Nėštumo metu auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Nėštumo metu net ir sveikiausia moteris pajunta įvairių negalavimų. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius.
Nėštumo metu kartais gali atrodyti, jog šlapintis norisi nuolat. Ir iš tiesų nėščiosios intensyviau šlapintis pradeda nuo 6 nėštumo savaitės ir tai tęsiasi iki pat gimdymo dienos. Šis padažnėjęs šlapinimasis yra nulemtas kelių svarbių faktorių.
Nėštumo metu hormonai „priverčia“ inkstus ir visą organizmo šalinimo sistemą dirbti intensyviau, todėl susidaro daugiau šlapimo. Be to, nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja.
Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Didėjanti gimda ir augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę. Vėlesniais nėštumo etapais šlapimo pūslėje sukaupiama mažiau šlapimo, nes augant kūdikiui jos galimybės kaupti šlapimą tampa ribotos.
Didesnis suvartojamų skysčių kiekis taip pat prisideda prie padažnėjusio šlapinimosi. Nėštumo metu valgyti „už du“ tikrai nereikia, tačiau skysčių poreikis ženkliai padidėja. Todėl nuolat gurkšnojant vandenį reikia ir dažniau bėgioti į tualetą.

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę.
Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis. Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Moters šlaplė - kanalas, kuriuo iš pūslės teka šlapimas, trumpesnė ir platesnė negu vyrų, todėl mikrobams iš išorės lengva patekti į šlapimo takus.
Dažniausiai cistitą moterims atneša į šlapimo pūslę patekę tiesiojoje žarnoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai - žarnyno lazdelės. Cistitą gali sukelti ir lytiniu būdu perduodamos infekcijos, nes moterų šlaplės anga atsiveria į makšties prieangį, todėl su makšties išskyromis į ją gali lengvai patekti mikrobai (chlamidijos, trichomonos, mikoplazmos ir kt.). Liga gali atsirasti ir dėl nėštumo periodu sukeltų hormoninių pokyčių, nes silpnėja šlaplės raumenų tonusas, todėl į šlapimo takus lengviau įsiskverbti infekcijai. Nėštumo metu padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos.
Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.
Kokie yra šlapimo takų infekcijos simptomai nėštumo metu? Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis. Bene nemaloniausias iš jų - nuolatinis noras šlapintis, nedingstantis, nors šlapimo pūslė ir tuščia, šlapinimasis nedideliu šlapimo kiekiu, taip pat - apatinės pilvo dalies spazminis skausmas ir deginimas. Sergančiai cistitu moteriai gali atsirasti gausių makšties išskyrų, tuomet aišku, kad šlapimo pūslės gleivinės uždegimą sukėlė lytinių organų infekcija. Esant šlapimo pūslės uždegimui skauda pilvo apačią, pakyla temperatūra, šlapimas tampa aitraus, nemalonaus kvapo.
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Paprastai daromas šlapimo ir kraujo tyrimas. Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera.
Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę. Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos. Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys.
Negydomas arba netinkamai gydomas ūmus cistitas tampa lėtiniu ir vis dažniau kartojasi. Ilgainiui pažeidžiamos šlapimo pūslės sienelės ir gali prireikti daug sudėtingesnio gydymo. Todėl nedera pasikliauti savo žiniomis apie ligą arba vadovautis cistitu persirgusių pažįstamų patirtimi.

Jei šlapimo pūslės uždegimas lieka neišgydytas, jis gali sukelti inkstų infekciją. Inkstų infekcija, savo ruožtu, gali paskatinti pirmalaikį gimdymą ir nulemti mažą kūdikio svorį. Jei laiku pastebėsite ir išsigydysite šlapimo pūslės uždegimą, jokios grėsmės jūsų vaisiui nekils. Jei vis dėlto jums prasidėjo inkstų infekcija, galite justi šiuos simptomus: Karščiavimą, šaltkrėtį; Pykinimą; Skausmą apatinėje nugaros dalyje. Jei nėštumo metu susirgote inkstų infekcija, jus kelioms dienoms gali paguldyti į ligoninę, kur medikai atidžiai stebės tiek jus, tiek jūsų vaisių.
Norint atskirti normalų padažnėjusį šlapinimąsi nėštumo metu nuo galimos šlapimo takų infekcijos, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus.
| Simptomas | Normalus padažnėjęs šlapinimasis | Šlapimo takų infekcija (cistitas) |
|---|---|---|
| Šlapinimosi dažnis | Padažnėjęs, be skausmo | Nuolatinis noras šlapintis, nedideliais kiekiais |
| Pojūčiai šlapinantis | Normalūs | Deginimas, skausmas, spazmai apatinėje pilvo dalyje |
| Šlapimo išvaizda/kvapas | Normalus | Drumstas, nemalonaus kvapo |
| Kiti simptomai | Jausmas, kad gimda spaudžia pūslę | Dubens skausmas, nuovargis, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, skausmas apatinėje nugaros dalyje (inkstų infekcijos atveju) |
Pasistenkite visiškai ištuštinti šlapimo pūslę: tai padaryti pavyks šlapinimosi metu šiek tiek pasilenkus į priekį. Neskubėkite išeiti iš tualeto. Tai niekada nėra gerai - jei šlapimo pūslėje lieka net nedidelis kiekis šlapimo, padidėja rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis. Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Pabandykite didinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą. Šlapimo pūslėje telpa vidutiniškai apie 300-500 ml šlapimo, todėl jei pastebite, kad šlapimo išskiriate daug mažiau, pabandykite padidinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą. Naudokite dieninius įklotus. Kartais tiesiog prireikia atidėti apsilankymą tualete arba pajutus didelį norą šlapintis tualeto arti gali nebūti.

Nesistenkite gerti mažiau vandens. Itin svarbu pabrėžti, kad taip elgtis yra blogai. Net jei jums sunku kontroliuoti šlapimo pūslę, negalima riboti suvartojamo vandens kiekio, ypač jei maitinate krūtimi. Jei vartosite mažiau skysčių, prasidės dehidratacija, o dėl to šlapimas bus labiau koncentruotas. Tai gali pradėti dirginti šlapimo pūslę ir atsiras noras eiti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna. Per dieną išgerti pakankamai skysčių. Vengti šlapimą varančių gėrimų: kavos, arbatos, kitų gėrimų su kofeinu.
Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai). Tvirti dubens dugno raumenys gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymo riziką. Yra keletas paprastų dubens dugno raumenis stiprinančių pratimų, kuriuos galite daryti namuose. Įvairaus amžiaus moterys teigia, kad šie pratimai, jei daromi keletą minučių per dieną, yra tikrai veiksmingi. Jie padeda pasitikėti savimi ir labiau valdyti savo kūną, o tai visada sveikintina! Jei neseniai pagimdėte kūdikį, šiuos pratimus patartina pradėti daryti gulint, kad dubeniui nebūtų daroma jokio papildomo spaudimo. Ilgainiui mankštintis galėsite praktiškai bet kur. Net vairuodamos arba sėdėdamos autobuse ar darbovietėje!
Dėvėkite medvilnines kelnaites ir rinkitės orui laidžius natūralių medžiagų įklotus. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Laiku gydykite bet kurias infekcijas, nes net išplitęs dantų ėduonis tam tikromis sąlygomis gali paskatinti cistitą. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai.
Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Ką turėčiau daryti, jei įtariu, kad sergu šlapimo takų infekcija? Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų. Kokia bebūtų cistito priežastis, verta nueiti pas gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus (paprastai daromas šlapimo ir kraujo tyrimas) ir skirs gydymą pagal moters būklę, amžių bei ligos sukėlėją.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.