Devynių mėnesių kūdikio raida yra itin įdomus ir reikšmingas etapas tiek vaikui, tiek tėvams. Šiuo metu mažylis tampa vis savarankiškesnis, labiau bendrauja, domisi aplinka ir rodo stiprius emocinius ryšius su artimiausiais žmonėmis. Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį, aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios.
Šiuo laikotarpiu kūdikis yra labai aktyvus. 9 mėnesių mergaitės sveria nuo 8,2 iki 11 kg ir yra 69 - 75,5 cm ūgio. Šį mėnesį kūdikis auga lėčiau nei anksčiau. Maždaug 9-ąjį mėnesį reikėtų tikėtis paskutinio ryškesnio augimo šuolio. Augimo šuolis paprastai trunka 2-3 dienas, tačiau kartais gali tęstis iki savaitės. Devynių mėnesių amžiaus kūdikis paprastai jau turi pakankamai išvystytus raumenis, kad galėtų atlikti daugybę koordinuotų judesių. Svarbu sudaryti mažyliui saugią erdvę, kurioje jis galėtų laisvai ropoti ir tyrinėti.
Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis. Kūdikis įsikibęs arba remdamasis ranka šone bando sėstis. Tai periodas, kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas.
Prieš ropojimą paprastai būna etapas, kai kūdikis klūpėdamas svyruoja pirmyn ir atgal. Šio amžiaus mažylis nori judėti į priekį, tačiau dažnai rankos ir kojos dar nėra iki galo koordinuotos. Dauguma kūdikių pradeda ropoti nuo 7 iki 10 mėnesių. Dalis kūdikių praleidžia šliaužiojimo etapą ir pradeda iš karto ropoti. Tačiau neverta nerimauti, jei mažylis dar nešliaužioja ar neropoja, neužilgo jis pradės visais įmanomais būdais judėti ir net nepastebėste, kaip greitai jis išmoks ropoti. Bus naujas smagus iššūkis - pagauti sparčiai beropojantį mažylį. Jei jūsų kūdikis rodo susidomėjimą žaislais, reaguoja į garsus, bendrauja savo būdu ir fiziškai juda pagal galimybes, greičiausiai jo raida yra normali. Kūdikis drąsiai ir greitai iš sėdimos padėties pereina į padėtį ant keturių ir grįžta atgal, pradeda ropoti diferencijuotais kojų ir rankų judesiais, noriai ir gana lengvai įveikdamas kelyje sudėtas kliūtis. Tokio amžiaus vaikai dažnai žaidžia klūpėdami, o ropodami jau geba savarankiškai atsistoti - įsikibę į atramą.
Kūdikis vis tvirčiau stovi ant kojyčių ir nuolat spurda, domisi aplinka, daiktais, tad negalite nuo jo nė akimirkai nuleisti akių ir turite nuolat lakstyti paskui jį... Atsistoję jie stovi tvirtai ir jau žingsniuoja pristatomu žingsneliu aplink baldus, o vedami į priekį, deda plačius ir nekoordinuotus žingsnius.

"Mokykimės visais pojūčiais!" Toks yra 9 mėnesių amžiaus kūdikio gyvenimo moto. Nors klausa ir regėjimas jau yra gerai išvystyti, jūsų kūdikis dabar ypač lavina su kūnu susijusius pojūčius. Mažylio kūno suvokimas ir motoriniai įgūdžiai yra glaudžiai susiję. Be to, mažylis toliau lavina lytėjimo pojūtį tyrinėdamas įvairių paviršių daiktus ar žaislus. Leiskite kūdikiui liesti kuo daugiau skirtingų paviršių: švelnių, grublėtų ar šiurkščių. Paverskite tai smagiu žaidimu, pvz., eidami su mažyliu pasivaikščioti lieskite medžių lapus, kankorėžius, akmenėlius.
Šio amžiaus kūdikiai yra tikri maži tyrinėtojai. Daiktai nebe automatiškai patenka į burną, bet vis dažniau ir ilgiau smalsiai tyrinėjami rankomis. Mažylis jau laiko daiktus abiem rankomis, ir sukinėja juos į visas puses, juos tyrinėdamas. Šiuo amžiaus tarpsniu formuojasi glaudus smulkiosios ir stambiosios motorikos ryšys. Šiuo raidos etapu formuojasi žnyplinis griebimas (nykščiu, rodomuoju pirštu ir didžiuoju), todėl vis patogiau tampa manipuliuoti žaislais ar smulkesniais daiktais. Taip pat jiems ypač patinka dėti mažesnius daiktus į didesnius.
Šiame etape kūdikio protinė veikla tampa vis pažangesnė. Jis pradeda suprasti kasdienius veiksmus, atpažįsta objektų paskirtį, o kartais net bando imituoti tėvų elgesį. Jis pradeda suprasti paprastas priežasties ir pasekmės sąsajas. Kūdikis yra daug pastabesnis ir ima vis geriau suprasti, kad tai, ko nebematyti, vis dar egzistuoja, pavyzdžiui, po lova riedantis kamuolys. Toks naujas supratimas taip pat turi reikšmingą įtaką kūdikių emocinei raidai. 9 mėnesių kūdikius džiugina supratimas, kad paslėpti ir nematomi daiktai niekur nedingsta. Išnaudokite tai, pasitelkdami įvairius žaidimus. Vaikas pamato kaladėlę dėžutėje ir kiša ranką ją paimti. Vaikas pasižiūri į dėžutę ir kiša ranką vidun. Jis nebūtinai turi ištraukti kaladėlę. Vaikas pastebi skirtumą tarp vidaus ir išorės.

Šis mėnuo taip pat gali atverti naujus kalbos pasaulius. Devynių mėnesių kūdikis intensyviai mokosi kalbos pagrindų. Didžioji dalis mažylių jau gali sudaryti pirmąsias skiemenų grandines, pavyzdžiui, "mama" arba "tete". Jis pradeda tarti daugiau skiemenų, kombinuoja garsus ir bando atkartoti tėvų kalbą. Mažylis dar nemoka kalbėti, bet jis išmoksta vis naujų būdų, kaip išreikšti savo emocijas fiziniais veiksmais. Pavyzdžiui, ploja, šypsosi, rodo pirštuku ar išsižioja, matydamas maistą. Vaikas jau po truputį pradeda suprasti pavienius žodžius, todėl galite pabandyti pasakyti „ne, negalima“, o vaikui atidavus daiktą - jį pagirkite „geras, šaunus“. Tėvai turėtų kuo dažniau kalbėtis su kūdikiu, skaityti jam knygeles su paveikslėliais, dainuoti lopšines ir skatinti atsakomuosius garsus.
Jūsų kūdikiui vis dar reikia daug jūsų artumo ir dėmesio. Kūdikis toliau vystosi socialiai, ima vis labiau suprasti, kad jo vieta šeimoje yra pastovi. Devynių mėnesių mažylis labai prisiriša prie artimų žmonių. Jis gali rodyti nerimą, kai tėvai pasišalina - tai vadinama atsiskyrimo baime ir yra visiškai normali raidos dalis. Dažnai net ir patys draugiškiausi kūdikiai pradeda bijoti svetimų žmonių. Taip, tai visiškai normalu. Maždaug nuo aštuonių iki dešimties mėnesių amžiaus kūdikiai gali išgyventi svetimųjų baimės laikotarpį. Kūdikis pradeda rodyti emocijas sąmoningiau: džiaugiasi, juokiasi, kartais nusivilia ar supyksta. Tėvams naudinga skirti daug dėmesio emociniam bendravimui: apkabinti vaiką, kalbėtis, džiaugtis jo pasiekimais.

Norint skatinti devynių mėnesių kūdikio intelektinį ir emocinį augimą, verta pasirūpinti turtinga ir įdomia aplinka. Nereikia brangių žaislų - dažnai kūdikiams labiau patinka kasdieniai daiktai, pavyzdžiui, plastikiniai indeliai ar švelnūs audiniai. Svarbiausia - jūsų dėmesys ir meilė. Kūdikį taip pat gali sudominti dalinimosi žaidimai, kurie dar ir pratina vaiką atiduoti sugriebtus, draudžiamus daiktus. Pasiūlykite vaikui žaislą, o vėliau paprašykite jį atiduoti jums ar paduoti kitam žmogui.
Naudingi patarimai: vis dažniau skatinkite mažylį atsistoti. Tai padarysite, jei leisite jam žaisti, klūpint prie baldų ar žemesnio stalo. Nepasiekęs norimo daikto, jis bandys temptis į viršų ir stotis. Pamodeliuokite taisyklingą atsistojimą - iš klūpimos padėties statyti vieną koją, ja atsispirti ir pristatyti antrą koją. Padėliokite vaikui rūpimus daiktus 1 m atstumu - taip priversite jį pažingsniuoti pristatomu žingsneliu. Dažnai tėveliai nori vedžioti šio amžiaus mažylius už dviejų rankų. Atminkite, kad ne visi šiame amžiuje jau yra pasirengę tai daryti. Ėjimas - sudėtingas judesys, reikalaujantis geros liemens kontrolės bei koordinacijos. Veskite vaiką tik tuomet, kai jaučiate, kad jo liemuo yra stabilus (netaisyklingas vedžiojimas: vesti vaiką už abiejų rankų, rankos pakeltos virš galvos ir visas kūnas pasviręs į priekį).
Kūdikis jau po truputį pradeda suprasti pavienius žodžius, todėl galite pabandyti pasakyti „ne, negalima“, o vaikui atidavus daiktą - jį pagirkite „geras, šaunus“. 9 mėnesių kūdikiai labai įdėmiai stebi suaugusiuosius ir bando juos kopijuoti. Įdomu tai, kad kartais kūdikiai judesius atkartoja truputį pavėluotai, tik kitą dieną ar net po kelių dienų. Manoma, kad kūdikio smegenims reikia truputį laiko informacijos „apdorojimui“. Pasinaudokite šiuo kūdikių gebėjimu ir leiskite jam stebėti, ką daro tėveliai.
Šiame amžiuje kūdikio mityba tampa įvairesnė. Paprastai jis jau yra pradėjęs ragauti kieto maisto ir palaipsniui plečia savo meniu. Miegas vis dar labai svarbus - kūdikis miega vidutiniškai 13-15 valandų per parą, įskaitant dienos miegus. Devintojo mėnesio pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius.
Jei 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju. Kūdikiams, kurių raumenų tonusas žemas arba hipotoniškas, dažniausiai stovėjimas atsiranda vėliau. Šie vaikai 9-ąjį mėnesį dar nesugeba išlaikyti svorio, kaip aprašyta.
Faktas: Rudųjų (kūdikio) riebalų, kurie padeda reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą, daugiausia susikaupia kūdikiui sulaukus maždaug devynių mėnesių. Paprastai jie išnyksta per antruosius gyvenimo metus.