Kūdikio atsirūgimas ir atpylinėjimas pirmąjį mėnesį: išsamus vadovas tėvams

Naujagimio atsirūgimas ir atpylinėjimas yra natūralūs procesai, būdingi daugeliui mažylių, ypač iki 6 mėnesių. Šis straipsnis padės tėvams suprasti šiuos reiškinius, išmokti tinkamai padėti kūdikiui ir atpažinti, kada reikėtų kreiptis į medikus. Pirmaisiais mėnesiais kūdikio virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi, todėl tėvams kyla daugybė klausimų ir nerimo dėl maitinimo ir jo pasekmių. Suprasti, kas yra normalu, o kas reikalauja dėmesio, yra itin svarbu.

Atsirūgimas: kodėl tai svarbu?

Atsirūgimas yra tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą. Atsirūgimas leidžia pasišalinti orui, kurį vaikutis pririjo bevalgydamas. Visi kūdikiai - tiek žindomi, tiek ir maitinami iš buteliuko - kiekvieno maitinimo metu įtraukia truputį oro. Jeigu jo susikaupia skrandyje, kūdikis per greitai pasijunta sotus. Prarytas oro burbulai beveik visuomet atsiduria po pienu. Kai tik skrandis sujuda arba mažylis pats keičia padėtį, oro burbulai šauna į stemplę.

Kartais maitinamas kūdikis priryja oro, kuris kaupiasi žarnyne ir gali sukelti dieglius, pilvo pūtimą ar atpylinėjimą. Todėl po kiekvieno maitinimo turėtumėte padėti kūdikiui atsirūgti. Atrūginimu yra vadinamas tėvų veiksmas - dažniausiai vertikalus kūdikio nešiojimas priglaudus prie peties, kurio metu kūdikis išleidžia skrandyje maitinimo metu susikaupusį orą.

Kaip padėti kūdikiui atsirūgti: veiksmingos padėtys ir patarimai

Galite vaikučiui padėti atsirūgti, švelniai paglostydami jo nugarytę. Išbandykite kelias vaikučio kūno padėtis, kurios padės jam lengviau atsirūgti. Svarbiausia - nespausti kūdikio pilvo, nes jis gali atpilti dar nespėjęs atsirūgti. Tiesa, jei atrūginate kūdikį sėdėdami, pilvuką galima švelniai paglostyti.

• Galva ant peties: Prisiglauskite prie savęs kūdikį taip, kad rankos būtų jums ant peties. Viena ranka kūdikį prilaikykite už užpakaliuko. Kūdikio kojos turėtų būti sulenktos per kelius. Kita ranka prilaikykite galvą. Įsitikinkite, kad galva ir liemuo neatlošti atgal. Galite švelniai masažuoti kūdikio nugarą. Nespauskite kaklo ir netapšnokite per nugarą. Tai nepadeda atsirūgti ir gali paskatinti atpilti pieno.
• Atsisėdus: Pasisodinkite kūdikį ant vienos kojos, o kita - šiek tiek pakelta prilaikykite nugarą (kad sėdėtų pusiau gulomis). Vienu delnu prilaikykite galvą, kitu trumpai pamasažuokite pilvą švelniais stumiamaisiais judesiais nuo savęs ir savęs link.
• Pilvu į apačią: Atsisėskite ir pasiguldykite kūdikį pilvu ant kojų, kad pečiai ir krūtinė būtų šiek tiek pakelti, o rankos kristų žemyn. Pakelkite aukštyn savo koją. Mažylio užpakaliuką prilaikykite ranka. Švelniai patapšnokite per užpakaliuką - mažyliui tai labai patinka, jis džiaugiasi, krykštauja, o kartu išeina oras.
• Ant šono: Galite paguldyti vaikutį ant šono.
• Ant kelių: Galite paguldyti mažylį ant savo kelių. Prilaikykite jo galvytę ir žiūrėkite, kad ji būtų šiek tiek aukščiau už krūtinę. Ši padėtis rekomenduojama dažnai atpylinėjantiems kūdikiams.

Kaskart pamaitinus kūdikį palaikykite, kad atsirūgtų. Kartais tam prireikia kelių sekundžių. Neatsirūgusiam gali pūsti pilvą arba mažiukas gali būti neramus. Vieno maitinimo metu kūdikiai gali atsirūgti ir kartą, ir net kelis kartus.

Kūdikio atpylinėjimas: normalu ar signalas susirūpinti?

Atpylimas yra dalies skrandžio turinio pasišalinimas iš skrandžio per burną. Kūdikis atpylė, kai po žindymo pro lūpų kraštus išbėga motinos pieno ar mišinio. Negausus atpylimas - kai po maitinimo kūdikis švelniai atpila šiek tiek pieno - yra dažnas reiškinys, nes naujagimio skrandžio viršuje esantis raumuo nėra visiškai subrendęs. Tai reiškia, kad tai, kas nugula, gali lengvai pakilti.

Prarytas motinos pienas ar mišinys lengvai grįžta atgal į stemplę ir atsipila dėl to, kad kūdikiams nėra sandariai užsidaręs stemplės skrandžio raukas ir pati stemplė yra sąlyginai trumpa. Gausiai atpylinėti gali ir visiškai sveiki kūdikiai. Jeigu kūdikis auga, gerai jaučiasi, tikėtina, kad atpylinėjimas jam nekenkia. Priešingai, atpylimo metu mamos pienas dar kartą nuskalauja kūdikio gleivines ir suteikia antibakterinę apsaugą kvėpavimo takams.

Atpylimas dažnai nutinka, kai kūdikio skrandis yra labai pilnas, spaudžiamas arba jis paguldomas. Atpylimas sumažėja ir palaipsniui išnyksta, kai kūdikis pradeda valgyti tirštesnį maistą.

Atpylinėjimo dažnumas pagal amžių

Kūdikiams augant, atpylinėjimo reiškinys mažėja. Štai kaip dažnai atpylinėjama skirtingais amžiaus periodais:

Tėvus tai labiausiai vargina, kai kūdikis sulaukia 6 mėnesių, ypač jeigu atpylimo padaugėja, padidėja atpilamo maisto kiekis, daugėja neramumo ir verkimo ar atpylimas siejamas su diskomfortu ir nugaros rietimu (kas galėtų rodyti skausmo, o tuo pačiu ir gastroezofaginio refliukso ligos simptomą), tačiau apie 7 mėnesį tokių tėvų procentas mažėja.

Ar atrūginimas padeda sumažinti atpylinėjimą?

Nepaisant to, kad tėvams patariama atrūginti savo kūdikius, šia tema nėra pakankamai tyrimų. Vienas Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, kad atrūginimas nesumažino verksmo, o iš tikrųjų padidino atpylinėjimą. Tyrimo metu buvo stebėta, kad kūdikiai, kuriems buvo padedama atsirūgti, atpila daugiau pieno nei tie, kurie nebuvo atrūginami. Tačiau bet kokiu atveju, suvalgytas maistas gali išbėgti kartu su oru, jei mažylis žįsdamas prisitraukė ir oro. Atpylimas kartu su oru vadinamas raugėjimu.

Kada susirūpinti dėl atpylinėjimo ir vėmimo?

Atpylimą reikia skirti nuo vėmimo. Vėmimas - tai stiprus skrandžio turinio „išmetimas“. Jis skiriasi nuo atpylimo, kai nedidelis skrandyje esančio pieno kiekis išteka iš burnos maitinimo metu arba po jo. Dauguma verkimo ir atpylinėjimo atvejų yra normalūs. Tačiau toks elgesys nėra normalus, jei:

• Vaikas atsisako valgyti;
• Kūdikio svoris auga labai lėtai dėl gausaus atpylinėjimo;
• Po maitinimo atsiranda kosulys;
• Atpylinėjama su krauju.

Jei jūsų kūdikiui pasireiškia bet kuris iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jeigu panešiotas neatsirūgsta, maitinkite toliau. Jeigu naujagimis neatsirūgsta, iš karto po maitinimo neguldykite ant nugaros, geriau panešiokite ant rankų. Kai užmigs, guldykite ant šono. Taip daryti būtina, kad atsirūgstant skrandžio turinys nepatektų į kvėpavimo takus.

Galimos atpylinėjimo ir vėmimo priežastys

Atpylimas be verkimo, rietimosi ir nenoro žįsti krūties nėra laikomas gastroezofaginio refliukso liga, kurią reikėtų gydyti. Tačiau yra ir kitų, retesnių, priežasčių, kodėl kūdikis gali gausiai atpylinėti ar vemti:

• Alergija pienui: Alergija karvės pienui yra dažniausia (2,2-5,2 proc.) kūdikių ir mažų vaikų alergijos maistui rūšis. Gausus atpylinėjimas (ne fontanu) siejamas su alergija karvės pieno baltymams ir kiaušiniams, kuriuos vartoja žindanti mama. Jei atpylinėja dirbtinai maitinamas kūdikis, jam gali būti duodama tirštesnio, specialios paskirties pieno mišinio.
• Gastroezofaginis refliuksas (GER): Tai situacija, kai skrandžio rūgštus turinys patenka į stemplę, o kartais ir į burną. Taip įvyksta dėl nepakankamo stemplės skrandžio rauko sandarumo, žiojėjimo.
• Skrandžio prievarčio susiaurėjimas (prievarčio stenozė): Tai naujagimių/kūdikių virškinamojo trakto liga dėl stipraus susiaurėjimo kanalo, jungiančio skrandį su dvylikapiršte žarna. Liga paveldima, dažniausiai pasireiškia 2-3 gyvenimo savaitę, rečiau - ketvirtą. Dažniau serga berniukai. Normaliai augęs naujagimis be pastebimos priežasties vemia fontanu, t.y. kartais išvemia daugiau nei suvalgo. Prievarčio stenozė yra pavojinga liga, todėl kai tik mažylis vemia fontanu po trijų vienas po kito einančių maitinimų, nedelsdami jį vežkite į ligoninę.
• Skrandžio posūkio patologija (mezenteripoksiolinis persilenkimas): Tai reta liga, dėl kurios maistas nepatekdavo į skrandį, o užstrigdavo pakeliui.

Julijos ir Deimantės istorija: iššūkis ir pergalė

Mama Julija pati pakvietė susitikti, norėdama papasakoti, kas nutiko jos dukrytei Deimantei, kad kitos mamos nenumotų į atpylinėjimus ranka. Vilnietė Julija labai laukė vaikučio, nėštumą planavo. Po planinio cezario gimė sveika ir graži dukrytė, svėrė 2710 g.

Kai pirmą kartą Julijai atnešė dukrytę maitinti, slaugytoja įspėjo: „Atsargiai maitinkite, ji labai atpylinėja, nesuprantame kodėl“. Į repliką dėl atpylinėjimo moteris nesureagavo - praslydo pro ausis, kaip nereikšminga informacija. Juo labiau kad atvažiavusi lankyti mama liepė nesijaudinti. Mama patikino, kad ir Julija kūdikystėje labai atpylinėjo, tekdavo kelis kartus per dieną perrenginėti, nes apipildavo visus drabužėlius. Kuris vaikas neatpylinėja? Liūdniau buvo tai, kad Deimantė labai mažai valgė mamos pieno, buvo nerami, beveik nemiegojo, inkšdavo, lyg jai ką skaudėtų.

Per dvi dienas dukrelės svoris nukrito 300 g (iki 2410 g). Gydytojai to nesureikšmino, nes visi naujagimiai pirmomis dienomis numeta svorio. Gydytojai sakė, kad ligoninėje laikys tol, kol Deimantė nepradės per dieną priauginėti po 10-20 gramų. Po cezario operacijos Julijai kilo komplikacijų (sustreikavo inkstų veikla), moteriai skyrė vaistų, nuo kurių, kaip manoma, dingo pienas. Tad jau savaitės Deimantė pradėjo valgyti mišinuką. Atpylinėjimas nesiliovė.

Kadangi Julija nežinojo, kaip turi atrodyti „klasikiniai“ atpylinėjimai, ji galvojo, kad viskas normalu. Deimantė suvalgydavo savo amžiui skirtą dozę, ir iškart po truputį pradėdavo atpilti. Nors atsirūgdavo, paguldyta ji pradėdavo stenėti, krenksėti ir kliūksnis po kliūksnio atpildavo visą suvalgytą maistą. Net praėjus 3 valandoms po maitinimo ji vis dar atpylinėdavo. Iškviesta gydytoja patarė keisti mišinėlį. Julija išbandė visus, kokie tik buvo parduotuvėje. Keitė ir žindukus, ir buteliukus, nešiodavo Deimantę stačią nuo maitinimo iki maitinimo - niekas negelbėjo. Gydytoja spėliojo, gal atpylinėjimas - dėl padidėjusio raumenų tonuso? Buvo skirti masažai, kurie problemos neišsprendė. Dar viena versija buvo pilvo diegliai. Gydytoja skyrė gerųjų žarnyno bakterijų, vaistų nuo pilvo pūtimo ir dieglių.

Po mėnesio Deimantę pasvėrė. Mergaitė buvo priaugusi vos 200 g. Gydytoja pasakė, kad tai - labai mažai ir reikia kažką daryti. O dar didesnis nerimas prasidėjo, kai po 2 savaičių Deimantės svoris pradėjo kristi. Negana to, jos atpylinėjimas tapo vėmimu - ji pradėjo atpilti varške virtusį apvirškintą mišinį. Šeima nuvažiavo pas chirurgus. Pirma gydytojų mintis, kad mergaitei - poleristinozė (skranduko susiaurėjimas, pagydomas vaistais).

Gydytojai nutarė paskaičiuoti, kiek Deimantė suvalgo ir kiek atpila. Buvo apskaičiuota, kad mergaitė įsisavina vos 20 procentų to maisto, kurį suvalgo. Atliktas tyrimas ultragarsu prieš valgį ir po nieko blogo neparodė. Tada gydytojai nutarė atlikti rentgenologinį tyrimą su kontrastu. Peršvietę skrandį gydytojai reziumavo: „Su tokiu skrandžiu tik valgyti ir valgyti“. Buvo atskleista reta liga - skrandžio posūkio patologija (mezenteripoksiolinis persilenkimas). Dėl šios patologijos maistas, kurį suvalgydavo Deimantė, nepatekdavo į skrandį, o užstrigdavo pakeliui ties tuo persilenkimu.

Reikėjo ieškoti kito gydymo būdo, ir liko tik vienas - operacija. Operacija truko beveik 3 valandas. Tačiau operuojant paaiškėjo, kad tokios laparoskopinės operacijos nepavyks padaryti - vaikelis per mažas - vis dėlto Deimantei tebuvo 1,5 mėnesio, o ji nesvėrė nė 3 kg. Operacijos metu skrandis ištiesinamas ir pritvirtinamas prie kitų audinių, kad vėl nesusilenktų. Siūlai ištirpsta po 2 metų, bet skrandis jau lieka tiesus.

Po operacijos mergaitė labai greitai atsigavo. Julija gydytojo paklausė, kaip jai slaugyti mergytę, o šis atsakė: „Daug meilės ir šilumos. Nešiokite, glostykite“. Dukrą dar kurį laiką maitino per zondą pankolių arbatėle, po 10 gramų kas valandą. Kitą dieną jau galima buvo duoti po 20 gramų mišinėlio. Prasidėjo greitas ir akivaizdus sveikimas.

Nepaisant pavykusios operacijos ir augančio svorio, Deimantė vis tiek gausiai atpylinėjo. Gydytojai patikino, kad taip ir turi būti - mergaitė atpylinės dar mažiausiai pusę metų, o gal ir metus. Šis procesas baigsis, kai bus visiškai pereita prie tiršto maisto. Be to, skrandžiui reikia nemažai laiko, kad jis priprastų prie naujos pozicijos. Deimantė buvo viena iš nedaugelio kūdikių, kuriai gydytojai liepė valgyti tiršto maisto… nuo 2 mėnesių, kaip tarybiniais metais. Deimantė atpylinėjo iki pat 7 mėnesių. Bet dabar jau ši bėda mamos nebetrikdė. Buvo aišku, kad vaikas tikrai nebadauja, nes dukros svoris augo kaip ant mielių - per mėnesį priaugdavo po kilogramą ir daugiau. Dabar Deimantė sveria 8,5 kg.

Po operacijos, atrodė, kad kažkas pakeitė vaiką. Pirmiausia - Deimantė pradėjo miegoti. Iki operacijos ji beveik visiškai nemiegodavo. Kitas nuostabus pasiekimas - mergytė po operacijos pradėjo šypsotis ir pirmą kartą pasakė „agu“. Kai Deimantė sustiprėjo, mama išdrįso paklausti gydytojų, kas būtų buvę, jei mergaitei nebūtų atlikta operacija. Gydytojai neslėpė, kad Deimantė būtų mirusi iš bado.

Svarbiausi patarimai naujagimio priežiūrai pirmąjį mėnesį

Pirmosios savaitės su naujagimiu yra kupinos džiaugsmo, bet ir iššūkių. Štai keletas patarimų, padėsiančių geriau pasirūpinti savo mažyliu.

Maitinimas ir virškinimas

Pagrindinė sėkmingo žindymo pirmosiomis dienomis taisyklė yra žindymas pagal poreikį: ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Žįsdamas kūdikis ne tik pats pasisotina, bet ir „užsako“ pieno gamybą krūtyse. Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą. Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas. Buteliuku maitinamiems reikia padėti atsirūgti net ir kelis kartus per maitinimą ir būtinai po valgio.

Netaisyklingo žindimo metu kūdikis su pienu nuryja ir šiek tiek oro. Taip pat kūdikiai gali prisiryti oro, kai pienas teka labai gausiai, greitai, stipria srove ir mažyliai skuba nuryti tai, kas burnoje, kol dar neužspringo. Renkantis buteliukus reikėtų atkreipti dėmesį į žindukus. Žindukų forma gali nulemti, kiek oro pateks į virškinimo sistemą. Be to, kuo didesnė žinduko skylutė, tuo greičiau pienas ar pieno mišinys tekės: kūdikis springs ir „prisigaudys“ daugiau oro.

Pirmosios naujagimio išmatos, vadinamos mekonijumi, dažnai išgąsdina nepatyrusius tėvus. Jos yra tamsiai žalios arba juodos spalvos, lipnios, tąsios, beveik bekvapės. Pirmosiomis gyvenimo dienomis naujagimiai šlapinasi retai. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val.

Žagsulys yra normalus procesas ir būdingas dar gimdoje besivystančiam vaisiui. Žagsulys naujagimiui nėra pavojingas ar žalingas ir praeina savaime. Norint, kad žagsulys pasitaikytų rečiau, reikėtų stengtis naujagimį maitinti taisyklingai, stebėti, kad maitinimo metu jis neprisirytų oro, po maitinimo padėti atsirūgti.

Miegas ir ramybė

Naujagimiai miega didžiąją paros dalį - 6-18 valandų per parą. Bendrą naujagimio miegą sudaro 6-7 trumpi vienodi miego tarpsniai, kurie tolygiai pasiskirstę per parą. Svarbu, naujagimį migdyti paguldytą nugaros, ant kietesnio čiužinuko, kūdikio lovelėje neturėtų būti pagalvių, minkštų žaislų ir pan., kambaryje neturėtų būti per karšta, į jį neturėtų patekti tabako dūmai. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja guldyti ant nugaros - taip sumažinsite staigios kūdikių mirties rizikos tikimybę.

Normalu, jeigu 2 savaičių naujagimis verkia apie 2 valandas per dieną. Verkti dvi valandas per dieną, maždaug pirmąsias šešias gyvenimo savaites yra norma. Paprastai tai sumažėja iki maždaug vienos valandos per dieną, kai jiems sukanka trys mėnesiai. Jei verkia daugiau, tai nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Intensyvų, nepaguodžiamą verksmą patiria iki ketvirtadalio mažų kūdikių, tačiau laikui bėgant jis praeina savaime. Naujagimiai kvėpuoja labai tankiai, nes jų medžiagų apykaita labai greita ir jiems reikia daug deguonies.

Naujagimio registracija ir sveikata

Gimusį kūdikį privaloma įregistruoti per 3 mėnesius nuo gimimo. Patogiausia įregistruoti vaiko gimimą internetu. Karščiuojantį naujagimį būtinai turi apžiūrėti specialistas. Jei jaunesnis nei 6 savaičių amžiaus kūdikis karščiuoja, jis automatiškai kelioms dienoms guldomas į ligoninę. Vaikui bus atlikta stuburo kanalo punkcija, kraujo ir šlapimo tyrimai.

tags: #kudikio #atsirugimas #pirma #menesi

• Kūdikio atpylinėjimas
• Kaip gauti išmoką vaikui lankant darželį
• Atraskite skirtingus stacionarių akvariumų tipus ir jų įrengimo subtilybes
• Vaikų džiaugsmas Dainų gatvėje
• Išsamus gidas apie kūdikio sauskelnes