Neveiksnumo Nustatymas ir Globos Ypatumai Lietuvoje: Tinkamas ir Netinkamas Vykdymas

Šiame straipsnyje aptarsime neveiksnumo nustatymo ir globos instituciją Lietuvoje, pateikdami aiškią informaciją tiek pradedantiesiems, tiek specialistams. Išsamiai aptariama neveiksnumo nustatymo ir globos institucija Lietuvoje. Siekiama pateikti aiškią ir suprantamą informaciją tiek pradedantiesiems, tiek specialistams, atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo teisinio reglamentavimo iki praktinių patarimų.

Kas Yra Neveiksnumas?

Neveiksnumas - tai teisiškai apibrėžta būsena, kai asmuo dėl psichikos ar elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės arba jų valdyti tam tikroje srityje. Neveiksnumas nustatomas tik teismo tvarka, remiantis medicininiais įrodymais ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Dažniausiai tokią būklę nulemia demencija, Alzheimerio liga ar insultas.

LR CK 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.

Teisinis Pagrindas

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis neveiksnumo nustatymą ir globą Lietuvoje, yra Civilinis kodeksas (CK) ir Civilinio proceso kodeksas (CPK). CK 2.10 straipsnis apibrėžia fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje sąlygas. CPK nustato procesinę tvarką, kaip inicijuojamas ir vykdomas neveiksnumo nustatymo procesas teisme.

LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.

Neveiksnumo Nustatymo Tvarka

Neveiksnumo nustatymo procesas yra sudėtingas ir reikalauja kruopštaus pasiruošimo bei atidumo. Visgi atkreipiame dėmesį, kad neveiksnumas ir globa nustatoma tik teismo tvarka. Jokių kitų greitesnių būdų nėra, kadangi teisminis nagrinėjimas būtinas siekiant apsaugoti itin pažeidžiamus asmenis.

1. Pareiškimo Padavimas Teismui

Procesas prasideda nuo pareiškimo padavimo teismui dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje. Pareiškimą gali paduoti asmens artimieji (sutuoktinis, tėvai, vaikai, broliai, seserys), globos (rūpybos) institucija arba prokuroras, jei jie mano, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali adekvačiai įvertinti savo veiksmų ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.

2. Dokumentų Rinkimas ir Pateikimas

Pareiškime turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Prie pareiškimo būtina pridėti šiuos dokumentus:

• Medicininiai dokumentai: Išrašai iš medicinos įstaigų, gydytojų psichiatrų išvados, ambulatorinės kortelės kopijos, patvirtinančios asmens psichikos būklę.
• Kiti įrodymai: Dokumentai, patvirtinantys asmens socialinę padėtį, šeiminę padėtį, turtą, įsipareigojimus.
• Pareiškėjo asmens dokumentas: Kopija.

Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą, kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių). CPK 465 straipsnis detaliai nurodo, kokie dokumentai turi būti pateikti teismui kartu su pareiškimu.

3. Teismo Posėdis ir Ekspertizė

Gavęs pareiškimą, teismas priima nutartį dėl bylos iškėlimo. Teismo posėdyje dalyvauja pareiškėjas, asmuo, dėl kurio neveiksnumo sprendžiama, ir kiti suinteresuoti asmenys. Teismas gali paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę, siekdamas nustatyti asmens psichikos būklę ir jo gebėjimą suprasti savo veiksmus bei juos valdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

4. Teismo Sprendimas

Remiantis surinktais įrodymais ir ekspertizės išvada, teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba atmeta pareiškimą. Jei asmuo pripažįstamas neveiksniu, teismas nustato globą ir paskiria globėją.

Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.

Globa ir Globėjo Pareigos

Globa - tai teisinė priemonė, skirta apsaugoti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo priežiūrą. Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Globėjas yra asmuo, kuris teismo sprendimu paskiriamas atstovauti neveiksnaus asmens interesams ir valdyti jo turtą.

Globėjo Pareigos

Globėjas turi šias pagrindines pareigas:

• Rūpintis neveiksnaus asmens sveikata, gerove ir priežiūra.
• Atstovauti neveiksnaus asmens interesams visose institucijose.
• Tvarkyti neveiksnaus asmens turtą ir pajamas, užtikrinant, kad jie būtų naudojami jo interesais.
• Teikti ataskaitas globos (rūpybos) institucijai apie savo veiklą.

Sandorių Sudarymas ir Socialinių Išmokų Disponavimas

Globėjas turi teisę sudaryti sandorius neveiksnaus asmens vardu, tačiau kiekvienas sandoris turi būti naudingas būtent neveiksnaus asmens interesams. Prieš sudarant svarbius sandorius (pvz., nekilnojamojo turto pardavimas, paskolos ėmimas), globėjas privalo gauti globos (rūpybos) institucijos leidimą. Jei neveiksnus asmuo gauna socialines išmokas, globėjas privalo užtikrinti, kad šios išmokos būtų naudojamos tik neveiksnaus asmens interesais. Globėjas turi atsiskaityti globos (rūpybos) institucijai apie gautas ir panaudotas socialines išmokas. Jei neveiksnus asmuo pats sudaro sandorį, kuris jam yra naudingas, teismas išimties tvarka gali pripažinti tokį sandorį teisėtu ir galiojančiu.

Netinkamas Globos Vykdymas ir Atsakomybė

Netinkamas globos vykdymas gali turėti rimtų pasekmių tiek globotiniui, tiek pačiam globėjui. Globėjas atsako už savo veiksmus, susijusius su neveiksnaus asmens turto valdymu ir interesų atstovavimu. Jei globėjas netinkamai vykdo savo pareigas, jis gali būti atleistas nuo globos ir jam gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

Dažniausios Klaidos

Svarbu atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas, susijusias su neveiksnumo nustatymu ir globa:

• Netinkamas dokumentų parengimas ir pateikimas teismui.
• Globėjo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas.
• Sandorių sudarymas, pažeidžiant neveiksnaus asmens interesus.
• Neatsiskaitymas globos (rūpybos) institucijai apie savo veiklą.

Kas Gali Būti Globėju?

Globėju gali būti skiriamas pilnametis, veiksnus asmuo, kuris yra tinkamas rūpintis neveiksniu asmeniu. Prioritetas teikiamas asmens artimiesiems - sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Jei artimųjų nėra arba jie negali būti globėjais, globėju gali būti skiriamas kitas asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus. Svarbu, kad globėjas būtų sąžiningas, atsakingas ir gebėtų tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.

Globos Pabaiga

Globa pasibaigia šiais atvejais:

• Neveiksnus asmuo miršta.
• Teismas panaikina sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
• Globėjas atleidžiamas nuo pareigų ir paskiriamas kitas globėjas.

Vaiko Globa ir Tėvų Atsakomybė: Nepakankamas Vykdymas

Nors tėvų pareigos ir globa turi specifinių skirtumų, abiem atvejais akcentuojama vaiko interesų apsauga. Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas. Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Jeigu vaiko auklėjimui arba jo fizinei, protinei ar psichinei būklei ir (arba) tinkamam jo vystymuisi kyla pavojus arba jie yra taip sutrikdomi, kad tampa nepalankūs vaiko interesams, ir (arba) jeigu dėl rimtų priežasčių tėvai negali užtikrinti jo auklėjimo, teismas, kaip būtinąją priemonę, gali liepti perduoti jį institucijos globai. Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes.

Civiliniame kodekse daromas skirtumas tarp vaiko perdavimo globoti vienam iš tėvų, pakaitinės globos ar bendros globos arba vaiko perdavimo globoti kitam asmeniui nei jo tėvai. Spręsdamas vaiko perdavimo globoti klausimą, teismas priima vaiko interesus atitinkantį sprendimą. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų, jeigu abiejų tėvų pareigų vykdymas yra sustabdytas ir (arba) jeigu tėvų pareigoms kuri nors iš nurodytų aplinkybių daro skirtingą poveikį, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų.

Rekomendacijos ir Patarimai

Norint išvengti šių klaidų, rekomenduojama konsultuotis su teisininkais ir globos (rūpybos) institucijų specialistais.

• Kruopščiai rinkite ir tvarkykite visus reikalingus dokumentus.
• Reguliariai bendraukite su globos (rūpybos) institucija ir laiku teikite ataskaitas.
• Priimkite sprendimus, atsižvelgdami į neveiksnaus asmens interesus.
• Kreipkitės į teisininkus, jei kyla neaiškumų ar sudėtingų situacijų.

Susiklosčius tokiai situacijai, kuri neretai šeimoje sukelia įtampas ir nežinią, nuo ko viską pradėti, kviečiame kreiptis į mūsų kontorą nurodytais kontaktais: el. Paštas, telefonas. Pasitelkę ilgametę patirtį padėsime Jums pereiti visas reikiamas procedūras, atstovausime teisme. Esame pasirengę padėti Jums išspręsti neveiksnumo ir globos nustatymo klausimą maksimaliai gretai. Suprantame, kad dažnai poreikis nustatyti neveiksnumą atsiranda netikėtai ir dažnai reikia greito sprendimo. Taip pat sprendžiame klausimus ir dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu. Maksimaliai perimsime visus reikiamus atlikti veiksmus ir pasistengsime, kad Jūsų dalyvavimas procese būdų kiek įmanoma sumažintas. Suprantame, kad visiems trūksta laiko, taip pat nėra malonu rinkti pažymas, inicijuoti teisminius veiksmus, todėl didžiają dalį darbo perimsime mes. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.

tags: #netinkamas #globos #vykdymas

• Vokeliai ir nešioklės: atraskite Womar asortimentą
• nuo aktorystės iki literatūros paaugliams
• kūdikio smegenų raida ir tėvų įtaka
• Animatoriai vaikams Vilniuje: burbulų šou ir dar daugiau
• „Baby City“ naujausios akcijos ir pasiūlymai