Stacionarios socialinės globos įstaigos Lietuvoje atlieka itin svarbią funkciją - užtikrina tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar kitų priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais. Šių įstaigų veikla yra griežtai reglamentuojama, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, orumą ir gerovę. Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro senyvo amžiaus, t. y. 60 metų ir vyresni asmenys. Šiuo metu yra teisinis pagrindas plėtoti socialinių paslaugų namuose sistemą, tačiau socialinė globa, teikiama senyvo amžiaus asmenų socialinės globos įstaigose šiuo metu ir ateityje užims reikšmingą vietą socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims segmente.

Socialinių paslaugų sistemą reglamentuoja Socialinių paslaugų įstatymas, kuris apibrėžia socialinių paslaugų teikimo principus ir organizavimą. Socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialiųjų socialinių paslaugų sudedamoji dalis ir teikiama tuomet, kai senyvo amžiaus asmeniui savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų paslaugų nepakanka arba jos yra neveiksmingos ir neduoda laukiamo rezultato.
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka, jam gali būti teikiamos specialiosios socialinės paslaugos. Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę.
Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis, skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa.
Dienos globos įstaigų paskirtis - sudaryti žmogaus orumą nežeminančias sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybišką gyvenimą, skatinant jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje. Pagrindinis senyvo amžiaus asmenų globos įstaigos veiklos tikslas - užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kad pagyvenę asmenys galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą, nepažeidžiant jų teisių ir orumo.
Globos namų veiklos tikslai apima:
Stacionarių socialinės globos įstaigų veiklą Lietuvoje reglamentuoja daugybė teisės aktų, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, orumą ir gerovę. Globos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais, savivaldybių tarybos sprendimais, mero potvarkiais, administracijos direktoriaus įsakymais, kitais socialinės globos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais.

Šis įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje. Jame apibrėžiamos socialinių paslaugų rūšys, gavėjai, teikimo principai, finansavimas ir kontrolė. Įstatymas taip pat nustato reikalavimus socialinių paslaugų teikėjams, įskaitant stacionarias socialinės globos įstaigas.
Socialinės globos normos detalizuoja reikalavimus, susijusius su socialinės globos paslaugų teikimu stacionariose įstaigose. Jos nustato minimalius standartus, užtikrinančius tinkamą gyventojų priežiūrą, saugumą ir orumą. Normos apima tokius aspektus kaip gyventojų priėmimas, apgyvendinimas, maitinimas, asmens higiena, sveikatos priežiūra, užimtumas, bendravimas ir socialinė integracija.
Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos.
Higienos normos nustato reikalavimus patalpų įrengimui, priežiūrai, valymui, dezinfekcijai, vėdinimui, apšvietimui, vandens tiekimui, nuotekų šalinimui ir atliekų tvarkymui. Šių normų laikymasis yra būtinas siekiant užtikrinti gyventojų ir personalo sveikatą bei išvengti infekcinių ligų plitimo. Pavyzdžiui, Higienos norma HN 125:2019 “Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”.
Priešgaisrinės saugos reikalavimai nustato reikalavimus pastatų konstrukcijoms, įrengimui, eksploatavimui, gaisro aptikimo ir gesinimo sistemoms, evakuacijos planams ir personalo mokymui. Šių reikalavimų laikymasis yra būtinas siekiant užtikrinti gyventojų ir personalo saugumą gaisro atveju. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai nustato reikalavimus darbo aplinkai, įrangai, darbo organizavimui, personalo mokymui ir apsaugos priemonėms.
Stacionarios socialinės globos įstaigos turi atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su infrastruktūra ir patalpomis. Tai apima pastato būklę, patalpų dydį, įrengimą, apšvietimą, vėdinimą, šildymą, vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą. Patalpos turi būti pritaikytos gyventojų poreikiams, įskaitant asmenis su negalia. Svarbu užtikrinti, kad gyventojai turėtų pakankamai erdvės asmeniniams daiktams, poilsiui ir užsiėmimams.
Stacionarios socialinės globos įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pritaikytuose, pastatytuose ar rekonstruotuose pastatuose. Projektuojamos patalpos turi būti derinamos pagal Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatus ir turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančias statybos projektavimo normas. Dalis patalpų turi būti įrengtos ir pritaikytos žmonėms su fizine negalia. Stacionarių socialinių globos įstaigų administracija turi užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai.
Minimalus bendras gyvenamasis plotas vienam globos įstaigos gyventojui - suaugusiajam turi būti ne mažesnis kaip 9 m2, o vaikui ne mažesnis kaip 11 m2. Iš to skaičiaus minimalus miegamojo kambario plotas vienam globos įstaigos gyventojui turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m2. Kambariuose lovos išdėstomos taip, kad tarpas tarp šalia esančių lovų būtų ne mažesnis kaip 0,9 m, o tarp lovų galų - ne mažesnis kaip 1,6 m. Miegamuosiuose kambariuose kiekvienam gyventojui turi būti pagrindiniai baldai: lova, spintelė, kėdė, o spinta ir stalas keliems asmenims. Gyventojas kambaryje gali turėti ir savo asmeninius baldus ar kitus daiktus.
Stacionariose socialinės globos įstaigose turi būti bendrosios patalpos, tokios kaip valgomieji, poilsio kambariai, užsiėmimų kambariai ir bibliotekos.
Sanitarijos patalpos (tualetai, vonios, dušai) turi būti prieinamos, patogios ir higieniškos. Jos turi būti pritaikytos asmenims su negalia ir aprūpintos reikiamomis priemonėmis. Prausyklos turi būti atskiros vyrams ir moterims. 10-iai gyventojų turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 praustuvas. Prausykloje turi būti rankšluosčių kabyklos, veidrodžiai, lentynėlės pasidėti asmeniniams higienos reikmenims, muilas ir elektrinis rankų džiovintuvas arba vienkartinės servetėlės. Tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims. Jie turi būti įrengti atskiromis kabinomis ir gerai ventiliuojami. 10-iai gyventojų turi būti skiriama ne mažiau kaip vienas klozetas. Turi būti įrengtos specialios kabinos asmenims su fizine negalia. Stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nėra pirčių, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas - 15 gyventojų, o kuriose yra pirtys, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas - 30 gyventojų. Patalpos bei papildoma kompensacinė įranga turi atitikti higieninių normų reikalavimus.
Stacionarios socialinės globos įstaigos turėtų turėti lauko teritoriją, kurioje gyventojai galėtų ilsėtis, pasivaikščioti ir užsiimti įvairiomis veiklomis. Lauko teritorija turi būti saugi, prižiūrėta ir pritaikyta gyventojų poreikiams. Taip pat svarbu, kad įstaigos teritorijoje būtų žalia veja, gėlynai, sodeliai, suoliukai, pavėsinės, takeliai pasivaikščioti ir žmonėms, naudojantiems vežimėlius. Tamsiuoju paros metu stacionarios globos įstaigos teritorija turi būti apšviesta. Teritorija turi būti tvarkinga, valoma, žolė nušienauta, o esantys įrenginiai tvarkingi ir saugūs.

Stacionarioje globos įstaigoje įrengtų patalpų mikroklimatas, oro kokybė, triukšmo lygis turi atitikti teisės akto nustatytus reikalavimus. Gyvenamosiose, ugdymo, laisvalaikio organizavimo patalpose turi būti natūralus vėdinimas, užtikrinamas varstomais langais. Patalpos rūkymui turi atitikti keliamus padidintos apsaugos nuo gaisro reikalavimus, turi būti gerai vėdinamos, jose negali būti greitai užsiliepsnojančių daiktų ir baldų, būtinos peleninės ir šiukšlių dėžės, atsparios ugniai.
Stacionariose socialinės globos įstaigose dirbantis personalas turi turėti reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir kompetenciją. Svarbu, kad personalas būtų apmokytas teikti socialinę globą, prižiūrėti gyventojus ir reaguoti į jų poreikius. Be to, personalas turi būti geranoriškas, empatiškas ir gerbti gyventojų orumą. Personalas privalo turėti reikiamą išsimokslinimą, kvalifikaciją ar licenciją pavestiems uždaviniams atlikti. Kiekvienam darbuotojui turi būti parengta pareiginė instrukcija. Globos įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas nuolat tobulinti darbuotojų profesinį bei kvalifikacinį pasirengimą.

Globos įstaigų darbuotojų skaičius planuojamas remiantis etatų normatyvais, kurie galioja atsižvelgiant į patvirtintus biudžeto asignavimus. Ateityje įstaiga turi siekti, kad administracijos ir ūkio personalas sudarytų ne daugiau kaip 30 proc. bendro personalo skaičiaus.
| Įstaigos Tipas | Pareigybė | Normatyvas |
|---|---|---|
| Senelių globos namai | Gydytojas | 1 etatinis vienetas 200 gyventojų |
| Senelių globos namai | Virėja | 6 etatiniai vienetai nuo 300 iki 400 gyventojų, 7 etatiniai vienetai, esant daugiau kaip 400 gyventojų |
| Senelių globos namai | Valytoja | 1 etatinis vienetas 600 kv. m |
| Senelių globos namai | Kiemsargis | 1 etatinis vienetas 2000 kv. m |
| Vaikų globos namai | Gydytojas | 1 etatinis vienetas 100 vaikų |
| Vaikų globos namai | Valytoja | 1 etatinis vienetas 600 kv. m |
| Vaikų globos namai | Kiemsargis | 1 etatinis vienetas 2000 kv. m |
Stacionarios socialinės globos įstaigos turi užtikrinti tinkamą gyventojų priežiūrą ir teikti jiems reikiamas paslaugas. Svarbu, kad priežiūra ir paslaugos būtų individualizuotos, atsižvelgiant į kiekvieno gyventojo poreikius ir galimybes. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos socialinio darbo, psichologinės, kultūrinės, sporto, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo, religinės ir kitos paslaugos. Įstaigos gyventojai turi gauti kokybiškas bazines paslaugas be papildomo apmokėjimo.
Stacionarios socialinės globos įstaigos turi užtikrinti gyventojų saugumą ir apsaugą nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nepriežiūros. Tai apima tinkamą patalpų priežiūrą, saugos priemonių įgyvendinimą, personalo mokymą ir procedūrų įgyvendinimą, siekiant užkirsti kelią smurtui ir prievartai. Globos namai teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja gyventojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose, gina jų teises.

Stacionarios socialinės globos įstaigos turi gerbti gyventojų teises ir orumą. Gyventojai turi būti informuojami apie savo teises ir turėti galimybę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų priežiūra ir gyvenimu įstaigoje.
Daugelis savivaldybių, planuodamos socialinių paslaugų rūšis, pirmenybę teikia brangių socialinių paslaugų teikimui - steigia stacionarias socialinės globos įstaigas. Didelėse stacionariose globos įstaigose gyvena nuo 100 iki 500 gyventojų. Dabartiniu metu šiose globos įstaigose vykdomi esminiai pertvarkymai: mažinamas gyventojų skaičius, sudaromos geresnės gyvenimo sąlygos, labiau akcentuojama žmonių socialinė reabilitacija bei integracija.
Pagrindiniai stacionarios globos prioritetai:
Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, dalyvauja ES valstybių narių vykdomos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties politikos koordinavimo procese. Valstybinės institucijos (ministerijos, apskritys) pagrindžia ir sukuria šalies paslaugų plėtojimo strategijos ir paslaugų standartus. Šalies socialinės politikos vaidmuo rinkos santykiais pagrįstoje visuomenėje itin svarbus. Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamųjų vietų ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje.
Norint pasiekti galutinį socialinių paslaugų teikimo tikslą - grąžinti asmenims gebėjimą pasirūpinti savimi, išsaugant garbę ir orumą, ir integruotis į visuomenę, 2002 m. Lietuvoje priimama Socialinių paslaugų teikimo koncepcija, kurioje buvo nustatyti socialinių paslaugų sistemos plėtros prioritetai, tolesnės socialinių paslaugų kryptys. Tai leis gerinti gyvenimo sąlygas bei teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų gerovę ir sveikatą, teikti jiems būtinas socialines paslaugas.