Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie paliečia beveik visas organų sistemas. Vienas ryškiausių pokyčių - krūtų jautrumas, padidėjimas ir struktūros pakitimai. Daugeliui besilaukiančių moterų tai sukelia klausimų, ypač jei krūtyse užčiuopiami sukietėjimai ar cistos. Ar šie dariniai gali supiktybėti ir kaip atskirti natūralius nėštumo pokyčius nuo galimų patologijų?

Krūtys nėštumo metu padidėja visų pirma dėl pieno liaukų vystymosi. Jau nuo pirmųjų savaičių moterys gali jausti krūtų jautrumą, skausmą, o vėliau pastebėti išryškėjusias kraujagysles, tamsesnes aureoles ir Montgomerio liaukų (mažų gumbelių aplink spenelius) padidėjimą. Nėštumo viduryje ar pabaigoje gali atsirasti tirštos, gelsvos išskyros - priešpienis.
Sukietėjimus, gumbelius ar „žirnelius“ krūtyse nėštumo metu gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba gerybiniai augliukai - fibroadenomos. Krūtų audinys nėštumo metu tampa gumbuotas, todėl kartais sunku suprasti, ar tai fiziologinis pokytis, ar darinys, reikalaujantis dėmesio.
Krūtų cistos - tai skysčio prisipildę maišeliai krūties audinyje. Jos dažniausiai yra gerybinės ir neturi sąsajų su krūties vėžio rizika. Cistos gali būti įvairaus dydžio - nuo vos juntamų mikrocistų iki didesnių, apčiuopiamų darinių. Ekspertai teigia, kad cistų atsiradimui įtakos turi hormoniniai svyravimai, susiję su menstruaciniu ciklu, o kai kurie faktai rodo, kad estrogeno perteklius organizme gali prisidėti prie jų susiformavimo.
Svarbu pabrėžti: krūtų cistų atsiradimas nedidina krūties vėžio rizikos. Tačiau turint cistų gali būti sudėtingiau aptikti naujus, galbūt pavojingus gumbelius krūtyse.
Nors manoma, kad nėštumas gali teigiamai paveikti krūtų gerybines ligas dėl pasikeitusio hormono estrogeno santykinio aktyvumo, tai nėra taisyklė. Akušeriai-ginekologai pastebi, kad nėštumo metu organizme gaminama santykinai mažiau estrogeno, todėl kai kurios gerybinės būklės gali palengvėti ar laikinai išnykti. Visgi, jei krūtyje aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ilgą laiką, didėja ar sukelia diskomfortą, būtina kreiptis į gydytoją.
| Požymis | Galima priežastis |
|---|---|
| Skausmingas sukietėjimas | Pieno latakėlių užsikimšimas (laktostazė) |
| Apvalus, judinamas gumbelis | Gerybinė cista arba fibroadenoma |
| Išskyros iš spenelių | Priešpienis arba hormoniniai pokyčiai |
Nors krūties vėžio tikimybė nėštumo metu yra menka, negalima ignoruoti jokių įtartinų pokyčių. Nedelsiant kreipkitės į specialistą, jei:
Gydytojai primena: diagnozę gali nustatyti tik atlikus krūtų ultragarsinį tyrimą. Krūtų echoskopija yra saugus metodas nėštumo metu, leidžiantis aiškiai atskirti cistą nuo kitų darinių. Ankstyva diagnostika yra svarbiausia priemonė siekiant ramybės ir sveikatos.
Jei krūtyje jau anksčiau buvo nustatyta cista, nėštumo metu ji gali tapti jautresnė. Tokiu atveju svarbu išlaikyti ramybę ir pasikonsultuoti su specialistu. Dažnai pakanka tik stebėsenos, tačiau kilus bet kokioms abejonėms - nedvejokite ir tikrinkitės. Profilaktinis krūtų patikrinimas yra būtinas net ir esant nėščiai, ypač jei planuojate nėštumą vyresniame amžiuje.