Ramūs tėvai, laimingi vaikai: Kaip užmegzti tvirtą ryšį su savo atžalomis

Apie literatūrą tėvams galima kalbėti ir kalbėti, o su vaikų ugdymu ir psichologija susijusios knygos dažnai patraukia tėvų dėmesį. Kai kurios knygos būna puikios, bet skaitosi sunkiai, kitos - lengvai skaitomos, tačiau ne visada suteikiančios vertingos informacijos. Rašyti rimtomis temomis lengvai skaitomu stiliumi yra nelengva. Daugumą tokių knygų rašo rimtus mokslus krimtę psichologai, tad nenuostabu, jog jų rašymo stilius būna sausokas, o pačios knygos primena vadovėlius.

Knyga „Ramūs tėvai, laimingi vaikai: kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį“ yra kiek kitokia knyga nei daugelis iki šiol. Ji man tikrai labai patiko, tad planuoju vieną egzempliorių nusipirkti į namus.

Apie autorę ir knygą

Amerikiečių psichologės dr. Laura Markham yra klinikinė psichologė, įgijusi aukštąjį laipsnį prestižiniame Kolumbijos universitete. Ji taip pat yra mama, todėl specifinius mokslinius vaikų auklėjimo metodus patikrina ir paverčia praktiniais patarimais, kurie tinka norintiems darnaus gyvenimo šeimoje. Autorės knyga „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“, išversta į daugiau nei penkiolika kalbų, sulaukė didelio tėvų susidomėjimo ir pelnė pripažinimą.

Ši knyga yra puikus praktinis gidas tėvams, ieškantiems harmoningų santykių su savo vaikais.

Knygos dėstymo ypatumai ir pagrindinė idėja

„Ramūs tėvai, laimingai vaikai“ dėstymas yra labai konkretus, su daug temų potemių ir punktelių. Knyga sukurta skubantiems tėveliams ir mamytėms, kurie knygas skaito paskubomis automobilyje, namuose, pietaudami ar ištaikę momentą, kai vaikas miega. Be jokių dvejonių, gerai yra tai, kad knygos autorė yra klinikinė psichologė, savo srities profesionalė. Knygoje yra minimi faktai, cituojamas vienas kitas tyrimas, o autorės požiūris į tėvystę yra labai artimas.

Knygos pagrindinė mintis yra ta, kad ryšys su vaiku yra VISKAS ir jei norime užauginti laimingus vaikus, turime tą ryšį nuolat stiprinti. Nors nemažai tėvų dėl „blogo“ elgesio kaltina vaikus, ryšys prasideda būtent nuo mūsų. Esminė autorės žinia yra ta, kad emocinio ryšio su vaiku kūrimas garantuoja tikrus ir ilgai trunkančius pokyčius.

Autorė pristato paprastą, tačiau veiksmingą būdą, padedantį užmegzti ir puoselėti glaudų emocinį ryšį su savo vaikais, užuot juos kontroliavus. Milijonai tėvų visame pasaulyje kasryt keliasi, pasiryžę kuo daugiau nuveikti dėl savo vaikų. Tačiau ne visada viskas pavyksta taip, kaip norime. Mes daug kartų netenkame kantrybės, keliame balsą, pykstamės ir reikalaujame. Vaikai geba sužadinti tuos nelemtus jausmus, patirtus mūsų pačių vaikystėje. Jei knygą reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų: ryšys, ryšys ir dar kartą ryšys su vaiku. Jam susilpnėjus kyla dauguma problemų, o vaikų nepaklusnumas yra ne elgesio, o būtent santykių problema.

Trys pagrindinės tėvystės išmintys

Šioje knygoje nurodytos trys didžiosios išmintys, kuriomis turėtų vadovautis tėvai, norintys mėgautis ramesne tėvyste:

1. Tvarkykitės su savimi;
2. Puoselėkite ryšį su vaiku;
3. Lavinkite, o ne kontroliuokite.

1. Tvarkykitės su savimi

Rūpinimasis savimi yra aspektas, kuris dažnai pametamas motinystėje ir ne visose knygose pabrėžiamas. Prieraiši tėvystė yra ne apie tėvų auką dėl vaikų ar visišką savęs atidavimą, o apie pastangas turėti kuo glaudesnį ryšį su vaiku, brėžti aiškias elgesio ribas, į vaiko emocijas reaguoti su atjauta, o auklėjimas ir drausminimas turėtų padėti vaikui augti, ne trukdyti. Visa tai daroma išlaikant tam tikrą balansą ir atsižvelgiant į visos šeimos poreikius.

Autorė kalba apie tai, jog turime kaip įmanoma daugiau ilsėtis, miegoti ir pasilepinti. Tuomet, kai esame pavargę, tampa sunkiau susidoroti su neigiamais jausmais, tvardytis, ramiai kalbėti. Miegą ji išskiria kaip vieną svarbiausių dalykų šeimos gyvenime; dauguma šeimų neturi tinkamo poilsio režimo, o mažam vaikui nuolatinis vienos valandos miego trūkumas per naktį gali sukelti net raidos atsilikimą. Rūpinimasis savimi šioje knygoje glaudžiai susietas ne tik su fiziniais poreikiais, bet ir su emocinių problemų suvokimu bei sprendimu. Šioje vietoje žadinamas suvokimas, kad mūsų praeities patirtys programuoja tai, kokie mes būsime tėvai.

Visi mes buvome vienaip ar kitaip sužeisti vaikystėje. Nesame nei tobuli žmonės, nei tobuli tėvai. Todėl autorė akcentuoja, kad, pirmiausia, mes, tėvai, turime išsigydyti, kad nutrauktume automatinį ciklą, perduodant senas vaikystės žaizdas. Vaikas tarytum lakmuso popierėlis, tėvystės ekspertas: „Mūsų vaikai nuostabiai geba parodyti mums sužeistas vietas, išrauti baimes ir pykčius. Mūsų vaikai gali padėti mums labiau nei geriausias dzenbudizmo mokytojas ar psichoterapeutas - jie suteikia mums puikią galimybę augti ir sveikti.“ Auginti prieraišiai - tai ne aukotis ant tėvystės altoriaus. Privalome rūpintis savimi ir būti geriausia savęs versija.

Šis naudingas vadovas padės tėvams geriau suprasti savo pačių emocijas ir jas kontroliuoti. Knygoje taip pat daug informacijos apie pyktį ir kaip jį valdyti. Labai gera pasirodė trijų minučių procedūra, padedanti nusiraminti. Geriausių mamų mantra „ir tai praeis“ papildoma nauja, ne ką prastesne - „visada renkuosi meilę“. Taigi, kai kyla mintis kelti balsą ar kitaip išlieti pyktį ant vaiko, o galbūt visai nežinote, kaip elgtis, visada verta sustoti ir pagalvoti, ką šią akimirką renkatės.

2. Puoselėkite ryšį su vaiku

Antrojoje dalyje trumpai ir aiškiai rašoma apie esminį principą - ryšį su vaiku. Be didelio daugžodžiavimo autorė atveria akis, kodėl tai svarbu daryti, kodėl tai yra mums natūralus ir per daugybę metų ir kartų puoselėtas principas. Knyga pateikia praktiškus patarimus ir svarbiausia - padrąsinimą.

Ypač patiko autorės požiūris į tėvystę. Sukūrę tvirtą ryšį su savo mažaisiais, daugiau niekada neturėsite jiems grasinti, jų prašinėti, papirkinėti ar net bausti, kad būtumėte išgirsti. Kalbant apie ryšio su vaiku kūrimą, labai patiko pasiūlymas skirti 15 minučių ypatingojo laiko kasdien. Tai laikas, kurį susitariate leisti kartu su vaiku, kuomet jis gauna visišką nedalomą jūsų dėmesį. Ką veikti renkatės paeiliui.

Autorė knygoje daug dėmesio skyrė pakalbėti apie tai, kodėl mūsų auklėjimo stilius ir meilė vaikui yra būtent tokia, o ne kitokia. Tai, kaip mes mylime ir ugdome savo vaikus, stipriai priklauso nuo to, kaip kažkada mylėjo ir auklėjo mus. Tai nebūtinai reiškia, kad jei jus iš peties plakė, taip pat savo atžalą plaksite ir jūs. Svarbu mylėti ir priimti vaikus su visomis emocijomis. Leiskite jiems verkti, rėkti, pykti, neslopinkite iškilusių jausmų, nes jie anksčiau ar vėl smogs kitu kampu. Kiekvieną vaiko protrūkį reikia priimti kaip kvietimą užmegzti ryšį.

Tai nereiškia, kad galite leisti vaikui muštis ar žaisti su peiliu (o tuo metu švelniai jį stebėti), tokiose situacijose būtinos pagarbiai nustatytos ribos. Labai naudingi yra pavyzdžiai, kaip kalbėti su vaiku, kai jį ištinka pykčio priepuolis - tuomet svarbiausia ramybė ir artumas, o ne pasakytų žodžių esmė.

3. Lavinkite, o ne kontroliuokite

Trečiasis principas labai išsamiai ir pagrįstai pristato vaikų auklėjimo temą - lavinkite, o ne kontroliuokite. Autorė paaiškina, kodėl blogai ne tik bausmės, bet ir „natūralios“ pasekmės, kodėl taip, kaip norėtume, neveikia paskatinimai ir apdovanojimai. Iš esmės, skaitant susidarė įspūdis, kad vaiko auklėjimas turėtų būti panašus į gerą vadovavimą - grįstas ne baime, o autoritetu. Šis įgyjamas, kai vaikas nuoširdžiai jaučia, kad viskas, ką daro jo tėvai, yra jo labui.

Laura labai gražiai paaiškina, kodėl rėkimas, bausmės, grasinimai yra blogai ir kaip po truputį pakeisti savo įpročius. Mane labai sužavėjo pateiktas išsamus tyrimas, kuriame juodu ant balto surašyta fizinių bausmių žala. Vaikai, kuriuos vaikystėje auklėja pliaukštelėjimais, diržu, rykštėmis ir pan., gali užaugti iš pažiūros sveikais žmonėmis, bet… Laura Markham pabrėžia, jog fizinės bausmės ir šaukimas yra neefektyvūs ir žalingi: „Nėra jokių studijų, įrodančių, kad mušami vaikai geriau elgiasi arba užauga emociškai lygiai tokie pat sveiki.“ Statymas į kampą ir „nusiraminimo“ kėdutės taip pat yra bausmės! Ji puikiai įrodo, kokią žalą daro kūdikio mokymas nusiraminti, užmigti pačiam (t.y. palikimas verkti).

Aš nuoširdžiai tikiu, kad įmanoma užauginti vaiką be fizinio ir psichologinio smurto, nuolat pakelto tono ir bausmių. Autorė ypač akcentuoja žaidimų svarbą: „O kas, jeigu jums pasakysiu, kad fiziniai žaidimai su savo vaiku - vienintelis ir geriausias būdas užmegzti tarpusavio ryšį, kad jie padeda mažajam suvokti savo emocijas?“ Žaidžia visi gyvūnų jaunikliai, žaidimai vaikams yra būtini, jie lavina, moko, pralinksmina, netgi gydo. Žodžiu, žaisti yra būtina, nors kartais būname labai pavargę.

Man labai patiko išsakyta mintis, jog tėvai neturi būti griežti, šalti ir nuobodūs kaip policininkai ar kyboti virš vaiko kaip sraigtasparniai. Humoras ir žaismingumas yra ta sudedamoji dalis, kuri padeda stiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų. Na ir paskutinė patikusi mintis - suteikite vaikui galimybių išsidūkti, išsijuokti ir gerai išsimiegoti, neužsiciklinkite dėl gerų manierų.

Knygos nauda ir palyginimai

Įvaldę autorės siūlomas technikas, tapsite kantresni, pajusite, kaip atslūgsta įtampa, lengviau susitvardysite, nešaukę ant savo vaikų, išmoksite padrąsinti ir palaikyti juos. Išmoksite nustatyti teisingas ir sveikas ribas, o empatiškai bei aiškiai bendraudami pastebėsite, kad vaikai patys save disciplinuoja. Autorė pateikia pavyzdžius ir frazes, išbandytas bendraujant su vaikais. Visi mes galime tapti ramesniais ir šioje knygoje Laura Markham atskleidžia ramių tėvų paslaptis.

Šia tema skaičiau jau tikrai nemažai ir drąsiais galiu pasakyti, kad „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ užims garbingą poziciją tarp lyderių. Man atrodo, kad joje galima rasti tarsi susistemintą informaciją iš kitų, man įspūdį palikusių knygų. Moksliskai pagrįstos informacijos čia netrūksta, ji dėstoma labai glaustai ir sklandžiai. Knygoje išlaikytas labai geras santykis tarp teorinių žinių ir praktinių patarimų. Aš skaičiau ir galvojau, kad Dr. Lauros Markham kūrinyje puikiai sudėliota informacija, kurią jau buvau skaičiusi kitose knygose.

Pavyzdžiui, čia puikiai paaiškinamas vaiko smegenų vystymosi principas ir tai, kaip tinkamai kalbant su vaiku galime padėti smegenų daliai, atsakingai už savikontrolę, stiprėti ir vystytis. Iš esmės visa tai, kas išdėstyta garsiojoje „Auklėjimas be dramų“, tik trumpiau, paprasčiau ir su mažiau pakartojimų. Čia taip pat yra puikių dialogų su vaikais pavyzdžių, kaip ir knygose „Kaip kalbėti su vaikais“ ir „Viską išbandžiau“. „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ taip pat integruoja principus iš kitų knygų tėvams, kurių pati dar neskaičiau, bet girdėjau daug gerų atsiliepimų: „Nepraraskime savo vaikų“ ir „Playful parenting“.

Knygoje minimi ir visame pasaulyje žinomi autoriai, tokie kaip Dan Siegel ir Tina Payne Bryson (kurių knygos „Auklėjimas be dramų“ ir „Protingas vaikas“ buvo skaitytos), Magda Gerber (pagarbiosios tėvystės pradininkė), Thomas Gordonas („Nepraraskime savo vaikų“), Aletha Solter (kurių knyga „Ašaros ir pykčio priepuoliai“ buvo skaityta), Adele Faber ir Elaine Mazlish.

Kam skirta ir kodėl verta skaityti

Rekomenduoju visiems tėvams. Jei nežadate skaityti daug literatūros šia tema - regis, šioje yra viskas, kas svarbiausia. Skaitykite, jei norite sužinoti daugiau apie prieraišiąją tėvystę, geresnius santykius su vaikais. Jei ketinate auginti savo vaikus prieraišiai, patarčiau pradėti būtent nuo šios knygos, o vėliau skaityti ir kitas. Ar skaityčiau dar kartą - taip, taip, taip! Įkvepianti knyga, kurią kaip tik perskaičiau prieš prasidedantį šventinį maratoną. Geriau jau mažiau tvarkos namuose ar paprastesni patiekalai per šventes, bet daugiau ramybės. Iki visiškai išsamaus tėvystės vaizdo trūksta brolių ir seserų santykių temos nagrinėjimo, patarimų, susijusių su situacija, kai šeimoje daugiau nei vienas mažas vaikas.

tags: #knyga #ramus #tevai #laimingi #vaikai

• ananasų nauda ir rizika nėštumo metu
• Kaip tvarkyti individualios veiklos išlaidas ir mokesčius
• Sužinokite, kokia savaitės diena gimėte
• Naudojant elastinius bintus: svarbu žinoti
• Kaip auginti prieskoninius daržo augalus