Programa itin gabiems vaikams: chemijos egzamino turinys ir ugdymas

Unikalus Kauno miesto savivaldybės projektas, skirtas patiems gabiausiems miesto mokiniams, norintiems plėtoti savo prigimtinius gebėjimus, vėl sugrįžo į aukštojo mokslo institucijas ir teatrus po pasaulinės pandemijos sukeltos pertraukos.

„Matome, kad šioje programoje, kuri gyvuoja jau keletą metų, sėkmingai pavyko sutelkti visų valią ir suvienyti jėgas. Vadinasi, ši iniciatyva yra reikalinga, o programoje dirba vaikams, savo profesijai atsidavę žmonės. Mieli mokiniai, esate dabarties ir, dar labiau, rytdienos žmonės, kursiantys ateitį. Kokia ji bus, kokia bus mūsų šalis, mūsų mokslas, kultūra, politika - priklausys nuo jūsų. Tai - didelė atsakomybė bei jaunų žmonių privilegija kurti ateities pasaulį, kurti ateities Lietuvą“, - sveikinimo kalboje teigė J.

Analogų neturinti programa moksleivių kompetencijas ugdo derinant skirtingas sritis - matematiką, gamtos, socialinius, humanitarinius mokslus, sportą bei menus. Jaunieji specialistai mokosi tokių ypatybių, kaip daiktų ekonomikos, daugybos japoniškai, elektros reiškinių, ritmo, šokio gimnastikos ir kitų dalykų.

„Itin gabių vaikų programa mums svarbi dėl daugybės aspektų, kuriuos sunku net išvardyti. Augindami jaunosios kartos potencialą, neabejotinai augame ir patys. Mokslo pusę programoje užtikrina Kauno technologijos universitetas (KTU), Lietuvos sporto universitetas (LSU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Vilniaus universitetas (VU).

„Itin gabūs vaikai - kiekvienos šalies ypatingas turtas, todėl daugelyje pasaulio valstybių jų ugdymui skiriamas ypatingas dėmesys, veikia tarptautinės mokslo, švietimo organizacijos. Ši Kauno miesto programa yra išskirtinė, nes ugdymas joje yra tarpdisciplininis, atveriantis vaikams plačius mokslo ir meno horizontus, sudarantis nepaprastai vertingą galimybę vaikams pažinti ir bendrauti su Kauno miesto mokslo ir meno šviesuomene. Projekto metu mokiniams paskaitas apie meną skaito scenos profesionalai, ne vienerius metus teatre dirbantys talentai. „Gyvenimas susideda ne vien iš tiksliųjų mokslų: matematikos, fizikos, chemijos ar gamtos dalykų. Menas, net ir matematikoje, skatina kūrybiškumą. Ir, kai žmonės yra kūrybingi, jie gali pasiekti kitokių, geresnių rezultatų“, - teigia B.

Šiemet ypač gabių mokinių ugdymo programoje dalyvavo Kauno mokyklų 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 klasių auklėtiniai. Tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje gali dalyvauti visi 3-11 klasių mokiniai, kurių intelekto koeficientas nėra žemesnis nei 120 IQ. Jis nustatomas pasitelkiant „Wechslerio trumposios intelekto skalės“ testą (angl. Egzaminas, kurį sudaro kalbinės užduotys, erdviniai ir loginiai uždaviniai bei samprotavimo ir atminties testai, yra skirtas vaikams nuo 6 iki 16 metų.

Itin gabių vaikų ugdymo kaina priklauso nuo socialinio šeimos statuso: nuo mokesčio atleidžiami neįgalūs mokiniai, nepasiturinčių šeimų, gaunančių socialinę paramą, vaikai, be tėvų globos likę mokiniai. 20 eurų suma yra mokama tėvų, auginančių 1-2 vaikus, o perpus mažesnė - auginančių tris ir daugiau vaikų. Paraiškas priėmimui į itin gabių moksleivių ugdymo programą gali teikti mokyklos, turėdamos tėvų sutikimą arba tėvai.

Chemijos mokymo programa gabiam vaikui

Mokantis chemijos skatinamas natūralaus smalsumo sužadinimas, mokymo(si) bei atradimo džiaugsmo patyrimas. Labai svarbi mokinių tiriamoji veikla, apimanti ne tik konkrečių užduočių atlikimą, bet ir tyrimų planavimą. Tai sudaro prielaidas mokiniams ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, kelti asmeninius iššūkius, aiškinti(s) reiškinius, naudoti tyrimų metodus, daryti įrodymais grįstas išvadas ir kt.

Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas chemijos ir kitų gamtos mokslų žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.

Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (biologijos ir fizikos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė.

Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos, kurios aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo jos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 8 klasei, 9 (I gimnazijos)-10 (II gimnazijos) klasėms ir III-IV gimnazijos klasėms. Pasiekimų lygių požymiai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais siekiant padėti mokytojams objektyviai vertinti mokinio mokymo(si) rezultatus. Aprašomos svarbiausios į(si)vertinimui reikšmingos įgytos žinios ir supratimas, išugdyti gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo uždaviniai

• Pagrindinio ugdymo uždaviniai.
• Vidurinio ugdymo uždaviniai.

Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė, pilietiškumo, kultūrinė.

Chemijos dalyko žinios konstruojamos grindžiant moksline metodologija, mokiniai skatinami aktyviai veikti įvairiose situacijose, taikydami chemijos žinias nustatyti reiškinių dėsningumus ir priimti argumentuotus sprendimus, formuluoti hipotezes ir planuoti tiriamuosius darbus (stebėjimus, laboratorinius darbus, eksperimentus ir pan.), tinkamai pasirinkti tyrimo tipą, reikalingą laboratorinę įrangą bei chemines medžiagas, įvertinti tiriamojo darbo netikslumus bei matavimo paklaidas, gauti ir apdoroti bandymų rezultatus, daryti duomenimis pagrįstas išvadas.

Mokydamiesi pažinti negyvosios ir gyvosios gamtos vienybę, nagrinėdami su chemijos dalyko žiniomis susijusius probleminius klausimus, mokiniai skatinami pateikti ir pagrįsti skirtingus požiūrius, pasirinkti tinkamas strategijas probleminėms situacijoms spręsti, atsižvelgti į socialinius ir ekologinius veiksnius, vertinant chemijos mokslo ir cheminių technologijų poveikį aplinkai ir visuomenei.

Plėtojamas gebėjimas taikyti tai, kas išmokta, mokiniams padedama suprasti įgytų žinių ir gebėjimų svarbą tolimesniam gyvenimui tiek pasirenkant profesiją, tiek būnant aktyviu piliečiu.

Mokantis chemijos skatinamas mokinių kūrybiškumas, jų tiriamoji veikla; plėtojamas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti, interpretuoti netikėtus, nevienareikšmius rezultatus; plėtojamos galimybės tyrinėti gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas.

Chemijos pamokose sudaromos galimybės plėtoti mokinių gebėjimus suprasti, kurti ir perduoti gamtamokslinę informaciją, etiškai naudojantis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis bei technologijomis. Ugdomas šiuolaikinių medijų galimybių ir poveikio žmogui ir visuomenei suvokimas. Mokiniai praktiškai taiko kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Plėtojamas gebėjimas rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiomis formomis pateiktą informaciją, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios.

Per chemijos dalyko mokymo(si) veiklas formuojamas emocinis, vertybinis mokinių santykis su pasauliu. Mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, laisvai diskutuoti, aiškintis iškilusius klausimus, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius, siekti tobulėjimo, pagarbiai elgtis kitų atžvilgiu. Kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Plėtojamas poreikis savarankiškai tirti ir pažinti, domėtis ir aktyviai veikti.

Plėtojamos sveikos gyvensenos nuostatos. Mokantis chemijos plėtojamas socialinis atsakingumas, puoselėjama meilė gamtai, mokoma būti išteklius tausojančiu vartotoju. Mokiniai mokomi nagrinėti ir vertinti gamtos apsaugą reglamentuojančius dokumentus ir skatinami sieti gamtamokslines veiklas su aktualiomis šalies ir pasaulio problemomis. Pagal išgales skatinami prisidėti prie jų sprendimo, suprantant, kad darnus valstybės gyvenimas remiasi kiekvieno pilietiškumu. Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria chemija, kaip formuluojami chemijos mokslo dėsniai ir teorijos, kaip žinios kinta, yra naudojamos siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius reiškinius, suvoks chemijos mokslo svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi ir žmonijos gerovei.

Chemijos egzamino programos turinys

A1. Chemijos mokslo samprata ir aktualumas

• Įvardija ir paaiškina, ką tiria chemijos mokslas, kokias problemas sprendžia.
• Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius.
• Apibūdina chemijos ir kitų gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas.
• Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti medžiagas ir jų savybes, suprasti gamtoje vykstančius procesus.
• Apibūdina chemijos ir kitų gamtos mokslų galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus.
• Paaiškina, kad chemija ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų ir (ar) nuo mažiausio (mikro) iki didžiausio (makro)) ir kaip visumą.
• Apibūdina chemijos ir kitų gamtos mokslų galimybes ir ribas ar ribotumą sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus.

Atomo sandara (7-8 klasių koncentras)

• Nurodo, kad remiantis chemija ir kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius.
• Paaiškina, kad remiantis chemija ir kitais gamtos mokslais galima pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti jų pasekmes, rasti problemų sprendimo būdų.
• Paaiškina, kad remiantis chemija ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą.
• Apibūdina chemijos ir kitų gamtos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus įprastame kontekste.
• Paaiškina, kad remiantis chemija ir kitais gamtos mokslais galima pažinti mus supantį mikro ir makro pasaulį kaip visumą.
• Apibūdina chemijos ir kitų gamtos mokslų galimybes ir ribas sprendžiant įvairias problemas bei priimant sprendimus naujame kontekste.
• Nurodo, ką tiria chemija ir kiti gamtos mokslai, kokias problemas sprendžia.
• Nurodo kelių chemijos sričių integralumą.
• Apibūdina, ką tiria chemija ir kiti gamtos mokslai, kokias problemas sprendžia.
• Nurodo kelių chemijos mokslo sričių integralumą.
• Paaiškina, ką tiria įvairios chemijos mokslo sritys ir kiti gamtos mokslai.
• Nurodo chemijos mokslo sprendžiamas problemas.
• Paaiškina chemijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus.
• Apibūdina chemijos mokslo sričių integralumą.
• Argumentuodamas paaiškina, ką tiria ir kokias problemas sprendžia chemija ir kiti gamtos mokslai.
• Kritiškai vertina chemijos mokslo galimybes ir ribas sprendžiant įvairias šiuolaikines vietinio ir globalaus konteksto problemas bei priimant sprendimus.
• Nagrinėja chemijos ir kitų gamtos mokslų sričių integralumą.

A2. Chemijos mokslo teorijos ir modeliai

• Apibūdina chemijos mokslo teorijų, modelių kūrimo, pagrindimo principus, aptaria teorijų, modelių kitimą.
• Paaiškina, kad chemijos mokslo teorijos ir modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis žiniomis ir turima patirtimi.
• Paaiškina, kad chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti teorijas ir modelius.
• Paaiškina, kad chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius.
• Apibūdina, kaip chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais.
• Apibūdina, kad chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios padeda geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius.
• Paaiškina, kaip chemijos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais.
• Nurodo chemijos mokslo modelių kūrimo principus ir pateikia panaudojimo pavyzdžių artimoje aplinkoje.
• Apibūdina chemijos mokslo modelių kūrimo principus ir pateikia panaudojimo pavyzdžių kasdienėje aplinkoje.
• Paaiškina chemijos mokslo modelių kūrimo principus, jų galiojimo ribas ir panaudojimą.
• Aptaria chemijos mokslo teorijos ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.
• Analizuoja chemijos mokslo modelių kūrimo principus, jų galiojimo ribas ir panaudojimą.
• Vertina chemijos ir kitų gamtos mokslų teorijos ir modelių vystymosi istoriją, nurodo veiksnius (pavyzdžiui, visuomenės poreikiai, nauji atradimai ir kt.), skatinančius peržiūrėti teorijas ir modelius.

A3. Etikos reikalavimai moksliniuose tyrimuose

• Nurodo moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus.
• Nurodo, kad moksliniai tyrimai turi būti atliekami laikantis etikos normų atsižvelgiant į galimą poveikį gamtinei aplinkai.
• Aiškina galimą mokslinių tyrimų ir jų rezultatų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai.
• Diskutuoja apie galimą mokslinių tyrimų poveikį gamtinei ir socialinei aplinkai.
• Apibūdina moksliniams tyrimams taikomus etikos reikalavimus.
• Atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, diskutuoja apie etikos normas chemijos moksle.
• Atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, argumentuotai diskutuoja apie etikos normas chemijos moksle.

A4. Mokslo ir technologijų pažanga ir jos įtaka visuomenei

• Analizuoja ir kritiškai vertina mokslo ir technologijų pažangą, jos įtaką visuomenės raidai ir gyvenimo kokybei.
• Apibūdina chemijos pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius mokslo atstovus ir aptaria svarbiausius jų pasiekimus.
• Susipažįsta su šiuolaikinių tyrimo metodų, medžiagų įvairove ir svarba.
• Pateikia chemijos mokslo atradimų taikymo pavyzdžių, nagrinėja galimas jų taikymo teigiamas ir neigiamas pasekmes.
• Apibūdina chemijos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje: įvardija žymiausius atstovus ir svarbiausius pasiekimus.
• Nagrinėja chemijos mokslo vystymąsi pasaulyje ir Lietuvoje, pateikia atradimų istorijos pavyzdžių.
• Apibendrina chemijos mokslo vystymąsi, nurodo žymiausius pasaulio ir Lietuvos chemijos mokslo atstovus ir jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai.
• Kritiškai vertina chemijos mokslo vystymąsi, įvardija žymiausius pasaulio ir Lietuvos atstovus ir jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai.
• Nurodo chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
• Padedamas nurodo pavyzdžių: naujausių chemijos tyrimų sričių, šiuolaikinių tyrimo metodų, medžiagų įvairovę.
• Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje.
• Aptaria chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei.
• Nurodo pavyzdžių: naujausių chemijos tyrimų sričių, šiuolaikinių tyrimo metodų, medžiagų įvairovę.
• Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje.
• Analizuoja ir vertina chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams.
• Nurodo naujausias chemijos tyrimų sritis, šiuolaikinius tyrimo metodus ir medžiagų įvairovę.
• Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai.
• Analizuoja ir argumentuotai vertina chemijos mokslo įtaką ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei ir kitiems mokslams.
• Apibūdina naujausias chemijos tyrimų sritis, šiuolaikinius tyrimo metodus ir medžiagų įvairovę.
• Įvardija žymiausius chemijos mokslo atstovus Lietuvoje ir pasaulyje bei jų pasiekimų įtaką chemijos mokslo raidai.

Gabių vaikų ugdymo specifika chemijoje

Gabūs vaikai pasižymi spartesne pažinimo procesų raida, todėl jiems tinkamas mokymas skiriasi nuo įprastinio ne tiek kiekybe, kiek kokybe - jiems reikia didesnio sudėtingumo, gylio, spartos. GVA programos turinys ir veiklos būdai sutelkti į aktyvų mokymąsi, kuomet vaikas pats kuria savo žinojimą dalykinėje, pažinimo bei socialinėje srityse. GVA MINI - tai atskira programa pirmaklasiams, kurios struktūra ir apimtis adaptuota pagal vaikų raidą. Todėl GVA MINI programos apimtis dukart mažesnė nei įprasta, t.y. šeštadieninių sesijų trukmė 2 val., mažesnė ir savarankiško darbo apimtis.

Mokantis chemijos skatinamas mokinių kūrybiškumas, jų tiriamoji veikla; plėtojamas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti, interpretuoti netikėtus, nevienareikšmius rezultatus; plėtojamos galimybės tyrinėti gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas.

Neatsiejama chemijos mokymosi dalis yra eksperimentiniai darbai. Chemijoje ypač svarbu eksperimentas, todėl šiuolaikiniai medžiagų tyrimo metodai (chromatografija, spektroskopija ir kt.), kokybiniai ir kiekybiniai eksperimentai, cheminių reakcijų tyrimo metodai, yra integrali chemijos programos dalis. Mokiniai turi įgyti ir plėtoti cheminių eksperimentų planavimo ir atlikimo gebėjimus saugaus darbo laboratorijoje.

Mokytojų dalykinis pasirengimas svarbus dirbant su gabiais mokiniais. Mokymų metu mokytojai susipažins su chemijos mokslo naujovėmis, pagilins žinias tose temose, kurios numatytos programoje, susipažins su eksperimento mikrokiekiais metodikomis, uždavinių, tame tarpe olimpiadinių, parengimo ir sprendimo metodikomis.

Konkretūs chemijos temos aspektai gabiam vaikui

1. Cheminis ryšys

• Suvokti cheminį ryšį ir paaiškinti sąryšį tarp medžiagų mikroskopinės sandaros ir medžiagų savybių.
• Esminis gebėjimas: Naudojantis periodine elementų lentele paaiškinti atomo sandarą ir cheminius ryšius.
• Apibūdinti pirmųjų keturių periodų elementų atomų sandarą, nurodant protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.
• Nustatyti neutronų skaičių branduolyje, kai nurodytas masės skaičius.
• Atomų ir molekulių struktūros struktūros gilesnis supratimas. Nagrinėjama medžiagų sudėtis: atomai ir molekulės, atomo sandara, protonai, neutronai ir elektronai.Energetiniai lygmenys.
• Paaiškinti periodinės elementų lentelės struktūrą remiantis šiuolaikiniu periodiniu dėsniu ir atomo sandara.
• Paaiškinti sąvokas atomas, jonas, molekulė, formulinis vienetas.
• Hibridizacija. Cheminio ryšio šiuolaikinės teorijos, molekulinės orbitalės. Izotopai. Periodinė elementų lentelė, periodinis dėsnis.

2. Cheminių reakcijų energetika ir aplinkosauga

• Suvokti cheminių reakcijų energetinę svarbą, būtinybę racionaliai naudoti energetinius resursus bei taršos pasekmes.
• Apibūdinti chemines reakcijas pagal šiluminį efektą.
• Paaiškinti, kad medžiagoms reaguojant vieni ryšiai nutraukiami, o kiti susidaro.
• Paaiškinti, kad fotosintezė yra endoterminis, o degimo reakcija ir kvėpavimas - egzoterminiai procesai.
• Paaiškinti iškastinio kuro svarbą šiuolaikinei energetikai. Medžiagų kitimai. Fizikiniai ir cheminiai medžiagų kitimai. Vienų medžiagų virtimas kitomis. Fizikinės chemijos pagrindai.
• Termodinamika. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Energija, šiluma ir darbas. Entalpija. Ryšys tarp vidinės energijos ir entalpijos. Hess’o dėsnis. Standartinė susidarymo entalpija.
• Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija ir laisvoji energija (ΔG = ΔH - TΔS). Kuras - energijos šaltinis: pagrindiniai kuro šaltiniai ir iškastinio kuro deginimo įtaka aplinkai.

3. Cheminė kinetika ir pusiausvyra

• Suvokti, kad dujų slėgis susidaro dėl dujų molekulių smūgių į indo sieneles.
• Cheminė kinetika. Faktoriai įtakojantys reakcijos greitį. Reakcijos laipsnis. Arenijaus dėsnis. Aktyvacijos energija, jos apskaičiavimas.
• Paaiškinti grįžtamosios cheminės reakcijos sąvoką ir pateikti pavyzdžių.
• Užrašyti pusiausvyros konstantos formulę duotai homogeninei reakcijai ir paaiškinti, ką rodo pusiausvyros konstantos skaitinė vertė.
• Paaiškinti pusiausvyros padėties pasislinkimą.
• Užrašyti chemines lygtis, paaiškinančias pramoninę amoniako, azoto rūgšties ir sieros rūgšties gamybą.
• Nemetalų - vandenilio, deguonies, anglies, silicio, boro, azoto, fosforo, sieros, halogenų junginiai.Rūgštinės bazinės NH3, H2O, H2S, CH4, savybės. Rūgštys ir bazės pagal Bronstedą ir Liujisą.

4. Vandeniniai tirpalai ir jų savybės

• Suvokti vandeniniuose tirpaluose vykstančių reiškinių įvairovę.
• Esminis gebėjimas: Paaiškinti procesus, vykstančius vandeniniuose tirpaluose.
• Apibūdinti vandens molekulės sandarą ir poliškumą. Paaiškinti vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių ir jo įtaką fizinėms vandens savybėms.
• Apibūdinti medžiagos masės ir molinės koncentracijų reiškimo būdus.
• Medžiagų sudėtis ir savybės. Medžiagos: kietoji, skystoji ir dujinė. Grynosios medžiagos ir mišiniai. Mišiniai, jų perskyrimas. Skirtumas tarp grynosios medžiagos ir mišinių.Vandeniniai tirpalai: tirpalų rūšys ir jų gaminimas.
• Nurodyti ir užrašyti ar vyks mainų reakcija, kai pateiktos reaguojančiosios medžiagos.
• Paaiškinti procesus, lemiančius vandens kietumą. Cheminės reakcijos vandenyje.
• Apibūdinti tirpalų terpę, naudotis indikatoriais.
• Nustatyti tirpalo terpę, naudojantis indikatoriais ir pH skale.
• Klasifikuoti medžiagas pagal medžiagų klases.
• Apibūdinti rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir indiferentinius oksidus, pateikti jų pavyzdžių, užrašyti rūgščių ir bazių gavimo iš oksidų chemines lygtis.
• Apibūdinti svarbiausius oro, vandens ir dirvožemio taršos šaltinius ir jų žalą aplinkai: statiniams, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams. Oksidai, hidroksidai, rūgštys ir druskos. Deguoninės ir nedeguoninės rūgštys, jų pavyzdžiai. Oksidai - baziniai, rūgštiniai, amfoteriniai.
• Paaiškinti silpnųjų rūgščių liekanos jonų reakciją su vandeniu ir nurodyti, kad šių druskų tirpalai bus baziniai.

5. Elektrochemija

• Suvokti cheminių reakcijų ir elektros srovės tarpusavio ryšį.
• Apskaičiuoti elemento oksidacijos laipsnį junginyje.
• Paaiškinti kaip vyksta metalų reakcijos su neoksiduojančiomis rūgštimis (pvz.
• Metalų fizikinės savybės (agregatinė būsena, elektrinis ir šilumos laidumas, plastiškumas, tankis). Metalų kompleksai.
• Paaiškinti metalų koroziją kaip lėtą oksidacijos-redukcijos reakciją ir paaiškinti korozijos ekonominę žalą.
• Paaiškinti elektrolizės procesus, kurie vyksta natrio chlorido lydale, nurodyti šio proceso technologinę svarbą.
• Paaiškinti natrio chlorido vandeninio tirpalo elektrolizę.
• Nurodyti galimybę oksidacijos-redukcijos reakcijas panaudoti elektros srovei generuoti.

6. Organinių junginių chemija

• Suvokti organinių junginių ir jų savybių įvairovę siejant su anglies atomo galimybe sudaryti grandines ir žiedus junginiuose.
• Medžiagų savybės.
• Apibūdinti organinių junginių sandaros ypatumus.
• Palyginti viengubųjų, dvigubųjų ir trigubųjų ryšių tarp anglies atomų ilgį ir tvirtumą.
• Paaiškinti, kad dėl valentinio sluoksnio elektronų porų tarpusavio stūmos keturi viengubieji ryšiai išsidėsto aplink anglį tetraedriškai, dvigubasis ir du viengubieji išsidėsto plokštumoje 120° kampais, o trigubasis ir viengubasis arba du dvigubieji išsidėsto priešpriešais.
• Sudaryti pavadinimus benzeno homologų, turinčių iki aštuonių anglies atomų molekulėje.
• Apibūdinti alkoholių funkcinę grupę. Sudaryti sočiųjų mono-, di-, ir trihidroksilių alkoholių pavadinimus.
• Apibūdinti aldehidų funkcinę grupę. Sudaryti aldehidų pavadinimus.
• Apibūdinti karboksirūgščių funkcinę grupę. Sudaryti monokarboksirūgščių pavadinimus.
• Apibūdinti esterių sandarą.
• Apibūdinti aminų funkcinę grupę, paaiškinti sąvokas pirminis, antrinis, tretinis aminas.
• Radikalinio pakeitimo reakcijos mechanizmas alkanuose. Cikloalkanai, ciklų įtampa. Cikloheksano konformacijos.Alkenų E/Z (cis-trans) izomerija.
• Paaiškinti metano, eteno, etino, benzeno fizines ir chemines savybes, nurodyti gavimo būdus ir naudojimo galimybes.
• Nurodyti, kuriuos būdingiausius organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos.
• Klasifikuoti organinių medžiagų reakcijas į pakaitų, jungimosi, eliminavimo (atskėlimo) ir oksidacijas - redukcijos, pateikti šių reakcijų pavyzdžių.
• SN1 ir SN2 reakcijos mechanizmas. Nukleofilinio prisijungimo reakcijos prie C=O grupės mechanizmas, aldolinė kondensacija. Redukcija LiAlH4ir NaBH4.
• Klasifikuoti alkoholius į pirminius, antrinius ir tretinius.
• Paaiškinti polimerinių medžiagų susidarymo principus (jungimosi polimerizacija, polikondensacija, kopolimerizacija).

7. Chemija ir gamta

• Atsakingai elgtis su gyvąja ir negyvąja gamta, ją saugoti ir racionaliai naudoti jos išteklius.
• Nurodyti, kad riebalai yra glicerolio ir riebalų rūgščių esteriai.
• Užrašyti riebalų hidrolizės lygtis, apibūdinti gaunamus produktus.
• Nurodyti būdingiausias aminų savybes, jų gavimo ir taikymo būdus.
• Gamtinių junginių chemija ir biochemijaAminorūgštys. Peptidinis ryšys, baltymų struktūrinės formulės. Pirminė, antrinė ir tretinė baltymų struktūra. Fermentai.
• Nurodyti funkcines grupes gliukozės ir fruktozės sutrumpintose struktūrinėse formulėse.
• Karbohidratai - α- ir β-D-gliukozė, fruktozė. Ribozė ir 2-dezoksiribozė. Fischer projekcijos, Haworth formulė.
• Naudojantis pateiktomis schemomis paaiškinti nukleorūgščių sandarą.
• Nukleozidai ir nukleotidai.
• Pateikti įvairių maisto priedų ir papildų pavyzdžių.

8. Praktiniai chemijos tyrimai

• Kūrybiškai ir saugiai tyrinėti gamtos reiškinius.
• Paaiškinti titravimo metodo esmę ir taikyti šį metodą praktiškai.
• Nurodyti, kad organinėse medžiagose esančias funkcines grupes galima atpažinti pagal būdingą infraraudonosios spinduliuotės sugertį.
• UV ir matomosios srities spektroskopija, chromoforai, Bėro-Lamberto dėsnis. Infraraudonoji spektroskopija. Charakteringi dažniai.Rentgenostruktūrinė analizė. BMR 1H ir 13C spektroskopija. Masių spektrometrija. Molekulinis jonas.

9. Laboratoriniai gebėjimai ir saugumas

• Įgyti ir plėtoti cheminių eksperimentų planavimo ir atlikimo gebėjimus saugaus darbo laboratorijoje.
• Praktiškai atlikti mainų reakcijas tirpaluose.
• Praktiškai atpažinti alkenus pagal permanganato tirpalo spalvos pokytį.
• Svarbiausių medžiagų pažinimas ir naudojimas. Cheminės medžiagų savybės ir naudojimas: jų tyrimas ir saugus elgesys su kasdienėje aplinkoje esančiomis cheminėmis medžiagomis.
• Rūgščių-bazių titravimas, titravimo kreivė; pH (stiprios ir silpnos rūgštys). Indikatorių pasirinkimas.

Mokiniai turėtų pasigilinti į atskiras temas individualiai, galės gauti konsultacijas internetu. Mokytojai ne tik perteikia žinias, bet ir kontroliuoja jų įsisavinimą.

tags: #chemijos #egzamino #programa #gabiems #vaikams

• Sužinokite, kada ir kodėl didėja nėščiosios pilvas
• Harmonija šeimoje
• Apie socialinio darbuotojo funkcijas globa
• Vytauto Landsbergio politinė karjera
• kaip išsirinkti tinkamiausią dziudo kimono vaikui