Amniono skystis, dar vadinamas vaisiaus vandenimis, yra gyvybiškai svarbus besivystančio vaisiaus aplinkoje, atliekantis daugybę apsauginių ir palaikomųjų funkcijų. Jo kiekis nėštumo metu yra kruopščiai reguliuojamas, o bet koks nukrypimas nuo normos - tiek per didelis, tiek per mažas - gali signalizuoti apie rimtas problemas. Amniono skystis sudaro apsauginę terpę vaisiui visą nėštumo laikotarpį, apsaugodamas jį nuo traumų, užtikrindamas judėjimo laisvę ir skatindamas plaučių bei virškinimo sistemos vystymąsi. Taip pat jis padeda palaikyti stabilią vaisiaus kūno temperatūrą ir apsaugo virkštelę nuo suspaudimo, užtikrindamas deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą. Paprastai amniono skystis yra bespalvis ir bekvapis.
Šiame kontekste, amniono juostų sindromas yra reta, tačiau potencialiai pavojinga būklė, galinti sukelti rimtų vaisiaus raidos defektų. Supratimas apie šio sindromo atsiradimą, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes yra itin svarbus sėkmingai nėštumo eigai ir vaisiaus sveikatai.
Amnionų juostų sindromas - tai būklė, kai gimdoje esančios amniono juostos apsivija įvairias kūno vietas, virkštelę, sutrikdydamos kraujotaką pažeistoje srityje. Ši patologija yra organo, organo dalies ar didesnės kūno srities morfologinis defektas, sukeltas išorinių veiksnių poveikio, sutrikdantis normalią embriono ar vaisiaus raidą. Maždaug 1 iš 2 000 naujagimių diagnozuojama įgimtų raidos defektų dėl plyšusio amniono maišelio.
Amniono maišelio plyšimas ankstyvojoje nėštumo stadijoje lemia amniono raiščių, kurie prisitvirtina prie embriono ar vaisiaus, formavimąsi. Vaisiui augant, raiščiai vis tampriau užveržia augančias sritis, kurios pamažu nekrozuoja. Raiščiai dažniausiai prisitvirtina prie galūnių, veido ir galvos bei pilvo sričių. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu plyšęs amniono maišas gali lemti oligohidramnioną ir vaisiaus suspaudimą bei deformacijas. Tokios būklės yra retos, o jų pasekmės priklauso nuo juostos vietos ir suspaudimo stiprumo. Dauguma šių raidos sutrikimų nepaveldimos ir šeimose pasitaiko pavieniai atvejai.

Amniono juostų sindromo simptomai gali būti akivaizdūs jau vaisiaus vystymosi metu, pasireiškiant įvairiais raidos defektais, priklausomai nuo to, kokios vaisiaus kūno dalys buvo pažeistos amniono juostomis. Nors lėtinio oligohidramnionas atveju simptomai gali būti neaiškūs arba jų gali visai nebūti, amniono juostų sindromo atveju žala dažniausiai matoma. Simptomai gali apimti sumažėjusius vaisiaus judesius ar neįprastus vaisiaus širdies ritmo pokyčius, jei juostos stipriai paveikia gyvybines funkcijas ar virkštelę. Diagnozė grindžiama klinikiniais simptomais ir, svarbiausia, ultragarsiniais tyrimais, kurie rodo vaisiaus vandenų kiekį ir galimus defektus. Nėštumo metu nustatant amniono juostų sindromą, gydytojai atlieka ultragarsinį tyrimą, siekiant vizualizuoti juostas ir įvertinti jų poveikį vaisiui.
Priešlaikinis membranų plyšimas (PMP) yra būklė, kai amnioninės membranos plyšta prieš prasidedant gimdymui. Jei tai įvyksta iki 37 nėštumo savaitės, tai vadinama priešlaikiniu PMP. Infekcijos, ypač makšties ar gimdos kaklelio infekcijos, yra viena pagrindinių priežasčių, nes jos gali sukelti uždegimą ir susilpninti membranas. Kiti rizikos veiksniai apima daugiavaisį nėštumą, per didelį amniono skysčio kiekį (polihidramnioną), gimdos kaklelio nepakankamumą, traumas bei rūkymą ir narkotikų vartojimą. PMP, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali sudaryti sąlygas amniono juostų atsiradimui, kai suplėšytos membranos gali apjuosti besivystantį vaisių.
Amniono juostų sindromo gydymas yra sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip juostos vieta, suspaudimo stiprumas ir vaisiaus būklė. Galimi sprendimo būdai - invazinė intervencija gimdoje (fetoskopija), laukimas ir stebėjimas arba gydymas jau po mergytės gimimo. Svarbiausia, kad gydytojai atvirai ir išsamiai pristatytų visas galimas rizikas bei išeitis.
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė prof. Eglė Machtejevienė paaiškina, kad diagnozavus amnionų juostų sindromą ir įvertinus, kad vaisiaus galūnė yra pažeista, bet iš dalies išlikusi kraujotaka, svarbiausias uždavinys yra išvengti visiško kraujotakos nutrūkimo ir galūnės praradimo. Šiuolaikinė medicina leidžia taikyti novatoriškus gydymo metodus dar negimusiam kūdikiui, kaip tai nutiko Žemynos atveju.
Žemynos tėvų Gabrielės ir Vytenio nėštumas buvo įprastas, nieko blogo ar neįprasto neįtarė. Tačiau nustačius amniono juostų sindromą, prireikė sudėtingos intervencijos. Fetoskopijos metu į moters gimdą buvo įvesta optinė sistema, leidusi apžiūrėti vaisiaus kojytę. Ji buvo stipriai sutinusi, bet vis dar gyvybinga. Pastebėta, kad virkštelę taip pat buvo apsivijusios amniono juostos, kurias pavyko atskirti. Deja, patologija buvo pažengusi - amniono juosta giliai įsirėžė į kojytės audinius, todėl jos visiškai pašalinti nepavyko. Pasitelkus telemedicinos galimybes ir pasikonsultavus su kolegomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų, buvo nuspręsta ultragarsu nuolat stebėti kojos kraujotaką ir, jai sutrikus, nedelsiant atlikti operaciją.
Po fetoskopijos Gabrielė buvo reguliariai stebima Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centre - kartą per savaitę ultragarsinio tyrimo metu buvo vertinama vaisiaus blauzdos ir pėdos kraujotaka. Sulaukus 34 nėštumo savaitės pastebėta, kad pėdos dešinėje pusėje kraujotaka pradėjo blogėti, todėl buvo nuspręsta nėštumą užbaigti. Dėl sėdmenų pirmeigos atlikta cezario pjūvio operacija ir taip pasaulį, su išsaugota kojyte, išvydo Žemyna.
Po gimimo stebėta, kad įvarža trikdo kojytės augimą, todėl, stabilizavus naujagimės būklę, kitą parą jai buvo atlikta operacija. Jos metu pašalinta amniono juosta, labai atsargiai atskirti negyvybingi audiniai, stengiantis nepažeisti kraujagyslių ir nervų, pašalinti odos randai. Galiausiai, pasitarus ir bendradarbiaujant kartu su Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos Plaštakos chirurgijos sektoriaus vadovu prof. Kęstučiu Braziuliu, atlikta plastinė ir rekonstrukcinė galūnės operacija.
Ateityje Žemynos laukia reabilitacija, o galbūt ir papildomos chirurginės intervencijos, jei pažeista galūnė vystysis netolygiai. Šiuo metu svarbiausia, kad pavyko išsaugoti kojytę su kraujotaka - tai suteikia galimybę ją stiprinti, vystyti, ir viliamasi, kad ateityje Žemyna galės žengti savo pirmuosius žingsnius. Žemynos tėvai dėkoja medikams, prisidėjusiems prie jų dukros gydymo ir moters priežiūros nėštumo metu, pabrėždami, kad gydytojų ramybė ir profesionalumas leido jiems pasitikėti siūlomais sprendimais.

Amniono juostų sindromas, kaip ir kitos įgimtos raidos anomalijos, reikalauja ypatingo dėmesio ir glaudaus bendradarbiavimo tarp būsimųjų tėvų ir sveikatos priežiūros specialistų. Nėščiosioms labai svarbu suprasti galimas priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo galimybes ir galimas komplikacijas. Svarbu, kad nėščios moterys atidžiai stebėtų savo savijautą ir nedvejodamos kreiptųsi medicininės pagalbos, jei kiltų kokių nors abejonių ar nerimo.
Prevencinės priemonės, nors ir negarantuoja visiško apsaugojimo nuo amniono juostų sindromo (kadangi dažnai priežastys yra nežinomos), gali padėti užtikrinti bendrą nėštumo sveikatą ir sumažinti kitų komplikacijų riziką. Tai apima reguliarius sveikatos patikrinimus, kurių metu laiku atliekami tyrimai (kraujo, šlapimo, ultragarsiniai) padeda nustatyti galimas problemas. Taip pat svarbi sveika ir subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas, infekcijų prevencija (ypač lytiškai plintančių ir laiku gydomos esamos) bei tinkama svorio kontrolė nėštumo metu.
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centras, įsteigtas 2015 metais, yra pirmasis toks centras Lietuvoje ir didžiausias Baltijos šalyse, skirtas diagnozuoti retas ir sudėtingas ligas bei suteikti visą įmanomą pagalbą dar negimusiam vaisiui. Jame būsimą naujagimį konsultuoja gydytojai vaikų chirurgai, kardiologai, neurochirurgai, neurologai, neonatologai ir kitų sričių specialistai.
