Nesuderinamumas kraujo grupėse tarp motinos ir naujagimio: rizika, priežastys ir prevencija

Medikai šį reiškinį vadina rezus izoimunizacija, moterys - rezus konfliktu. Žmonių kraujas dėl raudonųjų kūnelių (eritrocitų) ypatumų dalijamas į keturias pagrindines grupes: 0 (nulinę), A, B ir AB. Be to, kraujo grupės dar išskiriamos į du tipus pagal rezus (Rh) faktorių. Rh faktorius - baltymas (antigenas), esantis eritrocituose. Žmogaus kraujo grupę lemia ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) esantys A ir B antigenai. Pagal ABO sistemą išskiriamos keturios pagrindinės kraujo grupės: 0 (I), A (II), B (III) ir AB (IV). Kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh - dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują.

Kraujo grupė ir rezus faktorius yra nuo senų laikų žinomi genetiniai požymiai. Dar būdamas įsčiose, vaisius juos turi ir vėliau jie išlieka nepasikeitę visą likusį gyvenimą.

Kas yra rezus konfliktas?

Svarbu paminėti, kad kalbant apie rezus kraujo grupių skirtumus, pavojus yra tuomet, kai mamos kraujo grupė rezus neigiama, o tėvo - teigiama. Kaip minėta anksčiau, esant skirtingoms tėvų rezus kraujo grupėms, vaisius gali būti ir rezus teigiamas, ir rezus neigiamas. Jei motina yra rezus neigiama, o vaisius - rezus teigiamas, nėštumo ir gimdymo metu vaisiaus kraujas, patekęs į motinos kraujotaką, ir sukelia imuninę reakciją. Tai įvyksta todėl, nes svetimas baltymas (rezus faktorius) motinos organizmui yra naujas ir neįprastas. Kilusi imuninė reakcija pradeda kovoti prieš „svetimkūnį“ ir puola vaisiaus eritrocitus.

Serologinis konfliktas - vaisiui pavojinga būsena, kuomet būsimos mamos kraujyje esantys antikūnai pradeda naikinti besivystančio vaiko kraujo ląsteles. Serologinio konflikto rizika egzistuoja tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - teigiamą (Rh+). Tokiu atveju yra apie 50 proc. tikimybė, jog vaikelis paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+). Visais kitais atvejais rezus konflikto pavojaus nėra, todėl nesvarbu jei mamos rezus - teigiamas, o tėčio - neigiamas.

Anot medikų, jei mamos kraujas yra rezus neigiamas, o tėčio - rezus teigiamas, egzistuoja net penkiasdešimties procentų tikimybė, kad būsimasis kūdikėlis paveldės rezus teigiamą kraują. Taip nutinka todėl, kad pati gamta pasirūpino, jog mamos ir vaisiaus kraujas nesusimaišytų - pirmagimiui, turinčiam rezus teigiamą faktorių, pavojus šiuo atveju negresia, tačiau gimdant, kai atsiskiria placenta, dalis naujagimio eritrocitų patenka į moters kraujo apytaką, ir jos imuninė sistema pagamina rezus faktoriaus antigenų. Per antrą nėštumą nešiojant rezus teigiamą vaisių mamos kraujyje susikaupę antigenai prasiskverbia pro placentą ir suardo mažylio eritrocitus.

Jei vaiko eritrocitų patenka į motinos kraujotaką, jie yra ardomi, moters organizmas pradeda gaminti prieš eritrocitų antigenus specifinius antikūnus (tai dalelės, kurios yra dalis imuninio atsako, jos jungiasi prie specifinio antigeno ir jį, kartu su svetima ląstele, prie kurios antigenas yra prisijungęs, sunaikina), kurie vaisiuje pradeda naikinti vaisiaus eritrocitus, vyksta jų hemolizė (irimas). Eritrocitų mažėja, daugėja bilirubino (medžiaga, kuri išsiskiria iš eritrocitų jiems yrant, yra labai toksiška). Dėl to gali įvykti naujagimio priešlaikinis gimdymas, naujagimio mirtis (taip pat gali gimti negyvas) ar naujagimių hemolizinė liga.

Antras ir kiti nėštumai

Mamos organizmas prieš vaikelio eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tada, kai į jos kraują patenka vaisiaus kraujo ląstelių su teigiamu rezus. Tai įprastai atsitinka gimdant ar po to, kai atsiskiria placenta. Todėl, nepriklausomai nuo rezus faktoriaus, pirmasis nėštumas dažniausiai būna sklandus ir vaikui pavojaus nekelia. Taigi, kitų nėštumų serologinio konflikto rizika priklauso nuo to, ar mamos kraujyje, po pirmojo gimdymo, spėjo pasigaminti antikūnai, ar ne, bei nuo to, kokią kraujo grupę sekančio nėštumo metu turės vaikelis.

Jei būsimųjų tėčio ir mamos rezus faktoriai vienodi, t. y. abu teigiami arba abu neigiami, nuostabu! Tai atima didelį galvos skausmą nuo jūsų pečių!

Hemolizinė liga ir jos požymiai

Ši liga gali būti nustatyta nėštumo metu, ultragarso pagalba. Taip pat ligos simptomai matomi gimus vaikeliui.

Simptomai:

• Anemija (mažakraujystė susiformuoja dėl mamos imuninės sistemos kovos prieš vaikelį, jam būnant įsčiose)
• Gelta (ji ypač sustiprėja gimus vaikui, tačiau užuomazgos susiformuoja dar gimdoje, kai yrant eritrocitamt vaisiaus organizme ima kauptis pigmentinis bilirubinas)
• Vandenė (dėl kylančios anemijos gali kilti vaisiaus deguonies stoka. Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija susijusi su imunine sistema, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių. Ši liga ypač paveikia kraujo sistemą, kurioje vyksta imuninis atsakas. Rh faktorius yra baltymas, esantis raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje. Rh neigiamas motinos organizmas gali reaguoti į Rh teigiamą vaisiaus kraują, sukeldamas antikūnų gamybą. Vaisiaus ir naujagimio Rh izoimunizacija yra imuninė reakcija, kai Rh neigiama motina gamina antikūnus prieš Rh teigiamus vaisiaus raudonuosius kraujo kūnelius. Tai gali sukelti hemolizinę ligą, kuri pasireiškia anemija, gelta ir kitomis komplikacijomis naujagimiui. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkius vaisiaus ir naujagimio sveikatos sutrikimus, o sunkiomis formomis netgi mirtį. Pagrindinė ligos priežastis yra Rh faktoriaus nesuderinamumas tarp motinos ir vaisiaus. Jei motina yra Rh neigiama, o vaisius - Rh teigiamas, motinos imuninė sistema gali atpažinti vaisiaus kraują kaip svetimkūnį ir pradėti gaminti antikūnus. Šis procesas gali įvykti jau pirmo nėštumo metu, tačiau dažniausiai jis pasireiškia antrąjį arba trečiąjį nėštumą. Pagrindiniai simptomai naujagimiams yra gelta, kuri gali pasireikšti pirmosiomis gyvenimo dienomis, taip pat anemija, kuri gali sukelti nuovargį ir silpnumą. Rh izoimunizacijos diagnozė paprastai atliekama atliekant kraujo tyrimus, siekiant nustatyti Rh faktorių motinos ir naujagimio kraujyje. Antikūnų titrų matavimas motinos kraujyje gali padėti įvertinti ligos riziką. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvų atvejų metu gali būti rekomenduojama stebėti naujagimį ir taikyti fototerapiją, siekiant sumažinti gelta. Sunkesniais atvejais gali prireikti kraujo perpylimo arba net intrauterinės transfuzijos, kad būtų išvengta sunkių komplikacijų. Prevenciniai gydymo metodai, tokie kaip Rh immunoglobulino (Rho(D) imunoglobulino) vartojimas nėštumo metu, gali padėti išvengti Rh izoimunizacijos ir sumažinti komplikacijų riziką naujagimiui.

Lengvos ligos formos (naujagimių mažakraujystė) metu bendra kūdikio būklė yra gera. Vidutinės ligos formos (sunki gelta) metu naujagimio bendra būklė yra blogesnė, jam gimstant nuteka geltoni vandenys, virkštelė yra geltona. Sunkiausios ligos formos (įgimta vandenė) metu būdinga itin bloga naujagimio būklė. Tik gimus atsiranda kvėpavimo, širdies veiklos sutrikimų (dažnas širdies ritmas, vaikas gali dūsti). Naujagimis yra paburkęs, ištinęs, berniukams dažnai būna sėklidžių kapšelio paburkimas, kepenys, blužnis padidėjusios, oda blyški, gali būti kraujosruvų, vėliau išryškėja gelta.

Prevencija ir gydymas

Kad būtų išvengta hemolizinės ligos, moteriai pastojus nustatoma jos kraujo grupė. Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+), t.y. Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu rezus neigiamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jis yra skirtas tam, kad sunaikintų gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+).

Jeigu antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.

Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Jeigu moters, kuri turi neigiamą kraujo grupę, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi jau padidintą mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atliekama sėkmingai ir pavyksta užauginti sveiką vaisių. Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymiai, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.

Nėštumo metu atliekami specialūs tyrimai nustatyti, ar motinos organizmas yra įjautrintas (ar yra susidariusių atikūnų prieš „svetimą“ baltymą). Tokiu atveju nėščioji siunčiama konsultuotis į Perinatologijos centrą (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas arba LSMU ligoninės Kauno klinikas), kur nustatoma rizika ir nusprendžiama, kada reikia pradėti tyrimus dėl galimos vaisiaus mažakraujystės.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai

Dabar mitų girdžiu labai retai. Tačiau pasitaiko ir baimių: moterys galvoja, kad jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis. Dar vienas mitas - esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai. Bet mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.

Galima pastoti ir pastoja, tam yra google ;) Tiesiog didesnė rizika ir tiek. Žmogus turi daug įvairių kraujo grupių: ABO, Rh, Duff, Kell ir t.t. Pagrindinės kraujo grupės yra ABO ir Rh faktorius. Šias grupes visada tikriname perpildami kraują.

Ar visos moterys, turinčios rezus neigiamą kraujo grupę, gali atvažiuoti į Kauno klinikas pasidaryti tyrimus ar gydymui? Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir jos rezus faktorius. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą, pavyzdžiui, Kauno klinikas. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.

tags: #kraujo #nesuderinamumas #naujagimio #ir #motinos

• Kaip suvaldyti vaikų pykčio priepuolius
• receptas, kaip paruošti keptą varškės sūrį
• Atraskite penktokų krikštynų ypatumus
• Edukacinė aplinka ikimokyklinėse įstaigose
• Ką žinoti apie nėštumo pradžios požymius ir policistines kiaušides?