Kraujo pakitimai ir būtini tyrimai nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui.
Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija, o fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l), ir tai yra laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė, todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Padidėjęs polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu, padedanti sumažinti pogimdyminio kraujavimo riziką.
Laboratoriniai tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nėščiosios kraujo tyrimų normos dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Genetiniai tyrimai nėštumo metu
Svarbiausi hematologiniai ir biocheminiai rodikliai
- Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Gliukozės tyrimas: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. GTM atliekamas pirmo apsilankymo metu, vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 valandoms po gliukozės suvartojimo.
- Kepenų fermentai (ALT, AST, bilirubinas): Normalaus nėštumo metu šie rodikliai nekinta, tačiau jų padidėjimas rodo kepenų pažeidimą.
| Tyrimo pavadinimas | Kam naudojamas |
|---|---|
| D-dimerai | Fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja formuojantis krešuliams. |
| Fibrinogenas | Baltymas, sudarantis krešulio karkasą; nėštumo metu jo koncentracija >4 g/l. |
| Rh antikūnai | Atliekami, jei moters Rh D(-), o vyro Rh D(+), siekiant išvengti komplikacijų. |
Specifinių infekcijų diagnostika
Tyrimai dėl sifilio, ŽIV ir hepatito B infekcijų yra būtini, nes šios ligos gali būti perduotos vaisiui per kraują. Sifilis yra bakterinė infekcija, labai pavojinga dar negimusiam kūdikiui. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, todėl rekomenduojama skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą) ir atlikti planinę cezario pjūvio operaciją.
Svarbūs prenataliniai genetiniai tyrimai
Kitas svarbus aspektas - vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimas. 11-13 sav. ir 14-22 sav. atliekami PRISCA tyrimai, kuriais pagal keleto žymenų koncentracijas įvertinama vaisiaus chromosominių ligų (Dauno, Edvardso, Patau sindromų) rizika. Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė - diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
Taip pat rekomenduojamas Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), kurio metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, kurio tikslumas viršija 99,9 %.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
