Ikimokyklinio ugdymo programos atnaujinimas: gairės, procesas ir įžvalgos

Ikimokyklinio ugdymo programų atnaujinimas - tai vienas iš būdų pakelti ikimokyklinio ugdymo įstaigos darbo kokybę, prisidėti prie naujų bendruomenės gebėjimų ir įgūdžių puoselėjimo.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. (numeris nenurodytas) Gairėse nubrėžtos esminės ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptys. Jos skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį. Gairėse pateikiamos rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoms kuriant vaikams ir jų aplinkai geriausiai tinkančią ugdymo(si) programą, kuri dera su šalies švietimo prioritetais ir naujausiomis švietimo tendencijomis.

Programos atnaujinimo procesas ir pasidalytosios lyderystės svarba

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės, siekiančios atnaujinti savo įstaigos programą, tobulinti vaikų pasiekimų stebėseną ir ugdymo planavimą, turėtų žinoti, nuo ko pradėti ir kaip siekti pažangos. Susipažinę su kitų mokyklų bendruomenių patirtimi, rasite atsakymus, kaip mokyklos programoje derinti Gairėse nurodytus privalomus programos aspektus ir kartu išlaikyti vaikų ugdymo(si) mokykloje savitumą.

Vaizdo medžiagoje aptariami ugdymo praktikų ir jų tobulinimo krypčių ypatumai, pateikiami pavyzdžiai ir dalinamasi patirtimi, kaip praktiškai diegti ikimokyklinio ugdymo programas, parengtas vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis“. Vaizdo įraše mokyklų vadovai pristato, kokie buvo pirmieji programos atnaujinimo žingsniai jų mokyklose, kodėl juos lydėjo sėkmė. Jame taip pat pristatomos mokyklų patirtys, kaip ieškoti bendro sutarimo atnaujinant mokyklos programą pagal Ikimokyklinio ugdymo programos gaires. Mokytojai pasidalins atsivėrusiomis galimybėmis ir patirtais iššūkiais ieškant bendrų mokyklos bendruomenės sutarimų.

Siekiant šių tikslų, „Edu Vilnius“ užsakymu, VDU Švietimo akademijos mokslininkė dr. Agnė Brandišauskienė atliko Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo programų analizę. Viena iš esminių šio tyrimo įžvalgų - pasidalytosios lyderystės svarba ikimokyklinio ugdymo programos kokybei. Nustatyta, jog sąlygas kokybiškų ugdymo programų įgyvendinimui sudaro šie svarbiausi pasidalytosios lyderystės dėmenys:

• bendravimas ir bendradarbiavimas;
• atsakomybės;
• iniciatyva;
• sprendimo priėmimas.

Tyrime plačiau atskleidžiama, kurie dėmenys svarbiausi mokytojams, o kurie - vadovams, taip pat pasidalytosios lyderystės tendencijos priklausomai nuo ugdymo įstaigos dydžio.

Remiantis gerąja ugdymo įstaigų patirtimi, realiais pavyzdžiais, ugdymo įstaigų vadovų ir mokytojų įžvalgomis, pristatomi keturi svarbūs ugdymo proceso aspektai: stebėjimas, planavimas, įgyvendinimas ir refleksija.

2024 m. daugiau kaip 50 proc. mūsų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų mokėsi, kaip atnaujinti ir dirbti pagal atnaujintą ugdymo turinį - Europos Sąjungos bendrai finansuojamas projektas „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“. Pagal atnaujintą ikimokyklinio ugdymo programą dirbame nuo 2025 m.

Ugdymo turinio inovacijos ir svarbiausi aspektai

Susistemintų patirčių vaizdo įraše rasite atsakymą į klausimą „Kas naujo ugdymo(si) turinyje?“, patirsite, kaip siekti vaikų pasiekimų ir ugdymo(si) turinio dermės, kaip užtikrinti ugdymo(si) turinio integralumą ir harmoningą gebėjimų plėtotę bei visuminį vaiko ugdymą(si). Vaizdai iš ugdymo įstaigų praktikos ir komentarai iliustruos, kaip kiekviena ugdymo(si) sritis prisideda prie vaiko galių ir pasiekimų auginimo, paaiškins, kaip modeliuoti į aplinkos fenomenų tyrinėjimą orientuotą integralų turinį ir kaip programoje derinti turinį ir kontekstus; atskleis, kaip neakademiškai įgyvendinti turinį.

Atnaujintos programos tikslas beveik visose tyrime dalyvavusiose ugdymo įstaigose buvo susietas su vaiko galių plėtojimu, o uždaviniai suformuluoti konkrečiai bei taip, kad atlieptų vaikų poreikius. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.

Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos:

• komunikavimo,
• kultūrinė,
• kūrybiškumo,
• pažinimo,
• pilietiškumo,
• skaitmeninė,
• socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:

1. Gamtamokslinis ugdymas
2. Kalbinis ugdymas
3. Matematinis ugdymas
4. Meninis ugdymas
5. Visuomeninis ugdymas
6. Sveikatos ir fizinis ugdymas

Žaidimo svarba ugdymo(si) procese

Įgyvendinant programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis programoje numatytas kompetencijas. Šioje vaizdo medžiagoje aptariamas žaidimas, kaip vienas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos ir ugdymo(si) pagrindų, šalia visuminio ugdymo(si), universalaus dizaino mokymui(si) ir kitų patirtinių veiklų.

Pateikiama teorinė žaidimo samprata, pabrėžiama, kad gebėjimas žaisti nėra įgimtas, bet auginamas vaikams dalyvaujant kasdienėse ugdymo(si) praktikose, nuolat žaidžiant ir mokantis žaisti vieniems iš kitų. Aptariama žaismė, kaip bendra vaikystės nuostata į pasaulį ir jo reiškinius, išryškinant, kad žaidimas gimsta iš žaismės ir žaismingumo. Išvardijami penki žaidybinę veiklą apibūdinantys kriterijai:

1. iš vidaus motyvuotas ir laisvai pasirenkamas,
2. malonus,
3. apribotas laiko ir erdvės,
4. nėra „tikras gyvenimas“ ir
5. vyksta pagal tam tikras taisykles.

Akcentuojama, kad vaiko raidos ir ugdymosi požiūriu svarbiausi yra paties vaiko inicijuojami ir kuriami žaidimai. Trumpai aptariama, kaip žaidimas turėtų būti pristatomas programoje, nusakant žaidimo gebėjimams plėtoti būtinas sąlygas ir mokytojų taikomas pedagogines strategijas.

Įtraukusis ugdymas ir universalus dizainas mokymuisi

Filmuota metodinė medžiaga pakvies apmąstyti įtraukiosios kultūros ir ugdymo proceso kūrimą ikimokyklinio ugdymo mokykloje. Tikimės, kad pateikiamas universalaus dizaino mokymuisi prieigoje organizuojamos veiklos pavyzdys pasiūlys idėjų, kaip sudominti kiekvieną vaiką ugdymusi, kaip sudaryti sąlygas gilėjančiam objektų, situacijų ir reiškinių supratimui, kaip paskatinti savarankišką vaiko veiklą keliant ir įgyvendinant idėjas, susijusias su naujai pažintais reiškiniais.

Vaizdo įraše pateikiama mokytojų, mokinio padėjėjos ir psichologės diskusija, ieškant palankiausių pastoliavimo būdų vaiko, turinčio Autizmo spektro sutrikimą, dalyvauti bendrose veiklose. Filme mokytojai ras idėjų, kaip planuoti sėkmingą ugdymąsi kiekvienam vaikui.

Ugdymo(si) kontekstai kaip turinio dalis

Vaizdo medžiaga kviečia pažvelgti į ugdymo(si) kontekstus kaip į neatsiejamą ikimokyklinio ugdymo turinio dalį, gimstančią per vaikų, mokytojų ir bendruomenės sąveiką. Vaizdo medžiagoje mokytojai ir švietimo ekspertai dalijasi savo patirtimi, kaip kasdieniai pasirinkimai - nuo vaikų iniciatyvų iki aplinkos kūrimo - formuoja kontekstus, kurie augina vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir gebėjimą mokytis. Vaizdo įraše pateikiamas vaikų atradimas - virvė - padeda susieti visus Gairėse aprašytus kontekstus.

Vaikų pasiekimų vertinimas ir pažangos stebėsena

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis yra vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais.

Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus.

Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo programų analizės įžvalgos

Daugiau nei pusė atsitiktine tvarka atrinktų 56 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo mokyklų programos įvertintos kaip aukštos kokybės. Tačiau tyrėja dr. Agnė Brandišauskienė pastebėjo, jog programose nepakankamai dėmesio skiriama individualių vaiko poreikių pažinimui ir atliepimui; nepakankamai dėmesio šeimos kultūros pažinimui ir bendradarbiavimui; įvardijamiems ugdymo principams trūksta teorinio pagrindo.

Programų tikslas beveik visose tyrime dalyvavusiose ugdymo įstaigose buvo susietas su vaiko galių plėtojimu, o uždaviniai suformuluoti konkrečiai bei taip, kad atlieptų vaikų poreikius. Tyrimas išskyrė stipriuosius ikimokyklinio ugdymo programų turinio aspektus bei įvardino požymius, kuriems reikėtų papildomo dėmesio.

Be jau minėtų įžvalgų tyrime rasite ir ikimokyklinio ugdymo programose įvardijamos pasiekimų vertinimo sistemos ir jos kokybės kriterijų apžvalgą.

tags: #del #ikimokyklinio #ugdymo #programos #atnaujinimo

• Plačiau apie „Cezario grupės“ spektaklius
• kalbos raidos sutrikimai ikimokyklinukams
• kaip poezija padeda kurti tvirtesnį ryšį su vaiku
• Nėštumo vitaminų vadovas
• Veikla Etninės kultūros globos taryboje