Naujagimio vandeningos išmatos: kada nerimauti ir kaip padėti?
Kūdikio virškinimo sistema dar tik vystosi, todėl jų išmatų konsistencija ir dažnumas gali labai skirtis, priklausomai nuo mitybos tipo (motinos pieno ar mišinio) ir kitų veiksnių. Kūdikio išmatų spalvą ir tekstūrą lemia jo amžius ir skirtingi vystymosi etapai. Nėra vieno būdingo bruožo, kaip turėtų atrodyti kūdikio išmatos. Atsegus sauskelnes gali pasirodyti spalvų ir tekstūrų vaivorykštė. Tačiau svarbu atskirti įprastus virškinimo pokyčius nuo tikrojo viduriavimo, kuris pasižymi vandeningomis, dažnomis išmatomis ir gali rodyti infekciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Normalios naujagimio išmatos
Pirmąją mažylio gyvenimo parą sauskelnėse rasite mekonijų - juodą ar žalsvai juodą, tirštą, lipnią, degutą primenančią ir beveik bekvapę substanciją. Ją sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių mažylis „prisivalgė“ būdamas mamos pilvelyje. Pirmasis (tikrasis) mekonijus bus tirštas, lipnus ir klampus, primenantis degutą ar mašininę alyvą. Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Pernešiojimo atveju mekonijus gali pasišalinti iš žarnyno dar iki gimdymo: jei mekonijaus patenka į vaisiaus vandenis, jie įgauna žalsvą atspalvį. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai.
Žindomų kūdikių išmatos ir tuštinimosi dažnis
Žindomų kūdikių išmatų spalva paprastai būna ryškios geltonos garstyčių spalvos. Žindomų kūdikių išmatų kvapas yra salsvas, ne toks intensyvus ir ne toks atgrasus (nors tikrai bus tėvų, kurie su tokiu vertinimu nesutiks). Dažnai išmatose būna smulkių grūdelių - tai yra visiškai normalu. Žindomi kūdikiai gali tuštintis ir po kiekvieno žindymo, ir tik vieną kartą per 5 paras. Pirmas 4-6 savaites žindomas mažylis tuštinsis dažniau - po 5 ar daugiau kartų. Pasibaigus pirmajam mėnesiui, tuštinimosi dažnis ims retėti. Ilgainiui (įprastai bent 2 sav. sulaukę ir dar vyresni) žindomi kūdikiai gali imti tuštintis dar rečiau - tik kartą per kelias dienas ar net savaitę. Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3 - 4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą. Praėjus 4 - 6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų!
Mišinuku maitinamų kūdikių išmatos ir tuštinimosi dažnis
Mišinuku maitinamo kūdikio išmatos taip pat yra gan skystos, bet tirštesnės nei žindomo kūdikio ir labiau primena dantų pastą nei grietinę ar kečupą. Mišinuką naujagimio virškinimo sistema virškina lėčiau, tad ir tuštinasi jis rečiau: pirmas 4-6 sav. Jei mišinukas vaikučiui nėra idealiausias, išmatos gali būti žalsvos. Kuo mažiukas rečiau tuštinasi, tuo jos žalesnės, nes ilgiau slenka žarnynu. Mišiniu maitinami kūdikiai dažniausiai tuštinasi tvirtesnėmis, gelsvai rudomis arba žalsvomis išmatomis.
Naujagimio viduriavimas: atpažinimas ir priežastys
Kūdikio viduriavimas - pakankamai dažnas negalavimas. Viduriavimu vadinamas tuštinimasis dažniau nei tris kartus per parą skystomis, kartais vandeningomis, su gleivių ar kraujo priemaiša išmatomis. Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Viduriuojant kūdikis gali pradėti tuštintis ženkliai dažniau nei įprasta. Pavyzdžiui, jei anksčiau jis tuštindavosi 1-2 kartus per dieną, viduriuojant gali būti, kad tuštinsis net iki 8-10 kartų per dieną. Be to, viduriavimo metu išmatos gali turėti aštrų ir nemalonų kvapą, kuris yra žymiai stipresnis nei įprastai. Tai gali būti susiję su žarnyno infekcijomis arba kitomis sveikatos problemomis. Taip pat galite pastebėti išmatų spalvos pokyčius. Viduriuojant, išmatos gali tapti šviesesnės nei įprastai.
Dažniausios viduriavimo priežastys
Kūdikio viduriavimo priežasčių yra daugybė. Dauguma jų yra įprastos ir praeina savaime. Viduriavimą gali sukelti alergija maistui, celiakija (glitimo netoleravimas), tačau dažniau ir stipresnį viduriavimą lemia virusinės ligos, pavyzdžiui, norovirusas arba rotavirusas (viduriavimas būdingas ir po skiepijimo rotavirusinės infekcijos vakcina). Infekcinės kilmės viduriavimą gali sukelti virusai (dažniausiai rotavirusai, kiti enterovirusai), rečiau bakterijos (salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, jersinijos, ešerichijos), pirmuonys ar helmintinė (t.y. sukelta kirmėlių) infekcija. Dažniausiai (apie 80 % atvejų) viduriavimą sukelia virusai, kurie, patekę į žmogaus virškinamąjį traktą, išskiria toksinus ir tiesiogiai pažeidžia žarnų sienelę. Neinfekcinį viduriavimą gali sukelti įvairios priežastys - nuo celiakijos, disbiozės iki alerginių ligų ar nepageidaujamų reakcijų į maistą sukeltų simptomų. Tačiau skirtingai nei infekcinių, neinfekcinių viduriavimų pradžia nebūna tokia ūmi. Simptomai pasireiškia pamažu ir pašalinus dirginantį ar alergizuojantį veiksnį, tuštinimasis susitvarko.
Mitybos pokyčiai ir vaistų vartojimas
Kūdikio viduriavimą gali sukelti pasikeitusi mamos mityba. Pavyzdžiui, jei vieną dieną valgote daug aštraus maisto ar saldžių desertų, tai gali pakeisti pieno sudėtį. Jei, pvz., vartojate antibiotikus, jie gali patekti į pieną ir sukelti kūdikio viduriavimą. Kol maitinate krūtimi, turėkite galvoje, kad beveik viskas, ką vartojate, gali pakeisti jūsų pieną. Jūsų mažyliui retkarčiais gali prireikti vaistų, jei jis negaluoja. Kai kurie vaistai gali laisvinti kūdikio vidurius ir sukelti viduriavimą. Jei kūdikiui reikia antibiotikų, nes gydoma bakterinė infekcija, ar kitų vaistų, nes gydoma parazitinė infekcija, - ko gero, tai bus jo viduriavimo priežastis.
Mažyliui sulaukus maždaug 6 mėn., jis tikriausiai labai domisi tuo, ką valgote. Šis mitybos pokytis gali paveikti kūdikio virškinimo sistemą: jai gali prireikti šiek tiek laiko prisitaikyti. Naudojant tam tikrą vienos rūšies mišinį ar juos kaitaliojant, kūdikiui gali pasireikšti viduriavimas. Kai kuriuos mišinius kūdikis gali sunkiau virškinti, nors tai nėra įprasta. Gali prireikti šiek tiek laiko, kol kūdikis pripras prie naujo mišinuko. Alergija pienui gali sukelti viduriavimą, vėmimą ar kitus simptomus iškart po maitinimo ar net po kelių valandų ar dienų. Mažylis pradeda netoleruoti pieno, kai jo virškinamasis traktas nesugeba virškinti laktozės (pieno cukraus). Dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę.
Žarnyno mikrofloros disbalansas (disbiozė)
Ne tik pilvuko negalavimų, bet ir rimtesnių bėdų gali atsirasti tada, kai pakinta žarnyne esančių bakterijų sudėtis, t. y atsiranda disbiozė. Tai yra įvairių priežasčių pasekmė, kuriai būdingas žarnyno mikrofloros pažeidimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų. Šis negalavimas gali atsirasti kūdikiams nuo gimimo ir bet kuriame amžiuje. Naujagimių žarnynas nėra sterilus, jie gauna mikroorganizmų dar būdami mamos įsčiose. Vaisiaus žarnyno mikrobiotą lemia ir mamos sveikata. Per pirmąsias vaiko gyvenimo valandas į jo žarnyną patenka mamos žarnyno ir makšties flora (natūralaus gimdymo metu). Mikrofloros formavimąsi skatina glaudimas prie mamos ir maitinimas krūtimi. Sveikas vaikas, gimęs natūraliai, maitinamas motinos pienu ir laiku išleistas namo su mama, turi nedidelę disbiozės tikimybę. Tačiau ateityje dėl įvairių priežasčių bakterijų pusiausvyra gali pasikeisti ir įsivyrauti ligas sukeliančios bakterijos. Tai dažnai nutinka dėl antibiotikų vartojimo, streso. Žarnyno mikroflora atlieka daug funkcijų: ji yra svarbi stipriam imunitetui, sintezuoja kai kuriuos vitaminus, neleidžia daugintis sveikatai žalingiems mikroorganizmams, padeda šalinti toksinus, dalyvauja virškinimo procese, skaido nesuvirškintas maisto liekanas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į mikroorganizmų disbalanso simptomus ir laiku imtis veiksmų. Disbiozė nėra atskira liga, o kitų patologinių procesų organizme pasekmė. Mikroflorai atkurti skiriami probiotikų preparatai, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų, skirtų kompensuoti jų trūkumą organizme. Tai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Naudingosioms bakterijoms daugintis reikalinga mitybinė terpė. Todėl būtini ir prebiotikai. Tai oligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kitos medžiagos. Daug šių medžiagų turi ruginė duona, daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai. Svarbus disbiozės prevencijos ir bakterijų pusiausvyros atkūrimo veiksnys yra tinkama mityba. Bakterijų pusiausvyros sutrikimo priežastis žindomam kūdikiui gali būti mamos mityba.
Kodėl svarbu turėti sveiką žarnyno mikrobiotą?
Kitos priežastys ir išmatų pokyčiai
- Gleivės išmatose: Viduriuojant išmatos yra itin skystos, vandeningos, jose gali būti gleivių. Gleivių gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl virusinio susirgimo, maisto produktų netoleravimo. Pavyzdžiui, dygstant dantukams ir pagausėjus seilėtekiui, nes mažylis dalį seilių nuryja. Gleivės gali rodyti žarnyno uždegimą, maisto alergiją.
- Kraujas išmatose: Kraujo išmatose gali būti dėl kelių priežasčių. Kraujo gali patekti ir žindant, jei mamos speneliai yra sutrūkinėję ir kraujuoja. Dideli, kieti išmatų gabaliukai gali padaryti įplėšimų mažylio išangėje, todėl išmatose gali būti šiek tiek kraujo. Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis.
- Balkšvos / blyškios išmatos: Balkšvos išmatos rodo, kad gali būti kepenų ir tulžies pūslės problemų, medžiagos blogai suvirškinamos ir įsisavinamos. Blyškios ar baltos išmatos gali būti kepenų problemos požymis.
- Tamsiai žalios išmatos: Tamsiai žalios išmatos yra dažnai reiškinys, jei kūdikis maitinamas geležimi praturtintais pieno mišiniais. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis.
- Nesuvirškinto maisto gabaliukai: Kartais (ypač primaitinimo pradžioje) išmatose gali pasitaikyti nesuvirškinto maisto gabaliukai.
- Pilvo diegliai: Na, o kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Tai būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga - ši būklė labiausiai išvargina šeimą.
- Chirurginės ligos: Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2 - 4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4 - 10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors viduriavimas kūdikiams dažnai praeina savaime ir nėra pavojingas, tam tikrais atvejais gali kilti rimtesnių komplikacijų, ypač jei viduriavimas užsitęsia arba pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Būtina pasirodyti gydytojui. Jis, įvertinęs bendrą vaiko būklę, dehidracijos laipsnį, nuspręs, ar galima gydytis namuose ar jau reikia vykti į ligoninę. Paprastai ūmus viduriavimas dažniausiai praeina per kelias dienas ar savaitę, o, tinkamai gydant, ir greičiau. Tačiau jei viduriavimas vaikui trunka daugiau nei 2 paras, jei išmatose gausu kraujo ar gleivių, užsitęsė karščiavimas ir atsiranda stiprūs pilvo ar išangės skausmai, ryškėja skysčių trūkumo simptomai, būtina pasirodyti gydytojui. Be abejo, esant intensyviam viduriavimui, skiriamas ir medikamentinis gydymas.
Nerimą keliantys simptomai:
- Dehidratacijos požymiai: Dehidratacija yra viena rimčiausių komplikacijų, kuri gali atsirasti dėl viduriavimo, ypač jei kūdikis praranda daug skysčių per trumpą laiką. Skysčių praradimas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, jiems gana greitai gali išsivystyti dehidracija ir gali tekti važiuoti į ligoninę bei prarastą skysčių kiekį kompensuoti lašine skysčių infuzija. Jei kūdikis rečiau šlapinasi ir jo sauskelnės išlieka sausos ilgiau nei įprastai, tai gali būti ženklas, kad jis prarado per daug skysčių. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei kūdikio burna atrodo sausa. Dėl dehidratacijos kūdikis gali verkti be ašarų, o taip pat gali atrodyti vangus arba atvirkščiai - labai neramus ir suirzęs.
- Kraujas išmatose: Jei išmatose pastebimas kraujas, tai gali reikšti rimtesnę infekciją, kaip bakterinė infekcija, žarnyno uždegimą ar net alerginę reakciją į maistą.
- Užsitęsęs viduriavimas: Jei viduriavimas trunka ilgiau nei 1-2 dienas ir kūdikio būklė blogėja, būtina kreiptis į gydytoją. Ilgalaikis viduriavimas gali sukelti didelį skysčių ir elektrolitų netekimą, o tai gali lemti dehidrataciją.
- Karščiavimas ir vėmimas: Jei viduriavimą lydi karščiavimas (aukštesnis nei 38°C) ir/arba dažnas vėmimas, tai gali rodyti infekciją arba rimtesnį virškinimo sistemos sutrikimą, tokį kaip rotavirusinė infekcija.
- Stiprus pilvo skausmas ir pilvo pūtimas: Jeigu kūdikis atrodo labai neramus, riečia kojas ar stipriai verkia, gali būti, kad jis jaučia stiprų pilvo skausmą ar pūtimą.
- Atsisakymas valgyti ar gerti: Jei kūdikis atsisako valgyti arba gerti ilgesnį laiką, tai taip pat yra priežastis susirūpinti.
Kaip padėti kūdikiui viduriuojant namuose?
Kai kūdikis viduriuoja, tėvams svarbu žinoti, kaip tinkamai juo pasirūpinti, kad sumažinti komplikacijų riziką ir padėti greičiau atsistatyti. Nors kai kuriais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos, dauguma viduriavimo atvejų gali būti valdomi namuose, ypač jei nėra rimtų požymių, kaip dehidratacija ar aukšta temperatūra.
Užtikrinkite skysčių balansą
Viena svarbiausių užduočių, kai kūdikis viduriuoja, yra užtikrinti, kad jis neprarastų per daug skysčių. Kūdikiui viduriuojant ir toliau jį žindykite pagal poreikį (išimtinai žindomam kūdikiui iki 6 mėn. papildomai vandens duoti nereikia). Drėkinkite. Kūdikį drėkinkite gydytojo paskirtais kelių elektrolitų tirpalais. Tai gali padėti viduriuojančiam kūdikiui atstatyti normalią skysčių ir druskų pusiausvyrą. Viduriuodamas, su išmatomis, vaikas pašalina iš organizmo ne tik vandenį, bet ir įvairius mikroelementus. Jei viduriavimą lydi vėmimas, karščiavimas, tai skysčių ir elektrolitų netekimas tik dar labiau padidėja.
Mitybos korekcija
Kai kūdikis viduriuoja, svarbu atidžiai stebėti jo mitybą. Kai kuriuos maisto produktus reikia laikinai pašalinti iš kūdikio raciono, o kitus - pridėti, kad neapkrauti virškinimo sistemos. Jei kūdikis jau valgo papildomą maistą, tam tikrus maisto produktus reikia laikinai pašalinti. Venkite vaisių sulčių, kurios turi daug cukraus, taip pat venkite riebaus maisto ir produktų, kurie turi daug skaidulų. Verčiau rinktinės lengvai virškinamą maistą, virtą garuose ar troškintą. Disbiozės kamuojamiems vyresniems vaikams patariama neduoti aštraus, riebaus, rūkyto maisto, rinktis kuo natūralesnius produktus be daugybės įvairių maisto priedų, jiems reikėtų vengti saldumynų, rafinuotų maisto produktų. Jeigu yra vidurių užkietėjimas ir kūdikiui jau suėjo 4 mėn. (patariamos ne anksčiau kaip nuo 6 mėn.), jam patariamos slyvų arba atsigerti jų sulčių. Taip pat gali padėti ir obuolių tyrelės, duoti mineralinio vandenuko be angliarūgštės.
Higiena ir odos priežiūra
Tinkama higiena yra būtina. Po kiekvieno sauskelnių keitimo būtina kruopščiai nusiplauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu. Taip pat svarbu kuo dažniau keisti sauskelnes, kad būtų išvengta odos sudirgimo. Dėl viduriavimo kūdikio oda gali tapti jautri, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus, kurie apsaugo odą nuo sudirginimo ir iššutimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Taip pat svarbu reguliariai sterilizuoti maitinimo buteliukus ir žindukus. Žaislai, kuriuos kūdikis gali imti į burną, taip pat turi būti švarūs.
Kūdikių odos iššutimų prevencija ir gydymas
Visi tėveliai susiduria su kūdikių odos iššutimais: drabužėliai ir sauskelnės trina, spaudžia kirkšnių, pažastų, kaklo ir sėdmenų srityse. Visa tai sukelia odos pažeidimus. Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku. Pastebėjus odos iššutimus, griežtai negalima naudoti drėgnų servetėlių, o rankšluostis/vystyklas, kuris naudojamas raukšlės sausinimui, turi būti labai minkštas. Esant odos iššutimams kirkšnyse: daryti oro vonias, dažniau keisti sauskelnes ir jų stipriai nesuveržti. Daryti kuo daugiau oro vonių, o jeigu yra galimybė, leisti mažyliui pamiegoti be sauskelnių. Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Jeigu nėra apsauginės plėvelės ir ant žaizdos nuolatos patenka dirgiklio (išmatų ir šlapimo), paraudimas tik didėja.
Maitinimo buteliukų higiena ir pasirinkimas
Maitinimo buteliukų higiena ir priežiūra yra labai svarbi, siekiant užtikrinti kūdikio sveikatą ir išvengti infekcijų. Po kiekvieno naudojimo buteliukai kūdikiams turi būti kruopščiai išplauti šiltu vandeniu ir švelniu plovikliu, kad būtų pašalinti maisto likučiai. Taip pat rekomenduojama naudoti specialų šepetėlį, skirtą buteliukų valymui, kad gerai išvalytumėte visas sunkiai pasiekiamas vietas. Ne mažiau svarbu buteliukus sterilizuoti - tam galima naudoti specialius sterilizatorius, virinti juos ar sterilizuoti mikrobangų krosnelėje. Reguliarus sterilizavimas padeda apsaugoti kūdikį nuo bakterijų ir užtikrinti, kad maitinimo indai būtų švarūs ir saugūs naudoti. Taip pat būtina reguliariai tikrinti žindukus, ar nėra įtrūkimų ar kitų pažeidimų, ir, esant reikalui, juos pakeisti.
Renkantis maitinimo buteliukus svarbu atsižvelgti į tai, kad jie būtų patogūs naudoti ir saugūs kūdikiui. Visų pirma, reikia atsižvelgti į buteliuko medžiagą - buteliukai gali būti pagaminti iš stiklo arba plastiko. Stikliniai buteliukai yra lengvai valomi, ilgaamžiai ir nesugeria kvapų, tačiau yra sunkesni ir lengviau dūžtantys. Plastikiniai buteliukai, yra lengvesni ir patvaresni, tačiau svarbu pasirinkti tuos, kurie neturi BPA (bisfenolio A). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į buteliuko žinduką - jis turėtų būti minkštas, pagamintas iš silikono ar latekso, o žinduko forma turi būti tokia, kuri imituotų natūralų žindimą. Taip pat reikia pasirinkti tinkamą žinduko tėkmės greitį pagal kūdikio amžių - mažiems kūdikiams tinka lėtesnė tėkmė, o vyresniems - greitesnė. Buteliuko forma taip pat svarbi: buteliukai kūdikiams su platesniu kakleliu lengviau valomi ir juos lengviau užpildyti, o siauresni gali būti patogesni laikyti. Kai kurie buteliukai naujagimiams yra specialiai sukurti taip, kad padėtų išvengti oro patekimo į kūdikio žarnyną, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą. Pavyzdžiui, Avent buteliukai turi specialius vožtuvus, kurie reguliuoja oro srautą, todėl kūdikis mažiau praryja oro, o tai sumažina virškinimo sutrikimų riziką.
Dėmių valymas nuo drabužėlių
Kūdikiai sugeba padaryti didelį reikalą netikėčiausiomis akimirkomis. Nė viena kelionė neapsieis be išteptų išmatomis drabužėlių. Jei jau taip nutiko, pirmiausia nuvalykite išmatas, tada užpurkškite dėmių valiklio ir išskalbkite skalbimo mašinoje su ilgo skalbimo programa. Ir dar vienas patarimas - jei dėmė ne iki galo išsiplovė, jokiu būdu nedžiovinkite drabužio džiovyklėje, nes tada dėmė dar labiau įsisenės. Mamos pienas ir mišinėliai. Abejos dėmes yra vandens pagrindo, todėl jas lengviau išimti. Pirmiausia išskalaukite dėmes šaltu vandeniu, tik jokiu būdu netrinkite, nes trinant dėmės tik įsigeria. Paskalavę išskalbkite su skalbimo mašina - vieno skalbimo turėtų pakakti. Maisto dėmes irgi pirmiausia paskalaukite šaltame vandenyje. Paskui pamerkite drabužį keliolikai minučių, galite įpilti į vandenį acto (lygiomis dalimis su vandeniu). Kai pamatysite, kad dėmės nyksta, galite dėti skalbti į skalbimo mašiną. Kraujas. Kraujo dėmes reikia nedelsiant išplauti šaltu vandeniu, tada papurkšti dėmių valiklio ir išskalbti skalbimo mašina. Džiovinkite lauke. Jei dėmė neišsiplovė, užpilkite vandenilio peroksido - jis negadina audinio, bet puikiai išima dėmes.
tags: #naujagimio #ismatos #su #vandeniu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
