Kokios ląstelės dalyvauja žiedinio augalo apvaisinime
Žiediniai augalai, dar vadinami gaubtasėkliais, yra sudėtinga organizmų grupė, kurios lytinis dauginimasis vyksta žieduose. Šis procesas yra gyvybiškai svarbus augalų populiacijų išlikimui ir įvairovei. Norint suprasti, kokios ląstelės dalyvauja šiame cikle, pirmiausia būtina apžvelgti žiedo sandarą.
Žiedo sandara ir gametų formavimasis
Tipiškas žiedas yra sudarytas iš žiedkočio, žiedsosčio, taurėlapių, vainiklapių, kuokelių ir piestelės. Kuokeliai yra vyriškoji žiedo dalis, kurioje vystosi žiedadulkės. Piestelė - moteriškoji žiedo dalis, esanti jo centre, kurioje vystosi sėklapradžiai. Piestelę sudaro trys dalys: purka, liemenėlis ir mezginė.
Žiedadulkėse bręsta vyriškosios lytinės ląstelės - spermiai. Žiedadulkė yra vyriškas gametofitas (mikrogametofitas). Piestelės mezginėje esančiame gemaliniame maišelyje bręsta moteriškas gametofitas (megagametofitas), kurio svarbiausia ląstelė yra kiaušialąstė.
Apdulkinimas: procesas prieš apvaisinimą
Kad užsimegztų vaisius ir susidarytų sėklos, augalas pirmiausia turi apsidulkinti. Apdulkinimas - tai procesas, kai tos pačios rūšies augalo žiedadulkės patenka nuo dulkinės ant purkos. Šį procesą atlieka vėjas, vanduo arba gyvūnai, pavyzdžiui, vabzdžiai.
Piestelės purka išskiria lipnų ir saldų skystį, todėl ant jos patekusios žiedadulkės sudygsta. Tuomet žiedadulkės vegetatyvinė ląstelė ištįsta ir virsta dulkiadaigiu, kuris per piestelės liemenėlį skverbiasi į mezginėje esantį sėklapradį. Iš žiedadulkės generatyvinės ląstelės susidarę du spermiai slenka dulkiadaigiu žemyn.
Dvigubas žiedinių augalų apvaisinimas
Kai dulkiadaigis pasiekia sėklapradį, jis prasiskverbia pro mikropilę - siaurą kanalėlį, vedantį į gemalinį maišelį. Čia įvyksta unikalus procesas, vadinamas dvigubu apvaisinimu:
- Pirmasis spermis (n) susilieja su kiaušialąste (n) ir susidaro zigota (2n). Iš šios ląstelės vėliau išsivysto naujo augalo gemalas.
- Antrasis spermis (n) susijungia su dviem poliniais branduoliais (arba diploidine centrine ląstele 2n) ir susidaro triploidinis endospermo branduolys (3n). Iš jo formuojasi endospermas - audinys, kuriame kaupiasi maisto medžiagų atsargos būsimam gemalui.
Šis procesas yra būdingas tik gaubtasėkliams augalams ir užtikrina, kad sėkloje bus ne tik būsimas augalas, bet ir maisto atsargos, reikalingos jam išgyventi dygimo metu.
| Ląstelė / Branduolys | Dalyvavimas apvaisinime | Rezultatas |
|---|---|---|
| Spermis (n) + Kiaušialąstė (n) | Pirmasis apvaisinimas | Zigota (2n) |
| Spermis (n) + Centrinė ląstelė (2n) | Antrasis apvaisinimas | Endospermas (3n) |
Tolesnis vystymasis
Po dvigubo apvaisinimo susiformavus zigotai, žiedas nuvysta. Iš sėklapradžio išsivysto sėkla, kurioje saugomas sporofito gemalas ir maisto medžiagos, o mezginė virsta vaisiumi. Sėklos dygimo metu naudojamos sukauptos maisto atsargos, kad sparčiai susiformuotų naujas augalas. Tai užtikrina sėkmingą žiedinių augalų rūšių plitimą ir tęstinumą gamtoje.
tags: #kokios #lasteles #dalyvauja #ziedinio #augalo #apvaisinime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
