Kraujomaiša ir jos pasekmės: kodėl gali kilti apsigimimai

Kraujomaiša, arba santuoka tarp artimų giminaičių, yra tema, kelianti daug diskusijų ir susirūpinimo dėl jos galimų pasekmių, ypač dėl apsigimimų atsiradimo. Nors Lietuvos baudžiamajame kodekse nėra tiesiogiai numatyta atsakomybė už savanoriškus lytinius santykius tarp artimų giminaičių, ši problema egzistuoja ir reikalauja dėmesio.

Lietuvoje šiuo metu neatliekami genetiniai tyrimai, kurie galėtų nustatyti kraujomaišos atvejus. Nėra nei specialios institucijos, nei sukauptos statistikos ar metodikos šiam klausimui spręsti. Tai sudaro sunkumų vertinant ir sprendžiant su kraujomaiša susijusias problemas.

Statistika rodo, kad per trejus metus nukentėjo beveik tūkstantis vaikų, o 42% iš jų nukentėjo nuo artimų asmenų - tėvų, motinos sugyventinių, brolių, pusbrolių, globėjų ir kt. Tai pabrėžia būtinybę spręsti ne tik kraujomaišos, bet ir smurto artimoje aplinkoje bei lytinio išnaudojimo problemas.

Dėl genetinių tyrimų ir galimybės nustatyti kraujomaišos atvejus, kai dėl to gimsta neįgalūs kūdikiai, yra numatyta parengti lydimuosius teisės aktus. Sveikatos apsaugos ministerijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas spręsti šiuos klausimus. Profesoriai iš didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų genetikos centrų yra išsakę poziciją, kad būtina skirti lėšas ir pradėti genetinius tyrimus.

Kalbant apie baudžiamąją atsakomybę, Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato visą 21 skirsnį, skirtą įvairiems lytiniams nusikaltimams ir atsakomybei už juos. Tačiau, kaip rodo tyrimai, vaikams prisipažinti, kad juos išnaudoja artimi giminaičiai, nėra lengva. Jie bijo fizinių bausmių, yra priklausomi nuo finansinės paramos, o tai laikoma šeimos gėda, apie kurią niekas nekalba.

Civilinis kodeksas draudžia santuokas tarp artimų giminaičių, o bažnyčios kanonų teisė taip pat apibrėžia negalimumą sudaryti tokias santuokas. Taigi, kraujomaiša yra pripažįstama kaip problema, ypač kai kalbama apie savanoriškus sutikimus, kurie ne visada būna tikrai savanoriški.

Europos Sąjungoje tik aštuonios valstybės neturi baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės už kraujomaišą. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, Australijoje, Kanadoje, numatoma atsakomybė iki 25 metų laisvės atėmimo, o Australijoje - įtraukimas į seksualinių nusikaltėlių registrą penkiolikai metų.

Lietuvoje siūloma kriminalizuoti savanoriškus lytinius santykius tarp artimiausių giminių, numatant baudą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Taip pat svarbu, kad sveikatos apsaugos sistemoje būtų sureguliuota galimybė atlikti genetinius tyrimus dėl kraujomaišos.

Daugelis mano, kad santuoka tarp pusbrolio ir puseserės nėra legali Lietuvoje, ir tai kelia susirūpinimą. Istorijos apie kraujomaišą dideliame kaime, kur tėvai veda savo vaikus ir laiko tai teisingu pasirinkimu, iliustruoja problemos mastą. Gimstant vaikams su trisomijomis ir kitais genetiniais iškraipymais, tai sukelia didelį skausmą.

Asmenys, kuriems diagnozuota trisomija dėl kraujomaišos, gali jaustis atstumti ar nesuprasti. Kai kurie, kaip aprašytame atveju, gali būti aukos, turinčios mažai proto ir gebėjimų, ir dėl to tapti įrankiais kitų rankose. Tai kelia klausimus apie atsakomybę, auklėjimą ir visuomenės požiūrį.

Kai kurie mano, kad asmuo, kuris miega su savo pussesere, turi psichologinių problemų. Jei jis gimęs iš kraujomaišos, yra didelė tikimybė, kad jo vaikas gali gimti su apsigimimais ir kitomis sveikatos problemomis. Toks asmuo gali būti finansiškai nestabilus ir kelti pavojų venerinių ligų plitimu.

Svarbu suprasti, kad tokie santykiai gali būti nepagarbūs ir žalingi. Jei asmuo yra svarbus, jis gali apsiraminti, bet jei ne - tęs savo elgesį. Kai kurie mano, kad tai tiesiog jo gyvenimo būdas, ir jis nepasikeis. Todėl svarbu pasirinkti, ar norite turėti tokį žmogų šalia, ar ne.

Kai kurie mano, kad tokios temos gali būti "fake", ypač kai aprašoma, kaip dėdė išmokė vyrą "eiti per kurvas". Tai kelia klausimus apie šeimos dinamiką ir auklėjimą. Gali būti, kad tai savisaugos sistema, siekiant, kad moteris "žinotų ir bijotų".

Tokiais atvejais svarbus socialinių darbuotojų, psichologų ir psichiatrų darbas. Daugiausiai kenčia vaikas, kuris lieka be tėvo. Svarbu kalbėti apie šias problemas atvirai ir ieškoti sprendimų, kad būtų apsaugoti vaikai ir visuomenė.

Atsakomybė už tokius veiksmus turėtų būti numatyta įstatymuose, o taip pat turėtų būti užtikrintos galimybės atlikti genetinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti kraujomaišos atvejus ir užkirsti kelią apsigimimams.

tags: #kodel #vykstant #kraujomaisai #galimi #apsigimimai

• Taro kortos ir kelias į savęs pažinimą
• Sužinokite apie Vaikystės darželio ugdymo ypatumus
• Tėvo vaidmuo šeimoje
• Atraskite Simonos Jakubėnaitės kūrybinę transformaciją
• Apie Kauno Vaikų Globos Namų pertvarkas