Kaip keičiasi nėščiosios krūtinė ir kaip ją prižiūrėti, pataria gydytoja akušerė genetikė ginekologė Ingrida Kravčenkienė ir gydytoja akušerė ginekologė Akvilė Vilkaitienė. Krūtys keičiasi nuo nėštumo pradžios, o šiuos pasikeitimus sukelia hormonų svyravimai. Vyksta krūtų pasiruošimas naujagimio žindymui.
Krūtinė per nėštumą padidėja visuomet. Dažniausiai tai būna vienas nėštumo požymių. Pastojus dingsta mėnesinės, o krūtinė tampa jautri, šiek tiek padidėja. Žinoma, ne visoms ji padidėja vienodai. Jeigu krūtinė iki nėštumo buvo maža, pastojusiai padidėja labiau. Iš prigimties didelė krūtinė per nėštumą sustangrėja.
Krūtis sudaryta iš riebalinio ir liaukinio audinio. Kai moteris pastoja, riebalinis audinys išlieka (arba jeigu priauga daug svorio, jo padaugėja), o liaukinis audinys pradeda vystytis, išsipučia alveolės - galinė latakų dalis, kuri gamina pieną. Išsiplečia ir pailgėja latakai, kuriais vėliau bėgs pienas ir jie speneliuose „sueina“ į sinusus. Kiekviename spenelyje atsiveria po dvidešimt sinusų. Pieno liauka sudaryta maždaug iš dvidešimties dalių, kurios išsipučia ir jose prasideda pieno gamyba. Kokiu tempu gaminamas pienas, priklauso nuo to, kaip per nėštumą cirkuliuoja hormonai.

Už krūtinės pabrinkimą ir jautrumo atsiradimą atsakingas progesteronas ir iš dalies estrogenas. Tai moteriškieji hormonai. Už pieno gamybą atsakingas prolaktinas - šį hormoną gamina mūsų smegenys. Oksitocinas lemia pieno išsiskyrimą. Pienas išsiskiria esant bent mažiausiam dirgikliui: kūdikiui klykiant, moteriai susijaudinus, esant fiziniam krūviui.
Krūtinė didėja tam tikrais periodais. Pačioje nėštumo pradžioje, vėliau - maždaug 16 nėštumo savaitę ir paskui jau pabaigoje, likus kokiam mėnesiui iki gimdymo, dar padidėja, nes pieno latakai prisipildo priešpienio. Bet tai nėra taisyklė. Kai kurioms moterims priešpienio atsiranda jau nuo 20 ar 24 savaitės, taigi ir krūtinė padidėja anksčiau.
Galite jausti krūtų tempimą, dilgčiojimą, jautrumą, skausmą. Speneliai gali būti atsikišę, jautrūs. Šiuos pokyčius pajaučia apie 75% nėščiųjų. Tai vienas anksčiausių nėštumo požymių, kuris prasideda po 1-2 savaičių nuo pastojimo, tai yra 4-6 nėštumo savaitę. Krūtų skausmas ir jautrumas yra vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti praėjus vos 1-2 savaitėms po pastojimo.
Nereikėtų nerimauti, kai pabaigoje 12 nėštumo savaitės šie simptomai vos juntami ar išnyksta, tai visiškai normalu. Taip nutinka dėl hormonų sumažėjimo. Įprastai labiau padidėja arba pokytis ryškiau matomas, jeigu moters krūtinė iki nėštumo buvo maža ir/ arba jeigu tai pirmasis nėštumas.
Krūtys toliau didėja, venos paryškėja, kadangi daugiau kraujo priteka į krūtis. Jau nuo 16 savaitės gali atsirasti priešpienis. Krūtims didėjant gali atsirasti strijos. Jeigu krūtys nėštumo laikotarpiu didėja labai greitai, nėščioji priauga daug svorio, ant krūtų gali atsirasti strijų.
Krūtys dar labiau išdidėja. Jei neturėjote priešpienio, jis gali atsirasti, o kartais jo nebūna iki gimdymo. Krūtys pradeda keistis anksti ir pasikeitusios lydi jus viso žindymo laiku. Kai kurie pokyčiai, pavyzdžiui, strijos, išlieka visam gyvenimui.

| Trimestras | Pagrindiniai pokyčiai | Dažni simptomai |
|---|---|---|
| Pirmas | Padidėjimas, liaukinio audinio vystymasis, išsiplėtusios venos, pigmentacijos pokyčiai. Priešpienio atsiradimas (kai kurioms). | Tempimas, dilgčiojimas, jautrumas, skausmas, sukietėję ir jautrūs speneliai, išryškėję Montgomery liaukos. |
| Antras | Tolesnis krūtų didėjimas, dar ryškesnės venos, tamsesnės aureolės. Priešpienio atsiradimas (nuo 16 sav.). Strijų atsiradimo rizika. | Jautrumas, niežulys. |
| Trečias | Maksimalus krūtų padidėjimas, intensyvesnė pieno gamyba. Priešpienio gausėjimas. | Padidėjęs svoris, diskomfortas, strijos. |
Pienas būna trijų rūšių. Pirmiausia pasirodo priešpienis, vėliau atsiranda pirmasis pienas, o galiausiai vadinamasis „tikrasis“ pienas. Priešpienis po gimdymo laikosi maždaug tris paras, į ketvirtą parą pasirodo pirmasis pienas.
Kadangi krūtinės latakai dar nėra gana prasivėrę, o krūtys atrodo pabrinkusios, dažnai moterims atrodo, kad pienas nebėga, yra gana sunku žindyti. Kartais, kai pasirodo pirmasis pienas, pakyla temperatūra. Tada reikėtų užsidėti ant krūties šiltą kompresą, ramiai pagulėti ir nesinervinti, nes įtampa mažina oksitocino gamybą.
Kaip tik šiuo metu, kai atsiranda pirmojo pieno, moterys ima manyti, kad jo apskritai neturi, ir liaujasi maitinti. Nereikėtų jaudintis, kad pieno neišbėga ir mažylis liks alkanas, nes tuo metu jam pienuko reikia labai nedaug. Po kelių savaičių jau matysite, kad jo yra daug.
Tinkama krūtų priežiūra nėštumo ir žindymo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbi siekiant išvengti diskomforto ir galimų problemų.
Krūtis raumenų neturi, ji „tvirtinasi“ prie krūtinės ląstos korseto - raumenyno. Kai krūtinė perpus padidėja, pieno liaukos išsiplečia, ji pasunkėja. Jeigu moteris nedėvi kokybiškos liemenėlės, kuri krūtinę gerai prilaiko, ji gali nukarti, deformuotis ir atrodyti negražiai. Dažniausiai dėvint gerą liemenėlę krūtinė po maitinimo vėl tampa graži.
Liemenėlę reikia rinktis patogią ir iš natūralių medžiagų. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Kartais rekomenduojama vengti vielinius pakietinimus turinčių liemenėlių, nes vielutės gali trikdyti kraujotaką, pieno tekėjimą, padidinti pieno latakėlių užsikimšimo riziką. Didelio pagrindo tokie nuogąstavimai neturi, problemų galėtų sukelti nebent labai ankštos, labai stipriai įsispaudusios liemenėlės ilgalaikis nešiojimas.

Krūtinę labai veikia svorio pokyčiai. Dažnai moteris nesuvokia, kad jos audinį sudaro daugiausia riebalinė ląsteliena. Jeigu per nėštumą ji priaugo daug svorio, krūtinė taip pat labai padidėja, nes riebalai kaupiasi ir joje. Jeigu moteris per nėštumą daug svorio priaugo, baigusi maitinti paprastai pradeda lieknėti, laikytis dietų, kurios krūtinei yra pražūtingos. Krūtinė praranda riebalinį audinį ir subliūkšta, oda nespėja susitraukti ir krūtys atrodo kaip negražūs tušti maišeliai. Todėl svarbiausias dalykas norint išsaugoti krūtinę yra nepriaugti per daug svorio.
Drėkinkite odą. Didėjant krūtims oda įsitempia, sausėja, ją niežti, gali įtrūkti ir atsirasti strijų. Nemalonius simptomus gali palengvinti odos drėkinimas, todėl krūtis tepkite drėkinamuoju kremu arba aliejais. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.

Speneliams pavojus sutrūkinėti iškyla tada, kai nėra paisoma higienos. Krūtinei reikia daug oro vonių. Reikėtų stengtis kasdien bent po 10-15 min. pavaikščioti, pagulėti be liemenėlės, kad speneliai gautų oro. Anksčiau buvo madingas grūdinimas šaltu vandeniu, bet jis nepasiteisino, nes krūtinės nestiprina, tik sukelia nemalonių dilgčiojimų.
Pasirodžius priešpieniui, naudokite į liemenėlę įdedamus, drėgmę sugeriančius įklotus. Jie būna vienkartiniai arba daugkartiniai.
Nėštumo metu sukietėjimus, gumbelius, „guzelius“, „žirnelius“ krūtyse gali sukelti pieno latakėlių užsikimšimas arba tai gali būti gerybiniai augliukai fibroadenomos. Jeigu atsirado sukietėjimų, jie yra skausmingi, pašildykite juos kompresu ar šilta, nestipria dušo srove, pagulėkite šiltoje vonioje. Sukietėjimus švelniai masažuokite link spenelių (bet pačių spenelių perdėm „nejautrinkite“, nes tai gali paskatinti priešpienio išsiskyrimą). Jeigu „guzeliai“, „žirneliai“ vis tiek išlieka, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tikėtina, kad tai gerybiniai augliukai fibroadenomos.
Mastitas - tai skausmingas krūties uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia moterims praėjus kelioms savaitėms po gimdymo, kuomet prasideda intensyvus pieno gaminimo procesas. Tačiau krūties mastitas taip pat gali atsirasti ir vėlesniame žindymo laikotarpyje, kuomet krūtinė nėra pilnai ištuštinama ir prasideda pieno sąstovis, kitaip dar vadinamas laktostaze.

Pirmoji pagalba ir mintis išgirdus žodį mastitas - kopūsto lapas. Nors šiais laikais senolių patarimai yra kvestionuojami, tačiau kopūsto kompreso nauda susirgus mastitu nepaneigiama.
