Krikštynų šventė - tai ne tik gražus šeimos susibūrimas, bet ir reikšmingas dvasinis įvykis, kurio ištakos siekia gilią senovę. Krikšto sakramentas - tai pirmasis, kurį gauna žmogus. Tikima, kad jis nuplauna gimtąją vaiko nuodėmę, suteikia jam apsaugą ir padeda dorai bei gražiai gyventi.

Krikšto mama - tai, neabejotinai, vienas svarbiausių žmonių mažylio gyvenime. Na, o per mažylio krikštynas krikštamotei yra paskiriamos ir svarbios krikšto mamos pareigos, kurios ne tik simbolinės, bet ir labai reikšmingos. Šiomis dienomis šios pareigos visam gyvenimui dažnu atveju patikimos šeimai labai artimiems žmonėms - giminaičiams ar draugams, su kuriais palaikomas glaudus ryšys. Seniau būdavo kiek kitaip - tėvai rinkdavosi ne būtinai giminystės ryšiais susijusius žmones, tačiau labai gerbiamus, sąžiningus ir teisingai gyvenančius.
Ir šiandien, ir seniau manoma, kad krikšto tėvai bus labai svarbūs vaiko gyvenime. Jie ne tik jį ves tikėjimo keliu, tačiau ir prisidės prie jo auginimo, auklėjimo, globos. Tai žmonės, kurie turės prisiimti atsakomybę ir visapusiškai pasirūpinti mažyliu, jei kas nutiktų tėvams. Pagrindinį vaidmenį krikštynų apeigose nuo seno atlikdavo krikšto tėvai. Akivaizdu - krikšto mama privalo dalyvauti savo krikštijamo vaiko krikštynose. Tačiau dalyvavimas ceremonijoje reiškia aktyvų dalyvavimą joje - būtent krikšto mamai gali būti pasiūlyta skaityti tekstą iš Šventojo rašto, patikėta laikyti kūdikį krikšto metu ar vesti mažylį į bažnyčią.
Svarbiausia krikštamotės dovana mažyliui seniau būdavo krikšto drabužėlis - balti (dažnu atveju - lininiai) marškiniai. Nuo senų laikų buvo priimta, kad krikštijamo vaiko apranga - būtinai balta. Baltumas simbolizuoja tyrumą, o krikšto apeigų metu tas drabužėlis, tikėta, įgauna magiškų galių, saugančių mažylį. Senieji papročiai byloja, kad vaikelio krikšto drabužį turėtų pasiūti ir išsiuvinėti krikštamotė, nes tai simbolizuoja užsimezgantį dvasinį ryšį.
| Simbolis | Reikšmė |
|---|---|
| Baltas rūbas | Tyrumas, šventumas, naujo gyvenimo pradžia |
| Krikšto žvakė | Dievo šviesa, globa ir kelrodė |
| Krikšto skraistė | Apsauga ir dvasinis ryšys |
Krikšto žvakė - ypatingas krikštynų simbolis, kurį reikėtų saugoti visą gyvenimą. Tai svarbiausias krikšto apeigų simbolis, kuris reiškia Jėzaus šviesą, kuri saugos, globos ir neleis paklysti mažyliui. Pirmosios Komunijos dieną tėvai tą pačią žvakę vaikui įduoda, kai šis žengia prie Viešpaties altoriaus švęsti Šv. Mišių.

Krikšto mama savo mažyliui taip pat įteikia krikšto dovaną ir smulkių simbolinių dovanėlių. Paprastai tai būdavo į mažus lininius maišelius sudėtos kruopos - sočiam gyvenimui, pinigėliai - turtingam, cukrus - saldžiam, muilas - švariam, žiedlapiai - gražiam gyvenimui. Senovėje persirengėlių apsilankymai taip pat buvo priimtas dalykas - jie padainuodavo, pašokdavo, linkėdavo visko vaikui, kūmams, tėvams, svečiams.
Krikštynų puota jau nuo senų laikų buvusi didelė šventė ne tik tiems namams, bet ir visam kaimui. Dar viena iš senų laikų atėjusi krikšto mamos pareiga - pavaišinti svečius krikštamotės pyragu. Vaiko garbei pasodinkite medį. Mergaitėms paprastai sodinama liepaitė, berniukams - ąžuoliukas, o jei medelis sodinamas prie gyvenamojo namo, neretai pasirenkamas ir kur kas praktiškesnis variantas - sodinama obelaitė, kuri kasmet duodanti vaisių simboliškai susiejama su augančiu vaiku, jo laimėjimais.
tags: #krikstynu #tradicijos #vaikui