Tragiškos Gimdymo Baigtys ir Namų Gimdymų Rizikos Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuoti keli skaudūs atvejai, kai gimdymai baigėsi tragiškai, sukeldami visuomenės diskusijas apie gimdymo saugumą, medikų atsakomybę ir namų gimdymų teisėtumą bei rizikas. Šios nelaimės išryškina teisinio reglamentavimo spragas ir poreikį užtikrinti maksimalų saugumą tiek motinai, tiek naujagimiui.

Skaudūs Incidentai: Negyvi Naujagimiai ir Motinų Komplikacijos

Lietuvos policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl tarnybos pareigų neatlikimo po kelių tragiškai pasibaigusių gimdymų. Šie atvejai kelia rimtų klausimų apie medicininės pagalbos teikimą ir jos prieinamumą kritinėmis akimirkomis.

Tragedija Panevėžio ligoninėje: Mediko Galimos Klaidos

Šiaulių apskrities VPK pranešė, kad po tragiškai pasibaigusio gimdymo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Kaip rašoma policijos pranešime, spalio 29 d. apie 21 val. 45 min. Panevėžio ligoninėje dėl galimo Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro akušerės ginekologės tarnybinių pareigų neatlikimo sveikas ir išnešiotas pareiškimą policijai parašiusio 22 metų Radviliškio rajono gyventojo sūnus gimė negyvas. Po šio tragiško gimdymo 27 metų gimdyvė dėl komplikacijų tebegydoma Panevėžio ligoninės reanimacijos skyriuje. Kūdikio netekęs tėvas pareiškime nenurodė, ką gydytoja akušerė-ginekologė padarė ar nepadarė tinkamai, tačiau neabejotina, kad bus prašoma atlikti medicininį auditą.

Ligoninės reanimacijos skyrius

Mirtinas Gimdymas Namuose Kelmės rajone

Kitas skaudus įvykis nutiko Kelmės rajone. Rugpjūčio 12-osios vakare čia mirė ką tik pagimdytas kūdikis. Portalo LRT.lt surinkta informacija rodo, kad moteriai pradėjus gimdyti šeima du kartus bandė išsikviesti medikus, tačiau nuo pirmojo skambučio į Bendrojo pagalbos centrą (BPC) praėjus net daugiau nei pusvalandžiui medikų prie gimdančios moters dar nebuvo. LRT skelbia, kad 37-erių moteris berniuką pagimdė namuose Kelmės rajone, o jo gyvybė užgeso vežant kūdikį į gydymo įstaigą.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimo organizavimo tvarkos apraše numatyta, jog siekiama, kad laikas nuo kvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos teikimo gyvybei grėsmingais atvejais pradžios miesto gyvenamosiose vietovėse būtų iki 15 minučių, o kaimo gyvenamosiose vietovėse - iki 25 minučių. Šis atvejis parodė, kad realybėje pagalbos atvykimo laikas gali gerokai viršyti nustatytus terminus.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) atvykimo laiko normatyvai
Gyvenamoji vietovė Numatomas atvykimo laikas (iki)
Miesto 15 minučių
Kaimo 25 minučių

Kelmės atveju, BPC informacinės sistemos duomenimis, 19.39 val. buvo gautas skambutis iš Kelmės rajono Šedbarų kaimo. Antras skambutis gautas 19.59 val. Gimdyvė ir naujagimis buvo išvežti į Šiaulių Moters ir vaiko kliniką. Klinikų medikė M.Stasiūnaitė LRT pasakojo, kad apie 22.50 GMP pristatė pagimdžiusią moterį, o po maždaug 5-10 min. pristatytas naujagimis buvo be gyvybės ženklų ir jam diagnozuota mirtis. Pasak LRT, šeimoje auga dar 7 vaikai, aštuntojo gimdymas baigėsi tragiškai.

Greitosios medicinos pagalbos automobilis ir paramedikai

Gimdyvės atvežimas į Vilniaus gimdymo namus po komplikacijų

Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė pasakojo apie skaudų atvejį, kai paryčiais atvežta moteris po gimdymo su komplikacijomis. „Iš pat pradžių, tik moterį atvežus, ji neigė, kad ji planingai buvo sugalvojusi gimdyti namuose. Bet tą neigė labai trumpai, nes paskui, kai greitoji neatgaivino naujagimio, suprato, kad nėra prasmės neigti ir papasakojo, kad gimdė vonioje su dulos pagalba“, - prisiminė K. Mačiulienė.

K. Mačiulienės teigimu, naujagimis su mama į ligoninę buvo pristatyti atskiromis greitosiomis. „Mama buvo atvežta šiek tiek anksčiau, o po kelių minučių buvo pristatytas naujagimis. Jis buvo įvertintas mūsų neonatologo, jis buvo be gyvybės ženklų, širdies veiklos nebuvo, kažkokios pagalbos jam teikti nebegalėjome.“ Nors moters fizinė būklė buvo greitai sutvarkyta, pablogėjo psichologinė būklė. Ligoninėje teikta psichologinė pagalba šeimos nariams ir pačiai moteriai, kuri užtruko ilgiau nei fizinės būklės atstatymas.

Pokalbis apie psichologinę gimdymo traumą

Namų Gimdymų Teisinis Reglamentavimas ir Saugumo Aspektai

Lietuvoje gimdymo namuose tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tačiau praktika rodo, kad teisinė bazė dar nėra visiškai sutvarkyta, o tai kelia daug klausimų dėl saugumo ir atsakomybės.

Licencijavimas ir Teisėtumo Trūkumas

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, iki šiol nei viena gydymo įstaiga nesikreipė prašydama suteikti licenciją teikti gimdymo namuose paslaugą. Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė V. Staniulevičienė pabrėžia, kad gydymo įstaiga turi turėti licenciją, kuri, iškilus problemoms, turi suteikti pagalbą moteriai, o moteris turi sudaryti sutartį su ta ligonine. Teoriškai, akušerėms licencijos, suteikiančios teisę gimdymą priimti namuose, gali būti suteikiamos ir individualiai, tačiau, V. Staniulevičienės žiniomis, tuo nėra pasinaudojusi nė viena akušerė. Tą patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). SAM atstovė akcentuoja, kad gimdymas namuose yra licencijuota veikla, ir jei šiuo metu licencijos niekas neturi bei neprašė, vadinasi, tai, kas įvyko praėjusią savaitę, yra nelegali veikla.

SAM ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė pabrėžia: „Kreipiamės į visuomenę ir būsimuosius tėvelius prašydami suprasti tai, jei šiuo metu nei viena šalies gydymo įstaiga neteikia tokių paslaugų, t. y. nepriima gimdymų namuose ir neturi tam licencijų, vadinasi ten gimdyti ir negalima, nes tai nelegalu ir nesaugu.“ Ji priduria, kad gimdyti ligoninėje yra legalu, o gimdyti namuose šiuo metu negalima. Be to, tik nuolat gimdyvę prižiūrintis gydytojas gali nuspręsti, ar išvis saugu gimdyti namuose, o kol nėra tokių paslaugų teikėjų, šis klausimas išvis neturėtų būti svarstomas ir turi būti vykstama gimdyti į gydymo įstaigą.

Teisinis dokumentas su antspaudu, simbolizuojantis licencijavimą

Pribuvėjų ir Dulų vaidmuo

Gimdyme namuose, kuris baigėsi tragiškai Kelmės rajone, dalyvavusios moters statusas sukėlė diskusijų. Lietuvos dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigė, kad gimdyme dalyvavusi moteris yra baigusi dulų mokymus, tačiau pati yra akušerė. „Mūsų žiniomis, ši moteris taip pat yra baigusi akušerijos studijas ir atlikusi akušerės praktiką Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose ir į planuotą gimdymą namuose ji buvo pakviesta kaip pribuvėja (šiuo tradiciniu žodžiu Lietuvoje prisistato į planuotus gimdymus namuose kūdikio priimti vykstančios pagalbininkės).“ Vis dėlto, Dulų asociacija pabrėžia, kad ši moteris nėra asociacijos narė ir nederina bei neaptaria savo veiklos su asociacija. Lietuvos akušerių asociacijos prezidentė V. Staniulevičienė taip pat teigia negalinti patvirtinti, ar moteris, dalyvavusi tragiškai pasibaigusiame gimdyme, priklauso jų asociacijai, ir pabrėžia, kad dula priiminėti gimdymo negali pagal savo išsilavinimą ir teisinius aktus, ji gali tik bendrauti su gimdyve, stebėti ją, tačiau esant reikalui gimdyvė turi būti laiku pristatyta į gimdymo skyrių.

Dula palaiko gimdyvę ligoninėje, bet ne priima gimdymą

Medikų Nuomonė: Gimdymas Namuose - Nesaugu

Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė dr. Diana Ramašauskaitė patikslino, kad gydytojas akušeris ginekologas gimdyme dalyvauja tais atvejais, kai jau iš anksto numatomos galimos komplikacijos, o jei jų nėra, gimdymą priima akušeris. Tačiau medikai kone vieningai kalba, kad gimdymas namuose - nėra saugus būdas gimdyti netgi tada, kai nėštumas yra mažos rizikos. V. Staniulevičienė teigia: „Ligoninėje saugumas yra mūsų, medikų supratimu. Tie, kurie yra matę ir įvairių patologijų, ir normalių gimdymų, ir įvairiausių įvykių, kurie gali atsitikti paskutinę minutę.“ Nors kiekvienas žmogus nusprendžia, kaip gimdyti savo vaiką ir prisiima atsakomybę, gimdymas namuose atsisakant medikų pagalbos, kai teisinė bazė dar nesutvarkyta, yra rizikingas.

Pokalbis apie psichologinę gimdymo traumą

Motyvai, Skatinantys Rinktis Gimdymą Namuose ir Medicinos Atsakas

Moterys pasiryžta gimdyti namuose, įsivaizduodamos, kad saugumas yra namų aplinka, o ne medikai šalia. Jos siekia kuo mažiau intervencijų, nori laisvai judėti ir nebūti „pririšamos prie lovos“. Nors šiuolaikinėse ligoninėse stacionarai turi belaidžius daviklius, stebinčius vaisiaus širdies būklę ir gimdos susitraukimus, leidžiančius gimdyvei judėti, kai nėra būtinybės, moterys internete prisižiūri „gražių“ gimdymų, kurie įvyksta greitai. Jeigu moteris pirmą kartą normaliai pagimdė be jokių problemų, dažniausiai ji įsitikinusi, kad ir antrą kartą viskas įvyks be jokių problemų, tačiau taip nebūtinai įvyksta. Pasak akušerės, gimdyti namuose dažniau pageidauja moterys, kurios renkasi kuo natūralesnį gyvenimo būdą. Tačiau ji pabrėžia, kad visuose didžiuosiuose ir mažesniuosiuose stacionaruose yra suteikiama galimybė gimdyti natūraliai, be didesnių įsikišimų, jei moteris nesutinka - „niekas per prievarta nėra daroma“.

Šeima ruošiasi gimdymui namuose, siekdama natūralumo

Kodėl Gimdymas Namuose Buvo Reglamentuotas?

Nors Sveikatos apsaugos ministerija nėra gimdymų namuose šalininkė ir skatina moteris gimdyti saugiai - medikų priežiūroje ir gydymo įstaigose, ši sritis buvo reglamentuota. SAM ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė paaiškino: „Šią sritį buvo nuspręsta reglamentuoti ne šiaip sau. Tai padaryti nuspręsta dėl to, kad nepaisant visko, gimdymai namuose vyko ir vyksta. Tad nustatytos labai aiškios taisyklės, kurių privalu laikytis, kad nekiltų pavojus kūdikiui ir gimdyvei.“ Anot jos, tai buvo padaryta ne dėl žavėjimosi, o dėl būtinybės užkirsti kelią nelaimėms ir skaudiems nutikimams.

Paramedikų Parengimo Problema

Kelmės rajono atvejo kontekste iškilo problemos dėl paramedikų parengimo. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas, pats būdamas akušeris-ginekologas, atkreipė dėmesį, kad kiekvienas gimdymas yra sudėtingas procesas, kuriam medikai turi būti pasiruošę. Paramedikai turi turėti specialų parengimą, o šiuo metu abejojama, ar jie tokį turėjo, ypač ar buvo parengti priimti komplikuotą gimdymą.

Paramedikai mokymuose su medicinos įranga

tags: #jovitos #gimdymas #baigesi #tragiskai



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems