Parama jaunuoliams, išeinantiems iš valstybės globos: iššūkiai ir palydimosios globos svarba

Visuomenėje vis dar gajus supaprastintas ir pasenęs požiūris, kad sulaukus pilnametystės asmuo tampa visiškai suaugęs ir nepriklausomas. Tačiau asmens nepriklausomybė yra tikslas, kuris neatsiranda vien sulaukus pilnametystės. Jaunuoliams, kurie augo globos namuose, sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi, ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Šeimose augantys vaikai neatsiskiria nuo šeimos vos sulaukę pilnametystės, o jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą, vis dar yra reikalinga tiek finansinė, tiek emocinė parama.

Jungtinėse Amerikos Valstijose jau yra pripažįstama, kad jaunuoliai, išėję iš globos namų, yra itin pažeidžiama grupė. Šiai grupei būdingas žemesnis išsilavinimas, kas lemia prastesnes darbo perspektyvas ateityje, taip pat dažnesnis skurdas, įsitraukimas į kriminalinę veiklą, benamystė, ankstyva tėvystė. Net jų vaikams gresia didesnė psichikos ligų tikimybė, sunkumai mokantis bei tikimybė patekti į globos namus. Atsižvelgiant į šias rizikas, amžius, kuomet jaunuoliai palieka globą, JAV buvo pakeistas į 21-uosius metus tam, kad jie būtų geriau paruošti savarankiškam gyvenimui. Išplėsta parama pereinant į suaugusio gyvenimą, atsižvelgiant į jaunuolių amžių ir potencialą tolesniam asmenybės augimui ir vystymuisi, galėtų padidinti tikimybę, kad daugiau jaunuolių gyvens produktyvų suaugusiojo gyvenimą. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.

Vaikų globos sistemos raida Lietuvoje

Nuo pat pradžių istorijoje Lietuvoje buvo rūpinamasi našlaičiais ir pamestinukais. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai, kur gyvendavo apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-40 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų, pavyzdžiui, Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. Vincento Pauliečio. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus, o 1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, kuriuose pradėjo dirbti gydytojai ir medicinos seserys. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti, tai yra už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.

1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Deinstitucionalizacija ir globos sistemos pertvarkos

Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Nuo 2015 m. vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Šia reforma siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimynos) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.

Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos, pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas, iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis. Taip pradėta plėtoti globėjų sistema, siekiant, kad kuo mažesniam skaičiui vaikų apskritai tektų gyventi globos namuose. Šio plano tikslas nėra vien tik vaikų globos namų išformavimas, bet ir palydimoji globa, kuri yra suteikiama jaunuoliams, jau palikus globos namus. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Dabartinė situacija ir mitai apie vyresnius vaikus globos sistemoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %).

2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %). Šie duomenys rodo, kad Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos tipo globos, tačiau globos namuose vis dar gyvena nemažas skaičius vaikų, ypač paauglių.

Apžvelgus duomenis, galima suskirstyti vaikų globos situaciją pagal globos formą ir amžių 2018 metais:

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus, daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.

Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių, kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų, taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Dažni mitai apie globą ir globėjus:

• Mitas 1: Globėjui reikia amžiaus ir patirties.

  Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.

• Mitas 2: Norint globoti, reikia turėti nuosavus namus.

  Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.

• Mitas 3: Būtina turėti vaikų auginimo patirties.

  Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai, ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.

• Mitas 4: Globa - tai nuolatinis darbas be pertraukų.

  Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu.

  Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalvos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

• Mitas 5: Šeimyninė padėtis ir kiti vaikai šeimoje.

  Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams: „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan.

Palydimoji globa: kas tai ir kodėl ji svarbi?

Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikti reikiamą palydėjimą jaunuoliui, ką tik palikusiam globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Palydimosios globos paslaugos teikiamos 17-24 metų jaunuoliams (taip pat ir turintiems negalią), augantiems ar augusiems vaikų globos institucijose, rūpintojų šeimose, šeimynose bei šeimose, patiriančiose socialinę riziką.

Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdienėmis gyvenimo užduotimis. Pasak specialistų, dažniausiai jaunuoliams trūksta socialinių, tvarkymosi buityje, rūpinimosi finansais, laiko planavimo įgūdžių. Juos reikia motyvuoti nemesti mokslų, įgyti profesiją. Tam yra svarbi ankstyva pagalba.

Mokslininkai siekia išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia asmenų, esančių sudėtingoje situacijoje, sugebėjimą tapti sėkmingais. Egzistuoja įvairūs šaltiniai, kurie padeda jaunuoliams atsilaikyti atsiradus problemoms: asmeniniai įgūdžiai ir savybės, turimi artimi santykiai su asmenimis, kurie juos palaiko, įsitraukimas į bendruomeninę veiklą (įvairūs klubai, bažnyčia). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos faktorius, tam, kad būtų formuojama efektyvi socialinė politika.

Palydimosios globos paslaugų teikėjai Kaune ir jų veikla

Šiuo metu Kaune yra dvi organizacijos, kurios teikia palydimosios globos paslaugas:

• VŠĮ „Acto Catholica Patria" veikiantis savarankiškumo ugdymo centras „Kitaip"
• „Mauros namai"

VŠĮ „Acto Catholica Patria" (centras „Kitaip")

„A.C. Patria" „Lydimajame būste" jaunuoliai gyvena iki 1 metų laiko. Gali gyventi merginos ir vaikinai. Jaunuoliai mokosi finansų planavimo, problemų sprendimo ir konfliktų, socialinių įgūdžių kasdienėse veiklose, intensyvių individualių konsultacijų (kas 2 savaites) ir kas savaitinių grupinių užsiėmimų metu. Būstas skirtas mažiau savarankiškiems, tačiau gana motyvuotiems jaunuoliams, kuriems reikia intensyvesnės priežiūros įsivardinant supratimus.

„Mauros namai"

„Mauros namuose" gyvena tik merginos. Šiuose namuose merginos gali gyventi tol, kol pabaigs mokslus ir bus pasiruošusios gyventi atskirai. „Mauros namuose" merginos taip pat gauna individualias konsultacijas, vyksta finansų planavimo mokymai.

Iššūkiai ir problemos jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą

Bakalauro autorės tyrimo metu buvo apklausta 12 žmonių, susijusių su palydimaja globa (5 darbuotojai - 3 iš jų dirba „A.C. Patria" ir 2 „Mauros namuose", ir 7 jaunuoliai - 3 gyvenantys ar gyvenę „A.C. Patria" lydimajame būste, bei 4 merginos, gyvenančios „Mauros namuose"). Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma jaunuolių, kuomet jie jau turėjo palikti globos sistemą ir gyventi savarankiškai, tam jautėsi nepasiruošę. Jiems vis dar sunku buvo planuoti savo finansus, susitvarkyti įvairius dokumentus. Juos taip pat gąsdino atsiradusi nežinomybė, kaip viskas bus gyvenime, kai reikės veikti pačiam savarankiškai, be niekieno pagalbos.

Priežastys, kodėl jaunuoliai jaučiasi nepasiruošę gyventi savarankiškai, yra dėl netinkamo paruošimo globos namuose. Iki paauglystės jaunuoliai praktiškai nėra ruošiami savarankiškam gyvenimui. Tik maždaug nuo 14 metų atsiranda galimybė patiems gamintis maistą, kartais pirktis maisto produktus, skalbti rūbus, prisižiūrėti save. Atėjus išėjimo laikui, darbuotojai gana fragmentiškai užsiima jaunuolio palydėjimu po globos. Tai daugiau apima dokumentų sutvarkymą ir suradimą, kur toliau gyventi - dažniausiai tai būna mokyklos bendrabutis. Tačiau ruošiant tiek savarankiškam gyvenimui, tiek pačiam išėjimui, daugiau dėmesio skiriama praktiškoms užduotims.

Vertinant valstybės įtaką formuojant palydimąją globą, matoma, kad tik perėjimo prie bendruomeninių paslaugų plane yra įvardyti planai, siekiant suteikti apsaugotą būstą jaunuoliams, paliekantiems globos sistemą.

Finansiniai iššūkiai

Mažas finansavimas yra ne tik kliūtis patiems darbuotojams plėsti savo veiklą bei suteikti paslaugą didesnei daliai asmenų. O jaunuolių gaunama pašalpa 152 EUR yra labai maža, žinant tai, kad 18 metų jaunuolis, geriausiu atveju, būna įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Išgyventi su tokia suma, ypač neplanavus savo pinigų, sudėtinga.

Būsto problema

Kitas iššūkis, su kuriuo susiduria jaunuoliai, tai yra būsto problema. Jaunuoliai, palikę globos namus, ne visada turi, kur gyventi. Norint gauti socialinį būstą, reikia „stoti" į socialinių butų eilę, kuri yra labai ilga. Paprastai iki 24 m. nesulaukiama. O suteikiama 3000 eurų vienkartinė įsikūrimo pašalpa ne visada išleidžiama efektyviai, nes jaunuoliai nespėja susirasti savo pastovios gyvenamosios vietos, kad galėtų įsikurti. Neretai dėl patiklumo jie būna apgauti ir pinigus išgrynina su „draugų" pagalba, jiems atiduodami dalį pinigų.

Motyvacijos ir palaikymo trūkumas

Kita problema yra asmeninė jaunuolių motyvacija ir aplinkos palaikymas. Tyrime dalyvavę jaunuoliai buvo gana savarankiški. Tačiau nereikia atmesti ir faktoriaus, kad jie buvo motyvuoti, patys ėmėsi iniciatyvos ir buvo linkę priimti palydimosios globos paslaugą. Tačiau pripažįsta, kad augant globos sistemoje, daug palaikymo jaunuoliai nesulaukia, trūksta tikėjimo jų gebėjimais, palaikymo ir skatinimo judėti pirmyn. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad trūksta iniciatyvos bei paramos iš valstybės formuojant palydimąją globą, kuria Kaune užsiima tik nevyriausybinės organizacijos. Jaunuoliai, palikę globos sistemą, nėra tinkamai paruošti savarankiškam gyvenimui.

Sėkmės pavyzdžiai ir palydimosios globos svarba

Yra sėkmės istorijų, kurios rodo palydimosios globos veiksmingumą. Mergina, gyvenusi bendruomeniniuose vaikų globos namuose Švėkšnoje, dabar gauna palydimosios globos paslaugą, viena augina dukrytę, iš globos pinigų įsigijo būstą ir su dideliu palaikymu kabinasi į gyvenimą. Minėtos merginos iš Švėkšnos namus padeda tvarkyti vaikinas, kurį kelyje į savarankišką gyvenimą taip pat lydi koordinatoriai. Vaikinas yra įgijęs apdailininko specialybę, tad jis buvo pasamdytas tvarkyti būstą - taip jis ne tik padeda savarankišką gyvenimą pradedančiai jaunai mamai su vaiku, bet ir pats gerina savo darbo įgūdžius, kaupia patirtį ir užsidirba.

Iš koordinuotų jaunuolių, kurie jau gyvena savarankiškai, apie 70 procentų padarė didesnę ar mažesnę pažangą asmeniniame gyvenime, finansų valdyme, socialiniame gyvenime, pasistiebė vienoje ar kitoje srityje. Palydimoji globa yra stiprus trumpalaikis impulsas, kuris gali įkvėpti motyvacijos, pasitikėjimo savimi, kad jaunuoliai ir toliau stengtųsi tapti visaverčiais visuomenės nariais.

Tačiau, anot specialistų, nė vienas vaikas netampa iš karto savarankiškas tik sulaukęs 18-os. Globos namai negali numatyti ir paruošti jaunuolių kai kurioms užduotims ir darbams, tad jiems reikia išmokti daug naujų dalykų. Kaip ir šeimose augantys vaikai, globotiniai moka pasigaminti nesudėtingus patiekalus, moka naudotis buitiniais prietaisais, perkasi rūbus ir maistą, atlieka buitinius darbus. Tai buitis, bet savarankiškas gyvenimas reikalauja sudėtingesnių dalykų. Reikia mokėti bendrauti, būti motyvuotam, mokėti spręsti konfliktus ir iškilusias problemas. Kartais tai pavyksta, kartais, deja, ne, ir motyvacijos mokytis ar siekti karjeros taip ir nepavyksta įkvėpti, ypač tada, kai vaikas į globos namus patenka jau paauglys.

Kaip galite prisidėti prie pagalbos?

Mums labai svarbi Jūsų parama!

1. Skiriant tikslinę paramą: Parama renginiams, stovykloms, Globos centro veikloms, įvairioms socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti. Paramą galima skirti ištisus metus, pervedant norimą sumą į įstaigos sąskaitą.

   Šiuo metu labai reikia Jūsų paramos PPI Globos centro bibliotekos įkūrimui. Norintys prisidėti prie šios idėjos įgyvendinimo gali pervesti norimą sumą knygų įsigijimui į Globos centro sąskaitą AB SEB banke Nr. LT207044060008115631.

2. Paremiant reikiamais daiktais, priemonėmis: Pavyzdžiui, biuro baldais, biuro priemonėmis, edukaciniais žaislais, psichologo konsultacijose naudojamomis priemonėmis, knygomis. Norėdami paremti mus daiktais ar priemonėmis, prašome susisiekti su mumis el. paštu.

3. Pervedant 1,2 proc. nuo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių: Paramą galima skirti deklaruojant mokesčius. Pajamų mokesčio dalį vienu prašymu galite skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui.

tags: #parama #vaikams #iseinantiems #is #valstybijes #globos

• viskas apie pagalbinį apvaisinimą
• Kuo svarbus Juozas Krikštaponis Lietuvos istorinėje atmintyje?
• Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo programų kūrimas
• Partnerystė su LTvaikas
• Muzikos atradimai nuo mažens