Embriono neįsitvirtinimas gimdoje, dažnai pasibaigiantis savaiminiu persileidimu, yra jautri ir aktuali tema daugeliui porų, planuojančių šeimą. Savaiminis persileidimas yra procesas, kai nėštumas nutrūksta savaime, dažniausiai per pirmuosius 12 nėštumo savaičių. Tai yra dažna komplikacija, kuri gali paveikti iki 20 procentų visų nėštumų.
Statistika byloja, kad 50-60 proc. užsimezgusių nėštumų baigiasi persileidimu. Dažniausiai moteris net nežino, kad buvo nėščia ir persileido. Kartais, jeigu nėštumas nustoja vystytis labai anksti ir prasideda savaiminis persileidimas, moteris gali net nesužinoti, kad ji buvo pastojusi.

Ankstyvieji nėštumai, kai kiaušialąstė apvaisinama, tačiau neįsitvirtina patalėlyje arba įsitvirtino ir, vaizdžiai tariant, nebeturi programos, dažniausiai baigiasi nesėkmingai. Didžioji dalis ankstyvųjų persileidimų įvyksta dėl to, kad netaisyklingai dalijasi ląstelės. Tokius nėštumus, turinčius „sutrikusią programą”, galima pavadinti natūralia gamtos atranka. Tikslias nesivystančio nėštumo priežastis nustatyti sunku, tačiau dažniausiai tai yra natūrali gamtos atranka. Galima sakyti, kad dažniausia ankstyvųjų persileidimų priežastis - genetinė.
Pagrindinės savaiminio persileidimo priežastys apima chromosomų anomalijas, hormonų disbalansą, gimdos struktūros anomalijas, infekcijas ir imuninės sistemos problemas. Chromosomų anomalijos dažniausiai pasitaiko, kai embrionas turi netinkamą genetinę medžiagą, o tai gali sukelti jo vystymosi nutraukimą. Embriono ir vaisiaus kokybei didelę įtaką turi branduolio DNR pažeidimas. Tai lemia blogesnį embriono prisitvirtinimą prie gimdos sienelės ir gali padidinti persileidimų riziką.
Svarbiausia yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, o tai dažnai lemia amžius. Moterų amžius labai padidina riziką susilaukti kūdikio, turinčio genetinių trūkumų. Sperma nuolat gaminasi ir atsinaujina, o kiaušialąstės yra tos pačios, su kuriomis moteris gimė. Bėgant metams sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai - beveik dvigubai!
Pagrindinė priežastis yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Štai kaip keičiasi persileidimo rizika su amžiumi:
| Moters amžius | Savaiminio persileidimo rizika |
|---|---|
| Iki 30 metų | Mažiau nei 8 proc. |
| 38-39 metai | Iki 22 proc. |
| 42-43 metai | Viršija 45 proc. |
Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų.
Kaip jau išsiaiškinome, didžioji dalis ankstyvųjų persileidimų įvyksta dėl genetinių priežasčių. Apvaisinant kiaušialąstę dalyvauja du žmonės - ji ir jis. Jeigu jo „pasiųsta” ląstelė, vaizdžiai tariant, negaluoja, jis taip pat bus prisidėjęs prie to, kad kiaušialąstė gavo netinkamą programą. Nekokybiška sperma - dažna vyrų nevaisingumo priežastis. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas, arba spermograma. Ji parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą.
Tokiais atvejais informatyvus yra tyrimas, atskleidžiantis kitus didelę įtaką vyrų vaisingumui turinčius spermos parametrus. Tai - spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizė (SHBA). Šis tyrimas naudingas tuo, kad tiria DNR vientisumą (hialurono rūgšties jungiamąją gebą). Pastaruoju metu daugėja įrodymų, atskleidžiančių spermos branduolio DNR vientisumo vaidmenį vyriškų veiksnių sukeltam vaisingumo nepakankamumui arba nevaisingumui.
Vyras gali atlikti oksidacinio streso testą. Dėl oksidacinio streso gali būti pažeista spermatozoidų genetika, tai gali sutrikdyti spermatozoido prisijungimą prie kiaušialąstės, tiek bandant pastoti natūraliai, tiek atliekant inseminaciją (sušvirkščiant spermą į gimdą), tiek pagalbinio apvaisinimo metu. Moksliškai patvirtinta, kad svarbiausios spermos kokybei, o kartu ir vaisingumui tokios medžiagos yra L-karnitinas, L-argininas, cinkas, vitaminas E, gliutationas, selenas, kofermentas Q10 (CoQ10) ir folio rūgštis. Būtent šios medžiagos ir įeina į specialiosios medicininės paskirties maisto produkto PROfertil® sudėtį.
Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip progesterono trūkumas, gali neleistinai paveikti nėštumo palaikymą. Gimda, kuri yra pagrindinis organas, atsakingas už nėštumo palaikymą, gali nesugebėti išlaikyti embriono dėl įvairių priežasčių. Kiaušidės gamina kiaušialąstes ir hormoninius signalus, kurie yra būtini nėštumo palaikymui. Vėlyvųjų persileidimų priežastys yra kelios - gimdos kaklelio nepakankamumas, tam tikra jo anomalija, įvairios autoimuninės ligos (vidinio uždegimo padarinys), sutrikusi endokrininė sistema (skydliaukės, hipofizio ligos, diabetas ir kt.), infekcijos, paskatinančios uždegiminius procesus, apsinuodijimai (dažniausiai sunkiaisiais metalais) ir paties vaisiaus apsigimimai.
Jei moteris gyvena nesveiką gyvenimo būdą, tai atsiliepia ir jos kiaušialąsčių kokybei. Pastaruoju metu vis daugėja duomenų ir apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų bei moterų nevaisingumą. Per pastaruosius 50 metų pastebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai - jie siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz.: ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, o vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę. Pastojimo sėkmė priklauso ir nuo moters svorio - lieknų moterų hormonų apykaita geresnė. Todėl prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą apkūnioms moterims rekomenduojama mesti svorio.
Fizinės traumos, dėl kurių būna persileidimas, turi būti labai stiprios, nes gamta yra taip apsaugojusi nėštumą, jog turėtų nutikti kažkas neįtikimai baisaus, kad įvyktų persileidimas. Nereikia pamiršti, kad fizinės traumos yra lydimos didžiulės emocinės įtampos, o tai jau gali būti tikroji persileidimo priežastis. Streso hormonas kortizolis gali visiškai užslopinti nėštumo hormonus, tačiau ir stresas turi būti labai stiprus. Jeigu jau menkiausiai susinervinusiai moteriai nutrūko nėštumas, tai tikrai įvyko ne „dėl nervų“, reikia ieškoti kitų priežasčių.
Be galo svarbi ir psichologinė būsena. Šie skausmingi išgyvenimai - tarsi atvira, nuolat atsinaujinanti žaizda. Besikartojantys emociniai praradimai neretai gali išprovokuoti depresiją. Stresą, emocinį išsekimą gali kelti ne tik nesėkmingi bandymai susilaukti vaikelio, bet ir pats gydymo procesas. Ligoninėje moteriai, apsuptai dėmesio, gėlių ir skanėstų, hormonų pusiausvyra greitai grįžta į vietą ir jai įsijungia programa - „daugintis”, o dauginasi tik saugios gyvos būtybės. Jeigu moterį nuolat kankina niūrios mintys, ji nesijaučia saugi, tai tikrai įsijungs evoliuciniai mechanizmai - „Pirmiausia turiu išlikti aš pati, turiu jaustis saugi.”
Labai tikėtina, kad nuo persileidimų galėtų apsaugoti artimesni vyro ir moters meilės ryšiai. Tie partneriai, kurie labiau myli vienas kitą, turi daugiau lytinių santykių, nuolat bučiuojasi ir glaustosi, t. y. kartu leidžia daugiau laiko ir kontaktuoja, yra sveikesni, nes daugelis dalykų nulemti mūsų mikrobiomo. Jei vyras sveikas ir tave myli, tai jo organizme vyrauja oksitocinas ir kiti „teisingi” hormonai, kurie skatina nėštumo sėkmę. Kuo daugiau bučiuokimės, kartu leiskime laiką, mylėkimės ir persileidimų tikimybė bus tikrai mažesnė.
Pagrindiniai simptomai gali apimti kraujavimą iš makšties, pilvo skausmus ir spazmus. Kraujavimas gali būti lengvas arba intensyvus, o skausmai gali būti panašūs į mėnesinių skausmus. Savaiminio persileidimo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniais simptomais ir ultragarsiniais tyrimais. Gydytojai gali atlikti transvaginalinį ultragarsą, kad patvirtintų embriono buvimą ir jo vystymąsi.
Gydymo galimybės priklauso nuo persileidimo stadijos ir moters sveikatos būklės. Atsižvelgus į nėštumo trukmę, riziką, moters sveikatos būklę, savijautą, jos pačios išreikštą norą ir kt., gali būti pasirenkami skirtingi veiksmai:
Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika. Nesivystantis nėštumas, jeigu jis užsitęsia ir nenutrūksta savaime ar nėra nutraukiamas, padidina gausaus kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos ir visų tuo susijusių komplikacijų riziką.
Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas. Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Konservatyviam nesivystančio nėštumo nutraukimui naudojami medikamentai gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimus (pilvo skausmą, viduriavimą), kurie išnyksta savaime pabaigus vartoti vaistą.
Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas arba yra kitų indikacijų, gali būti taikomi chirurginiai metodai.
Psichologinė pagalba taip pat svarbi, kad moterys galėtų susidoroti su emociniais padariniais.
Pirmas žingsnis, kai nesiseka susilaukti vaikelio - kreipimasis į nevaisingumo gydymo specialistus. Ištyrimas prasideda nuo detalaus pokalbio - anamnezės. Atliekamas moters hormonų profilio ištyrimas, ultragarsinis tyrimas, specialiais tyrimais vertinama gimdos ertmės būklė ir kiaušintakių pratekamumas, vyrui atliekamas spermos tyrimas. Profesionaliai konsultuojant nevaisingas poras, pilnas ištyrimas gali būti atliktas dviejų moters menstruacinių ciklų laikotarpiu, įskaitant ir invazines, chirurgines procedūras.
Įvertinus visus gautus rezultatus, parenkamas gydymo būdas. Iš esmės yra trys pagrindiniai gydymo būdai:
Yra paskaičiuota, kad taikant visus įmanomus nevaisingumo gydymo būdus, pastoja apie 85-90 procentų besikreipiančių porų. Medicinos paskirtis šiuo atveju yra padėti pašalinti kliūtis, jei tokios yra.

Pagalbinio apvaisinimo technologijų principai, sukurti praėjusiame šimtmetyje, taikomi ir dabar. Tik daugelis jų ištobulėjo. Svarbiausias veiksnys gydant nevaisingumą yra moters amžius, taigi, dauguma naujovių orientuota būtent į tai.
Sukurti ir pradėti taikyti dvigubos kiaušidžių stimuliacijos protokolai - kai vieno ciklo metu atliekamos 2 stimuliacijos ir gaunama dvigubai daugiau kiaušialąsčių, atitinkamai ir embrionų. Pradėtos taikyti kiaušidžių „atjauninimo” procedūros, naudojant trombocitais praturtintą plazmą ir siekiant paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo. Ši unikali kiaušidžių atnaujinimo procedūra yra iš tiesų daug žadanti ateities medicinoje: atjaunina menopauzę išgyvenančių moterų kiaušides ir atkuria vaisingumą. Dalis moterų pastojo netrukus po PRP gydymo. Daugiau nei 75 procentams tirtųjų moterų lytinių hormonų koncentracija grįžo į jaunos vaisingos moters normos ribas.

Vietoje lėtojo atsirado greitasis embrionų šaldymo metodas (vitrifikacija), kurio dėka embrionų išgyvenimo galimybė siekia 100 procentų. Labai ištobulėjo ir embrionų auginimo laboratorijoje sąlygos. Išmanūs inkubatoriai leidžia stebėti monitoriuje embriono vystymąsi kiekvienu momentu ir nuspėti, kuris embrionas gali geriausiai implantuotis gimdoje. Prie sėkmingų naujovių, kurios buvo įdiegtos laboratorijoje, priklauso ir trijų dujų mišinio panaudojimas - kai buvo nustatyta, kad natūraliai embrionas vystosi žemo deguonies lygio aplinkoje, tai buvo perkelta ir į inkubatorius. Draugiška embrionui aplinka lemia ir embrionų vystymosi bei implantacijos sėkmę.
Atsiranda vis daugiau naujų embrionų vertinimo technologijų, kurios padeda poroms sėkmingiau pastoti:
Visi nauji embrionų implantacijos tyrimai, kuriuos įdiegė laboratorijos, yra neinvazyvūs, atliekami tiriant embrionų auginimo aplinką.
O kaip, pavyzdžiui, pasišalina, jei iš 3 embrionų tik vienas prisitvirtina? Galima tik bandyti logiškai mąstyti, kad likę suįra viduje ir kūnas absorbuoja arba su išskyromis pasišalina po tam tikro dienų skaičiaus. Bet vis tiek, moteris to nepastebės.
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas. Dažniausiai - 80-85 proc. moterų po ankstyvojo persileidimo kitą nėštumą išnešioja sėkmingai. Paprastai sakoma, kad reikėtų palaukti nuo vieno iki trijų mėnesių ir tada bandyti vėl.
Bėda ta, kad didžioji dauguma persileidimų nutinka be aiškios priežasties. Jeigu nerandame priežasties, tiesiog viską „nurašome” tam, kad nėštumas buvo netinkamai užsimezgęs, pamirštame ir bandome iš naujo. Jeigu du persileidimai įvyko iš eilės ir jie neturi aiškios priežasties, tada reikėtų atlikti rimtus tyrimus, galbūt tai nulemta rimtos genetinės priežasties.
tags: #kodel #embrionas #nesiimplantuoja