Vasario 16-oji: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiai ir istorinė reikšmė
Vasario 16-oji Lietuvoje niekada nebuvo tik data kalendoriuje. Istoriniai archyvai patvirtina, kad tai - viena svarbiausių valstybingumo ir politinės tapatybės datų, kasmet sutelkusi visuomenę tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Ši diena žymi 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytą Lietuvos nepriklausomybės nutarimą, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Vasario 16-oji tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu.
Istorinės aplinkybės ir akto gimimas
19 a. pabaigoje susidarius moderniai lietuvių tautai, susiformavo ir supratimas, kad geriausias gyvenimo sąlygas tautai sudaro sava valstybė. Prasidėjęs I pasaulinis karas ir Vokietijos okupacija lietuviams suteikė valstybingumo atkūrimo viltį. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo priimta rezoliucija apie nepriklausomą valstybę ir išrinkta Lietuvos Taryba.
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai. Dokumentas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė - Vilnius, o valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas.
| Įvykis | Data |
|---|---|
| Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymas | 1918 m. vasario 16 d. |
| „Lietuvos aido“ publikacija | 1918 m. vasario 19 d. |
| Pirmasis Nepriklausomybės metinių minėjimas | 1919 m. vasario 16 d. |
| Originalo atradimas Berlyne (prof. L. Mažylis) | 2017 m. kovo 29 d. |
Leidyba okupacijos sąlygomis
Dėl Vokietijos okupacinės valdžios cenzūros Vasario 16 Aktas buvo išspausdintas „Lietuvos aide“ nelegaliai. „Šiandien galime pasidžiaugti, kad tuometinė „Lietuvos aido“ redakcija ėmėsi atsargumo priemonių, nes okupacinė valdžia būtų iškart uždraudusi tokią publikaciją“, - pasakoja ekspertė. Kai ginkluoti vokiečių kareiviai užpuolė Martyno Kuktos spaustuvę Vilniuje, konfiskavo laikraštį ir išbarstė surinktą šriftą, žinia jau buvo pasklidusi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Valstybingumo keliai – nuo 1905 iki 1918 metų Vasario 16 osios akto
Šventės tradicijos: nuo tarpukario iki pogrindžio
Tarpukariu Vasario 16-oji tapo visuotine švente. Šią datą lydėdavo bažnytinės pamaldos, vykdavo iškilmingi posėdžiai, kariuomenės paradai, vėliavų kėlimo ceremonijos. Tais laikais tradicijos buvo itin svarbios: „Žmonės ne tik mini šią iškilmingą datą, bet ir svarsto, ką reiškia būti laisviems, kaip kurti valstybę, kaip išsaugoti kalbą ir papročius.“
Pokariu šventė persikėlė į pogrindį, o tremtyje ir lageriuose Vasario 16-osios šventė buvo dar trapesnė, bet ne mažiau reikšminga. Skaitmeniniuose archyvuose galima pamatyti įvairių kūrinių, pavyzdžiui, iš Radviliškio rajono į Irkutsko sritį ištremtos Teresės Varnienės išsiuvinėtą Vytį. Sovietmečiu Lietuvoje Vasario 16-oji oficialiai buvo išbraukta iš viešojo gyvenimo, tačiau ji gyvavo šeimų atmintyje, tyliose tradicijose ir slapta perduodamuose pasakojimuose.
Išeivijos vaidmuo
Išeivijoje esantiems tautiečiams Vasario 16-oji tapo bendruomenes telkiančia ašimi. Ji jungė lietuvius, išblaškytus po skirtingus žemynus. Kanadoje leistame laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ 1950 metais rašyta: „Vasario 16-oji - Lietuvos nepriklausomybės atstatymo - diena yra visiems mums tautinės dvasios pakilimo diena. Visi mes Vasario 16-tąją dieną stipriau pasijuntame tarpusavy broliai, tos pačios motinos vaikai.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
