Sveikinu sulaukus savo stebuklo! Nėštumas ir gimdymas - didžiulis iššūkis mūsų kūnui. Laikotarpis po gimdymo yra ypatingai jautrus, todėl svarbiausia - atsižvelgti į savo kūno poreikius, nespausti savęs grįžti į ankstesnę formą, o suteikti organizmui tai, ko jam labiausiai reikia: meilės, rūpesčio ir švelnumo. Masažas po gimdymo gali būti būtent tai, ko jums reikia, kad padėtumėte sau atsistatyti po stipraus transformuojančio gimdymo proceso, geriau jaustis bei turėti daugiau jėgų rūpintis mažyliu. Pogimdyminį masažą galima atlikti iškart po gimdymo, kai mama jaučiasi patogiai.
Gimus kūdikiui visas moters dėmesys nukrypsta į mažąjį žmogų ir jo poreikius, tačiau laimingam kūdikiui visų pirma yra reikalinga laiminga mama. Masažas po gimdymo veikia ne tik fizinę, bet ir emocinę mamos būseną. Pagrindinis atsistatymo tikslas - pagerinti gyvenimo kokybę ir paruošti kūną kasdieniam aktyvumui. Treniruotis galima pradėti praėjus maždaug 6 val. po gimdymo (jei nėra kontraindikacijų).
Savimasažas su volu ar masažo kamuoliukais po gimdymo gali būti labai naudingas tiek fizinei, tiek emocinei savijautai. Jo nauda apima:
Pratimus su geltonu kamuoliuku ant pilvo atlikite tik tada, jei krūtinė nėra skausminga ar jautri.
Kvėpavimą verta pradėti treniruoti nuo pirmųjų dienų po gimdymo - tai vienas svarbiausių komponentų atkuriant pilvo raumenų tonusą ir reabilituojant dubens dugną. Pradėti galima praėjus vos kelioms valandoms po gimdymo natūraliais takais ir po maždaug 24 valandų - po cezario pjūvio. Kvėpavimo pratimus galima atlikti įvairiose pozicijose: gulint, sėdint ar gulint ant pilvo. Išbandykite visas pozicijas ir atraskite sau patogiausią. Pradžioje gali būti sunku pajusti pilvo raumenų įsitraukimą, tačiau reguliarus kvėpavimas padės - pojūčiai ir kontrolė su laiku ryškės.
Kvėpavimo pratimų rūšys:
Kvėpuokite kasdien - atlikite bent po vieną pratimą, po 20-25 kvėpavimo ciklus. Jeigu buvo atlikta epiziotomija ir jaučiate diskomfortą bandant sutraukti tarpvietę, arba nepavyksta pajusti dubens dugno raumenų, neskubėkite. Laikinai nedarykite sąmoningo sutraukimo - vietoje to pabandykite vadovautis tokiu principu: atlikite ilgą, lėtą iškvėpimą lyg per šiaudelį. Toks kvėpavimas natūraliai įdarbina dubens dugną. Tiesiog įsivaizduokite, vizualizuokite jo aktyvaciją - pradžioje to visiškai pakaks. Tęskite kvėpavimo pratimus, o po poros savaičių, kai kūnas pradės gyti, palaipsniui bandykite švelniai aktyvuoti dubens dugno raumenis tiek, kiek jums komfortiška, net jei tik labai minimaliai. Dubens dugno reabilitacijai svarbu atminti, kad pirmąsias 2-3 dienas tarpvietės raumenys traukiasi labai vangiai. Pratimus galima pradėti praėjus 6 val. po gimdymo. Kol tarpvietė aptirpusi, atlikite 20-30 kartų per dieną po 4-5 sutraukimus; atsistačius jutimams, atlikite apie 50 kartų per dieną po 5 sutraukimus; svarbu lėtas, sąmoningas įtempimas ir atpalaidavimas. Jei po 12-16 savaičių išlieka dalinis šlapimo nelaikymas, būtina kreiptis į kineziterapeutą.

Po gimdymo moters kūnas yra pasirengęs maitinti kūdikį. Ir dėl to vyksta būtini pokyčiai susiję su moters krūtimis. Moteris turi turėti pagrindinių žinių apie krūtų priežiūrą po gimdymo.

Būklė, panaši į pilnas krūtis: krūtys karštos, kietos, sunkios, tačiau jau atsiranda skausmas, oda gali blizgėti ir parausti, o dėl didelio odos įsitempimo spenelis gali suplokštėti. Kūdikiui sunku žįsti, nes pienas teka sunkiai ir lėtai. Dažniausiai tai nutinka, jeigu mamai gimdymo metu buvo lašinta daug skysčių, prasidėjus pieno gamybai, apie 3-5 dieną po gimdymo, gali atsirasti krūtų patinimas. Tačiau taip gali nutikti ir tada, kai kūdikis žinda neefektyviai, kai žindoma nepakankamai dažnai ar ribojamas laikas, kiek kūdikiui leidžiama žįsti.
Ką daryti? Kaip ir esant pilnoms krūtims, reikia žindyti dažnai ir neriboti žindimo laiko įsitikinus, kad kūdikis gerai apžiojo krūtį. Bet kokios formos šiluma (dušas, šiltas kompresas iš ryžių ar vyšnių kauliukų, karštame vandenyje sumirkytas ir nugręžtas rankšluostis) 5-10 minučių prieš maitinimą paskatina pieno tekėjimą. Jeigu rudas laukelis sukietėjęs, suminkštinkite ir ištraukite šiek tiek pieno rankomis. Vienas būdas yra suminkštinti spaudžiant rudąjį laukelį vidun, link krūtinės. Sudėkite abiejų rankų pirštus išskyrus mažylius ir nykščius ratuku ant rudojo laukelio aplink spenelį ir švelniai spauskite tiek, kad nekeltų skausmo. Laikykite taip, kol pajusite, kad spaudimo jausmas sumažėjo, tada dar šiek tiek paspauskite ir laikykite toliau. Iš viso gali reikėti 2-3 minučių, kol skysčiai audiniuose bus nustumti gilyn į krūtį ir rudasis laukelis suminkštės. Šį metodą galima taikyti tiek sėdint, tiek gulint. Prieš žindymą šildykite krūtis. Šiluma numalšina skausmą, tempimo jausmą, padeda pienui geriau tekėti. Prieš žindymą galite trumpai pastovėti po šiltu dušu arba kelioms minutėms užsidėti šiltą kompresą.

Taip pat galite masažuoti krūtį, tik šiuo atveju masažuojama nuo spenelio link pažasties ir nuo spenelio link krūtinės centro (krūtinkaulio). Šiuo atveju tiesiog stengiamasi nustumti skysčius į limfinius mazgus, kurie išsidėsę minėtose vietose. Kaip tai daroma galite pasižiūrėti šiame video įraše:
Iš patirties gana efektyvu yra masažuoti krūtis gulint. Masažuoti gali pati mama arba kitas žmogus. Labai svarbu, kad masažas būtų švelnus, nes krūtis yra liaukinis audinys ir gali būti lengvai pažeidžiamas. Maitinimo metu švelniai glostykite krūtį nuo krūtinės link spenelio. Po maitinimo galite uždėti vėsų kompresą ir laikyti iki 20 minučių. Tai gali būti ledas, šaldytos daržovės ar kopūsto lapai, tik nedėkite kompreso ant spenelio. Po žindymo krūtis šaldykite. Šaldymas padeda numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Pažeistą krūtį šaldykite iškart po maitinimo. Geriausia šaldyti uždedant ledo kompresą - ledukus, kopūsto lapą arba šaldytų daržovių pakelį suvyniokite į rankšluostį ir priglauskite prie krūties, vengiant spenelio srities. Jeigu būklė nepagerėja per parą, kreipkitės į gydytoją.

Mastitas - tai skausmingas krūties uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia moterims praėjus kelioms savaitėms po gimdymo, kuomet prasideda intensyvus pieno gaminimo procesas. Tačiau krūties mastitas taip pat gali atsirasti ir vėlesniame žindymo laikotarpyje, kuomet krūtinė nėra pilnai ištuštinama ir prasideda pieno sąstovis, kitaip dar vadinamas laktostaze. Dėl užsilaikiusio krūtyje pieno gali užsikimšti pieno latakėliai ir taip blokuoti pieno tekėjimą. Dėl pieno sąstovio vystosi neinfekcinis mastitas, kuris, nesiimant priemonių ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, gali virsti skausmingu, labai ūmiu, rimtesnėmis komplikacijomis gresiančiu infekciniu mastitu.
Mastito simptomai yra pakankamai akivaizdūs, todėl papildomi tyrimai įprastai nėra atliekami. Gydytojas tiesiog apžiūri ir apčiuopia krūtį, pamatuoja kūno temperatūrą, paklausinėja apie kitus simptomus, jų pradžią ir pan. Jeigu ligos eiga itin sunki ir/arba neįprasta, gali būti imamas pasėlis.
Pirmoji pagalba ir mintis išgirdus žodį mastitas - kopūsto lapas. Nors šiais laikais senolių patarimai yra kvestionuojami, tačiau kopūsto kompreso nauda susirgus mastitu nepaneigiama. Gydymas labai priklauso nuo ligos stadijos, tačiau svarbiausia taisyklė yra nenutraukti žindymo ir stengtis žindyti kuo dažniau. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nebepavyksta žindyti, pieną reikėtų nusitraukti pientraukiu arba rankomis. Pieną nusitraukti reikėtų taip pat dažnai, kaip ir žindyti.

Vaistai nuo skausmo, vaistai nuo karščiavimo (temperatūra yra natūralus organizmo būdas kovoti su infekcija, tad reikėtų „mušti“ tik aukštą) ir antibiotikai gali būti skiriami. Antibiotikų skiriama, jeigu iškart įtariamas infekcinis mastitas, jei ant krūties spenelio yra įtrūkimų ar jeigu moters būklė nepagerėja po 12-24 val., nors krūtis tikrai gerai ištuštinama. Dėl vaistų vartojimo žindant kūdikį būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Siekiant išvengti infekcinio mastito svarbu tinkamai rūpintis higiena - prieš ir po maitinimo apiplauti krūtis.

Subliuškusi ir praradusi stangrumą krūtinė po gimdymo - problema, su kuria susiduria daugelis moterų. Ji verčia kompleksuoti ir jaudintis dėl savo išvaizdos. Dėl to moterys neretai vengia nusiimti liemenėlę net prieš savo antrąją pusę bei pasirodyti su bikiniu paplūdimyje. Ką jau kalbėti apie fizinius nepatogumus dėl nukarusio biusto. „Ne paslaptis, kad daugelio moterų krūtinė po nėštumo ir kūdikio maitinimo suglemba: degeneruoja liaukinis ir riebalinis krūties audinys, biustas nukąra žemyn ir praranda jaunatvišką formą. Panašų efektą kartais sukelia ir didesnio svorio atsikratymas“, - aiškina klinikos „Grožio chirurgija“ plastikos chirurgas Donatas Samsanavičius.
Dažniausi mitai Dėl krūtinės suglebimo po gimdymo dažnai apkaltinami įvairiausi veiksniai. Tad gydytojas D. Samsanavičius kai kuriuos mitus apie biusto suglebimą lemiančius veiksnius išsklaido, o su kai kuriais vis tik sutinka. Krūties suglebimui dažniausiai įtakos turi kelių faktorių visuma.

Cezario pjūvio rando priežiūra - tema, apie kurią dažnai kalbama per mažai. Nesvarbu, ar randas atsirado po traumos, ar po operacijos - jis gali tapti organizmo disbalanso priežastimi ir sukelti fizinių problemų. Pavyzdžiui, cezario pjūvio randas gali lemti nugaros ar sėdmenų skausmus, turėti įtakos laikysenai, biomechanikai, didinti diastazės tikimybę. Cezario pjūvio operacijos metu pažeidžiama daug sluoksnių (oda, poodis, aponeurozė, pilvo raumenys, pilvaplėvė, gimda), todėl susiformavęs randas yra rimtos traumos pasekmė. Jo priežiūra, kai randas sugija, yra itin svarbi.

Kaip naudoti kineziologinį teipą:

„Besilaukdama moteris gauna daug profesionalaus ir artimųjų dėmesio, ypač, jei tai pirmas nėštumas. Po gimdymo dar kelias dienas ligoninėje suteikiama priežiūra, bet jau daugiau dėmesio skiriama naujagimiui. Užtat grįžusios namo moterys dažniausiai paliekamos vienos su savo problemomis“, - sako akušerė Agnė Škudienė. Nors ir perskaičiusios kalnus informacijos ar lankiusios specialius kursus, dažnai mamos supranta, kad beveik nieko nežino. Sutampa, kad grįžus namo prasideda tikrojo pieno gamyba, pritvinksta krūtys, naujagimis tiek neišžinda, ieškoti patikimos informacijos internete nėra laiko, ir moterys pasijaučia bejėgės. Būtent dėl šios priežasties, kai naujai mamai dar trūksta pasitikėjimo savimi, kai kankina įvairios baimės, labai svarbu suteikti ne tik kokybišką informaciją (kurią ji pati gali rasti ir perskaityti), bet ir padėti praktiškai.
Kuo akušerė skiriasi nuo gimdyvės padėjėjos? Akušerė visų pirma yra medikė, išsilavinimą įgijusi valstybinėje mokslo įstaigoje pagal akredituotą programą ir nuolat tobulinanti savo kompetenciją specialistams skirtuose mokymuose. Gimdyvės padėjėja nėra medikė (nebent anksčiau yra įgijusi medicininį išsilavinimą). Tai yra moteris, specialybę įgijusi privačiuose mokymuose arba savarankiškai. Užsienyje populiaru, kad moterį prižiūri ir akušerė, ir gimdyvės padėjėja. Ši daugiau laiko praleidžia su moterimi, išmano apie jos poreikius, pomėgius, įsitikinimus, todėl ji yra kaip tarpininkė tarp moters ir medicinos personalo. Gimdyvės padėjėja turi ir medicininių žinių, todėl gali padėti moteriai geriau suprasti medikų rekomendacijas.
Tai tikrai ydinga praktika. Dažniausiai kyla su naujagimio maitinimu susijusių klausimų. Ruošdamasi gimdymui ir naujagimio priežiūrai moteris gauna daugybę informacijos apie žindymo naudą, o apie žindymo techniką - labai nedaug. Pogimdyminiame skyriuje, kol iš krūties maitinamas naujagimis gauna tik priešpienį, personalas nuramina, paaiškina, kad tokio kiekio ir pakanka. Jei kyla abejonių, vaikutį pasveria. Po gimdymo ne tik naujagimiui, bet ir mamai reikia atidesnės priežiūros, nes moters kūnas keičiasi, o Lietuvoje rekomenduojama pas ginekologą apsilankyti praėjus tik 6-8 savaitėms po gimdymo. Per tą laiką moteriai, net jei ir nebūna sveikatos problemų, kyla nemažai klausimų apie savo kūno pokyčius, vaisingumą, sportą. Grįžusios namo mamos dažnai nerimauja, ar naujagimiui pakanka pieno, kodėl jis taip dažnai ar ilgai žinda. Akušerė gali įvertinti, ar naujagimiui pieno pakanka, dažnai tenka koreguoti krūties apžiojimą, ir situacija pasitaiso. Ta pati taktika dažnai pasiteisina, jei mamai naujagimis „nugriaužia“ spenelius, krūtyse atsiranda sukietėjimų.
