aplinkoje, gali turėti didesnį poveikį vaikų elgesiui.

Kiti Veiksniai

Svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos vaikų nusikalstamumui, nepriklausomai nuo šeimos dydžio. Tai apima:

• Skurdas: Vaikai, augantys skurde, dažniau susiduria su stresu, nepriežiūra ir galimybių trūkumu, o tai gali padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.
• Prasta Priežiūra: Vaikai, kurie negauna pakankamai priežiūros, dėmesio ir palaikymo iš tėvų ar globėjų, gali būti labiau linkę į elgesio problemas ir nusikalstamumą.
• Nepriežiūra: Vaikai, kurie yra neprižiūrimi ar apleisti, gali būti labiau linkę įsitraukti į pavojingą ar neteisėtą veiklą.
• Pavojinga Aplinka: Vaikai, augantys pavojingoje aplinkoje, kurioje vyrauja smurtas, narkotikai ir nusikalstamumas, gali būti labiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Socialiniai ir Ekonominiai Veiksniai

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai gali turėti didelės įtakos vaikų raidai ir elgesiui, ypač daugiavaikėse šeimose.

Švietimas

Švietimas yra svarbus veiksnys, padedantis vaikams išvengti nusikalstamumo. Vaikai, kurie gauna gerą išsilavinimą, turi daugiau galimybių įsidarbinti, užsidirbti pragyvenimui ir integruotis į visuomenę. Daugiavaikėse šeimose gali būti sunkiau užtikrinti, kad visi vaikai gautų kokybišką išsilavinimą dėl finansinių apribojimų ir ribotų išteklių.

Užimtumas

Tėvų užimtumas yra dar vienas svarbus veiksnys, padedantis vaikams išvengti nusikalstamumo. Tėvai, kurie yra įdarbinti ir uždirba pakankamai pragyvenimui, gali užtikrinti savo vaikams stabilumą, priežiūrą ir galimybes. Daugiavaikėse šeimose gali būti sunkiau tėvams įsidarbinti dėl didesnių šeimos įsipareigojimų ir ribotų išteklių.

Socialinė Parama

Socialinė parama, tokia kaip šeimos, draugų ir bendruomenės parama, gali padėti daugiavaikėms šeimoms įveikti iššūkius ir užtikrinti savo vaikams teigiamą raidą. Daugiavaikės šeimos, kurios neturi pakankamai socialinės paramos, gali būti labiau linkę į stresą, izoliaciją ir kitas problemas, kurios gali padidinti riziką įsitraukti į nusikalstamą veiklą.

Prevencinės Priemonės

Svarbu įgyvendinti prevencines priemones, kurios padėtų daugiavaikėms šeimoms įveikti iššūkius ir sumažinti vaikų nusikalstamumo riziką. Tai apima:

• Finansinę Paramą: Suteikti finansinę paramą daugiavaikėms šeimoms, tokią kaip pašalpos, subsidijos ir mokesčių lengvatos, gali padėti sumažinti finansinį spaudimą ir pagerinti šeimos gyvenimo lygį.
• Priežiūros Paslaugas: Suteikti priežiūros paslaugas, tokias kaip vaikų darželiai, popamokinės programos ir vasaros stovyklos, gali padėti tėvams derinti darbą ir šeimos įsipareigojimus bei užtikrinti vaikams priežiūrą ir ugdymą.
• Švietimo Programas: Organizuoti švietimo programas tėvams, kurios padėtų jiems suprasti vaikų raidos ypatumus, ugdyti teigiamus auklėjimo įgūdžius ir spręsti elgesio problemas.
• Socialinę Paramą: Suteikti socialinę paramą daugiavaikėms šeimoms, tokią kaip šeimos konsultacijos, paramos grupės ir bendruomenės programos, gali padėti šeimoms įveikti stresą, izoliaciją ir kitas problemas.

Nors kai kurie tyrimai rodo, kad vaikai iš daugiavaikių šeimų gali būti labiau linkę į nusikalstamą elgesį, svarbu pažymėti, kad tai yra tik koreliacija, o ne priežastinis ryšys. Svarbu įgyvendinti prevencines priemones, kurios padėtų daugiavaikėms šeimoms įveikti iššūkius ir sumažinti vaikų nusikalstamumo riziką. Tai apima finansinę paramą, priežiūros paslaugas, švietimo programas ir socialinę paramą.

tags: #statistika #daugiavaikes #nusikaltimai

• Tėčio patirtis auginant vaiką vienam
• Vaikiški GPS sekimo įrenginiai
• Sužinokite, kaip pasirinkti pavardę sulaukus pilnametystės
• Kęstučio Verslovo pasiekimai
• Laukimo ir gerumo kelionė